Modernizacija pakankamai jėgų neįkvėpė
Su­griež­tė­ję Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mai dėl ener­gi­nio pa­sta­tų efek­ty­vu­mo ir sau­gių – grū­din­tų ir la­mi­nuo­tų – stik­lų nau­do­ji­mo, iš­au­gęs sau­gaus stik­lo po­rei­kis bei sie­kis iš­lik­ti šio seg­men­to ly­de­riais ša­ly­je – tai pa­grin­di­nės prie­žas­tys, ku­rios pa­sta­ruo­ju me­tu pri­ver­tė di­džiau­sius ša­lies stik­lo pa­ke­tų ga­min­to­jus ryž­tis di­džiu­lėms in­ves­ti­ci­joms ir mo­der­ni­za­ci­jai. Ta­čiau stik­lo pa­ke­tų ga­min­to­jų tai ne­iš­gel­bė­jo – jie vis dar ne­pa­jė­gia pa­ten­kin­ti rin­kos po­rei­kių.

Skaičiuojama, kad Alytaus bendrovė „Glass LT“ užima apie 30 proc., o „Bodesa“ (Šiauliai) – 15 proc. rinkos. Alytiškiai į naują gamyklą, inovatyvią įrangą bei informacijos ir valdymo sistemas investavo 9,2 mln. eurų. „Bodesos“ vykdomo modernizacijos projekto vertė – 6,4 mln. eurų.

Abu stiklo paketų gamintojai pasinaudojo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, bendrovėms skirta po 2,1 mln. eurų. Taigi stipriausių segmento žaidėjų gamybos modernizacija atsiėjo 15,6 mln. eurų.

„Žvelgiant į ateitį – tai buvo logiškas žingsnis, tiek atsižvelgiant į ES reikalavimus dėl energinio pastatų efektyvumo, tiek vertinant Lietuvos ir atsiveriančias kitų šalių rinkas. Mums reikėjo didinti efektyvumą, kad dėl paklausos pokyčių nesumažėtų gamybos apimtis“, – sakė „Glass LT“ generalinis direktorius Giedrius Jackūnas.

Gamybos apimtis dar didės

Nuo 2016 metų, įsigaliojus ES direktyvai dėl naujų pastatų energinio efektyvumo atitikties A klasei, pradėjo sparčiai augti dviejų kamerų paketų paklausa. Jų gamybai, pasak G.Jackūno, reikia 1,5 karto daugiau stiklo ir 2 kartus daugiau kitų medžiagų, tokių stiklo paketų gamyba trunka 1,5 karto ilgiau, svoris 1,5 karto didesnis nei iki tol vyravusių vienos kameros stiklo paketų. Trijų stiklų stiklo paketams gaminti reikėjo didesnių pajėgumų ir gamybos ploto.

Įsigaliojus ES direktyvai dėl naujų pastatų energinio efektyvumo atitikties A klasei, pradėjo sparčiai augti dviejų kamerų paketų paklausa.

Bendrovė daugiausia stiklo paketų išveža į Skandinavijos šalis, Latviją ir Lenkiją. „Glass LT“ vadovas sako kol kas nematąs jokių krizės ženklų. „Kiti metai numatomi labai geri. Galiu atvirai pasakyti, nors modernizavome gamybą, sprendžiame, kam gaminti, o kam – ne, nes patenkinti poreikio nepajėgiame“, – kalbėjo G. Jackūnas.

Tiesa, naujoji gamykla kol kas veikia ne visu pajėgumu, todėl ateityje gamybos apimtis didės. „Stiklo ir kitos žaliavos apdirbimas padidės 50 proc., nes anksčiau turėjome dvi linijas, o dabar – tris. Jos automatizuotos, sujungtos į vieną bendrą sistemą, todėl sumažėjo rankų darbo, subraižymų, padidėjo kontrolė: kokybinius parametrus dabar tikrina skeneriai“, – pokyčius vardijo įmonės vadovas.

Kitais metais bendrovė planuoja išnaudoti 85–90 proc. galimybių, o 100 proc. pasiekti 2020 metais. Per metus „Glass LT“ gamyboje sunaudojama daugiau kaip 1 mln. kv. m stiklo, iš jo pagaminama daugiau kaip 400 tūkst. kv. m stiklo paketų.

Ir toliau ketina plėstis

„Bodesos“ veikla yra įvairiapusė: plastikinių langų, durų, balkonų montavimas, aliuminio konstrukcijų gamyba ir statybos darbai, tačiau pagrindinė sritis yra stiklo paketų gamyba. „Rinka auga, reikalavimai griežtėja, didėja saugaus stiklo poreikis, o esamų pajėgumų nebeužtenka, todėl ir reikėjo investuoti. Tik įdiegus modernias technologijas buvo galima padidinti įmonės konkurencingumą ir produktyvumą“, – priežastis vardijo bendrovės vadovas Edvinas Šima.

Jo žodžiais, trijų stiklų stiklo paketų gamybai, palyginti su dviejų, stiklų poreikis pakilo 50 procentų. „Tiek vieni, tiek kiti paketai gaminami tais pačiais įrenginiais. Nepasididinus gamybinių pajėgumų būtų reiškę gamybos kiekių mažinimą kvadratiniais metrais, nes atsirado daugiau trijų stiklų paketų. Kadangi yra poreikis, mažinti nenorėjome, todėl investavome, kad patenkintume rinkos poreikius ir augančią paklausą“, – sakė įmonės vadovas.

„Bodesa“ rekonstravo turimas patalpas, padidinę gamybos plotą, įsigijo naujų įrenginių, kai kurie iš jų jau dirba daugiau kaip metus, o paskutinis, įsigytas įgyvendinant projektą, kaip tik paleidinėjamas. „Tačiau jau išspaudėme maksimumą iš veikiančių linijų ir fiksuojame 30 proc. gamybos augimą, planuojame, kad pradėjus veikti naujausiai linijai, gamybos kiekiai išaugs dar 30 procentų“, – neabejojo E. Šima. Šiauliečiai prisipažįsta taip pat nepajėgiantys patenkinti rinkos poreikių, todėl jau galvoja apie naują projektą.