Mokėjimai bus saugesni
Rugp­jū­čio 1-ąją įsi­ga­lio­ję Mo­kė­ji­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai su­stip­rins var­to­to­jų in­te­re­sų ap­sau­gą – jie įpa­rei­go­ja rin­kos da­ly­vius dau­giau dė­me­sio skir­ti mo­kė­ji­mų sau­gu­mui, o įvy­kus in­ci­den­tui, di­des­nę nuo­sto­lių da­lį pri­siim­ti sau.

„Naujos įstatymo nuostatos įtvirtina gerąją Europos mokėjimo paslaugų praktiką mūsų teisėje. Neabejotiną naudą pajus šalies gyventojai, patekę į nemalonių pasekmių sukeliančias situacijas, tarkime, kai suklysta atlikdami mokėjimus arba įkliūna į programišių spąstus. Tikimės, kad didesnė atsakomybė, tenkanti profesionaliesiems rinkos dalyviams, paskatins vartotojus elektroninėmis mokėjimo paslaugomis naudotis užtikrinčiau“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas.

Ypač daug dėmesio turės būti skirta mokėtojo autentiškumo patvirtinimo procedūroms, kai jis prie savo sąskaitos jungiasi internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Kliento nuostoliai mažesni

Pasak pranešimo, nuostolių, patirtų dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo kortelės panaudojimo ar neteisėto internetinės bankininkystės slaptažodžių pasisavinimo, suma, kurią turės padengti vartotojas, nuo šiol bus trigubai mažesnė – 50 Eur (anksčiau – 150 Eur). Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei neteisėtai panaudojama bekontaktė mokėjimo kortelė, vartotojai apskritai nepatirs jokių nuostolių.

Bankas ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas, sužinojęs apie mokėjimo operacijas, atliktas be vartotojo sutikimo, ne vėliau kaip iki kitos banko darbo dienos pabaigos privalės grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą, išskyrus atvejus, jei bus pagrįstų abejonių, kad vartotojas veikė nesąžiningai arba ypač neatsargiai (pvz., padiktavo internetinės bankininkystės slaptažodžius apsimetėliams).

Kaip teigia Lietuvos bankas, dabar ypač daug dėmesio turės būti skirta mokėtojo autentiškumo patvirtinimo procedūroms (angl. strong customer authentication), kai jis prie savo sąskaitos jungiasi internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat privalės vertinti naudojamų saugumo priemonių tinkamumą ir informuoti Lietuvos banką apie dėl sukčiavimų patirtus nuostolius.

Bus lengviau susigrąžinti

Neteisingai gavėjo sąskaitą nurodę mokėtojai galės lengviau susigrąžinti ne tam asmeniui pervestas lėšas. Mokėjimo paslaugų teikėjai įpareigoti bendradarbiauti ir keistis informacija apie klaidingus mokėjimus, todėl lėšų gavėjai negalės slėptis po konfidencialumo šydu. Neatgavus pinigų taikiai, mokėtojui bus pateikiama visa reikiama informacija teisminėms procedūroms inicijuoti.

Asmenims, naudojantiems mokėjimo korteles įvairioms rezervacijoms (viešbučių, automobilių nuomai ar pan.) Europos Sąjungoje, verta žinoti, kad paslaugų teikėjai, iš anksto nežinodami galutinės mokėjimo sumos, galės rezervuoti tik konkrečią sumą, kuriai mokėtojas davė sutikimą, o gavę tikslią informaciją, privalės nedelsdami panaikinti lėšų rezervaciją.

Pasak pranešimo, Mokėjimų įstatymo pakeitimais nustatomos palankesnės sąlygos vartotojams uždaryti nebenaudojamas mokėjimo sąskaitas. Tai padaryti nemokamai bus galima jau po 6 mėnesių nuo sąskaitos atidarymo dienos (anksčiau – po 12 mėnesių). Be to, gyventojui nusprendus uždaryti mokėjimo sąskaitą, paslaugų teikėjas privalės nemokamai pateikti trejų metų sąskaitos išrašą, kuris gali būti naudingas aiškinantis mokėjimo operacijų pagrįstumą, taip pat vertinant asmens kreditingumą.

Mokėjimų įstatymas pakeistas įgyvendinant Europos Sąjungos Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą. Mokėjimo paslaugas, remdamiesi naujosiomis nuostatomis, bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai turi teikti nuo 2018-ųjų rugpjūčio 1 dienos.