Modernizuoti baldų gamybą verčia ne tik darbuotojų trūkumas
Pa­sta­ruo­ju me­tu ša­lies bal­dų ga­my­bos įmo­nės spar­čiai mo­der­ni­zuo­ja­mos. Šio seg­men­to at­sto­vai įvar­di­ja skir­tin­gas prie­žas­tis, ku­rios ver­čia im­tis per­mai­nų. Tai – pa­di­dė­jęs ga­my­bos mas­tas, dar­buo­to­jų trū­ku­mas bei at­ly­gi­ni­mų ki­li­mas, no­ras iš­lik­ti ir bū­ti rin­ko­je pa­klau­siam bei pa­trauk­liam.

„Vildikoje“, gaminančioje biuro baldus, modernizacija ir optimizacija vyksta nuolat. „Norėdamas išgyventi ir būti rinkos akiratyje, pirmiausia privalai turėti konkurencingą produkto, atitinkančio tam tikrus kokybinius parametrus, kainą. Darbo užmokestis turi tendenciją augti, energetika bei žaliavos brangsta, todėl tenka ieškoti kitų būdų“, – teigė „Vildikos“ savininkas ir Robertas Lazauskas.

Jo žodžiais, optimizacija ir modernizacija yra procesinė (kaip organizuojamas gamybos procesas) ir techninė (įranga, įrankiai ir technologijos). „Konkuruojame su šio segmento bendrovėmis visame pasaulyje. Žinoma, mus šiek tiek apsaugo geografija – indai, amerikiečiai, kinai ir japonai Lietuvai sudaro mažesnę konkurenciją, tačiau tenka konkuruoti su visa Europa. Tokia pati įranga prieinama visiems, patys sukonstruojame tik vieną kitą įrenginį, tad daug kas priklauso nuo gamybos procesų organizavimo“, – kalbėjo R. Lazauskas.

Per praėjusius ir šiuos metus „Vildika“ į gamybos modernizavimą planuoja investuoti 1,5 mln. eurų, o gamybos plotą padidinti iki 8,5 tūkst. kvadratinių metrų. Įmonė pasistatė naują gamybos cechą, kuriame įdiegtos trys naujos įrenginių linijos. Naujame ceche veikia briaunų klijavimo bei horizontali rotacinė gaminių pakavimo įranga, įdiegtas modernus programuojamas gręžimo centras.

„Tačiau tikrai nėra taip, kad įsigiję robotą galime sėdėti ir skaičiuoti, kaip byra monetos. Priešingai, kuo technologiškai sudėtingesnė įranga, tuo brangiau kainuoja jos derinimas, techninė priežiūra, įmonei reikia daugiau inžinerinio techninio personalo. Taigi yra dvi medalio pusės“, – neslėpė „Vildikos“ savininkas.

Netoli Vilniaus, Bezdonyse, veikianti įmonė nejaučia nei aukštos, nei žemesnės kvalifikacijos darbuotojų stygiaus. Priešingai – didinama antra pamaina, plečiamos siuvėjų, dažytojų gretos.

Opiausia problema – darbuotojų trūkumas

Kauno pašonėje, Garliavoje, įsikūrusi „Nordic Idea“, gaminanti standartinius ir projektinius baldus bei detales, darbuotojų trūkumą įvardija kaip didžiausią

problemą. „Modernizuoti gamybą verčia darbuotojų stygius ir atlyginimų kilimas, stengiamės dirbti efektyviau, turėdami mažiau darbuotojų“, – sakė bendrovės vadovas Rokas Grauslys.

Pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemone „Regio Invest LT+“, įmonė pasistatė naują baldų gamybos cechą su priežiūros patalpomis ir įsigijo modernios įrangos: keturpusę briaunavimo liniją su gręžimo ir skaldymo įrenginiais, dulkių nutraukimo sistemą, pakavimo liniją ir kt. Į naujas gamybos patalpas ir įrenginius investuota 6 mln. eurų.

Pasak R. Grauslio, popieriuje brandinamos ir trečios gamyklos statybos idėjos. Į ją būtų iškeltas pagamintos produkcijos pakavimas ir sandėliavimas. Atlaisvintose antros gamyklos patalpose planuojama įrengti dar dvi gamybos linijas.

Spaudimas – padidėjęs gamybos mastas

Neseniai dar vieną modernizacijos etapą baigė ir „Kauno baldai“. Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkoms minkštųjų baldų kolekcijas kurianti įmonė į naują porolono pjaustymo centrą ir automatizuotą tekstilės pjaustymo liniją investavo beveik 250 tūkst. eurų.

„Padidėjusi gamybos apimtis vertė ieškoti naujų sprendimų ir gamybos pajėgumų“, – priežastis, privertusias imtis pokyčių, įvardijo „Kauno baldų“ gamybos vadovas Arvydas Šegžda.

Pasak jo, nauja įranga gerokai paspartino gamybą ir padidino jos mastą. Naujasis porolono pjaustymo centras atstoja tris anksčiau turėtus įrenginius. Itin moderni įranga vienu metu labai tiksliai išpjauna kelių rūšių detales. „Taip taupomas laikas, mažėja krūvis darbuotojams. Vietoj anksčiau buvusių dviejų pamainų, dabar viską spėjame per vieną, o darbuotojai dirba kitose, didesnę pridėtinę vertę kuriančiose vietose“, – teigė A. Šegžda.