Močiutės paliktas namelis – keliems paveldėtojams
Jei­gu pa­ly­dė­jo­te į am­ži­no­jo poil­sio vie­tą my­li­mą mo­čiu­tę, rū­pes­čiai ga­li bū­ti ne pa­sku­ti­niai. Tik maž­daug pu­sė as­me­nų po mir­ties pa­lie­ka tes­ta­men­tą, ki­tu at­ve­ju šei­mos na­riai ir gi­mi­nai­čiai tur­tą, net jei­gu tai tik so­vie­ti­nis bu­tas ar da­lis se­no na­me­lio ir pė­da že­mės, da­li­ja­si pa­gal įsta­ty­mą. Štai ta­da ga­li pa­aiš­kė­ti, kad pas mo­čiu­tę gy­ve­nu­si my­li­miau­sia vai­kai­tė tu­ri tuoj pat iš­si­kraus­ty­ti, nes nė­ra jos tur­to pa­vel­dė­to­ja.

„Įstatymai gali būti ypač klaidūs, kai paveldėtu turtu NT rinkoje norima disponuoti nedelsiant. Palikimo dokumentų tvarkymas – procedūra, reikalaujanti tiek papildomo laiko, tiek lėšų. Jei velionis nepaliko testamento, o į turtą pretenduoja ne vienas giminaitis, nepavykus pasiekti draugiško susitarimo ginčą gali tekti spręsti teisme“, – perspėjo įmonės „Tokarija“ nekilnojamojo turto brokerė Karolina Lukaševičiūtė.

Jos teigimu, paveldint turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros – jo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilių giminaičiai – seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai bei kt.

„Antros eilės įpėdiniai, pavyzdžiui, vaikaitė, paveldi močiutės turtą pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba kai jie nepriima ir atsisako palikimo. Taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi turtą, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie atsisako palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė“, – aiškino K. Lukaševičiūtė.

Gali tekti kreiptis ir į kaimynus

Jei testamentas nenurodo kitaip, turtas padalijamas visiems paveldėtojams lygiomis dalimis. Taigi pagal įstatymą, pavyzdžiui, trys giminaičiai paveldi turto vieneto dalį – po trečdalį sklypo, namo ar buto. Tačiau jie gali pasidalyti turtą ir savo nuožiūra. „Kai giminaičiai susitaria patys, jie išsidalija turtą pagal savo poreikius. Tarkime, vienam atitenka močiutės sklypas, antram – jos namelis, o trečiam – butas“, – dėstė pašnekovė.

Pasidalyti turtą, nesant testamento, galima tiek dovanojimo, tiek pardavimo būdu. Paprastai tariant, vienas paveldėtojas nuperka iš kitų to turto dalis. Tačiau tokiu atveju būtinas artimųjų, o kartais net kaimynų susitarimas. Kai vienas įpėdinių nori parduoti savo turto dalį, tarkime, močiutės buto dalį, per įgaliotą notarą pirmiausia turi siūlyti ją kitiems bendraturčiams.

„Tik tada, kai bendraturtis atsisako pirkti kito peveldėtojo turto dalį, ją galima perduoti tretiems asmenims, – kalbėjo K. Lukaševičiūtė. – Tačiau žemės ūkio paskirties sklypo ar miško paveldėjimo atveju procedūra gali būti sudėtingesnė. Mat bendraturčiams atsisakius įsigyti bendro turto dalį, ją toliau privalu siūlyti kaimynams. Jeigu ir šie nepareiškia noro pirkti žemę ar mišką, prieš parduodant paveldėtą NT dalį tretiesiems asmenims reikia kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą ir gauti tokį faktą patvirtinantį raštą. Ši procedūra gali trukti iki mėnesio.“

Paskirstė kaip norėjo

Advokatų kontoros seniūnas advokatas Arūnas Žlioba dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad praktikoje abu būdai – kai paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą – paplitę vienodai.

Anot jo, pagal testamentą dažniausiai paveldima esant daugiau ir įvairaus turto ar tikslinių asmenų, išskiriamų iš kitų paveldėtojų. Taip pat tuomet, kai palikėjas nori palikti turtą kokiu nors specifiniu būdu, pavyzdžiui, nurodydamas, kad paveldėtojas, gavęs turtą, turi išmokėti kitam žmogui tam tikrą sumą pinigų, ar pan.

Be to, testamentu galima palikti visą savo turtą arba jo dalį ir vienam, ir keliems asmenims, kurie yra arba net nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, Bažnyčiai, juridiniams asmenims. „Tai reiškia, kad žmogus savo valia ir savo nuožiūra gali paskirstyti, kam po mirties atiteks jam priklausantis turtas“, – pabrėžė A. Žlioba.

Įstatymai gali būti ypač klaidūs, kai paveldėtu turtu NT rinkoje norima disponuoti nedelsiant. Palikimo dokumentų tvarkymas – procedūra, galinti pareikalauti tiek papildomo laiko, tiek lėšų.

K. Lukaševičiūtė teigė, jog turto dalybos visuomet vyksta greičiau, jei yra vykdomos pagal paties velionio surašytą valią. Tuomet sumažėja nesutarimų, kuriuos tenka spręsti tik per teismą.

Be to, neverta delsti tvarkyti paveldėjimo reikalų ir numoti ranka į „visus tuos popierius“. A. Žlioba pažymėjo, kad teisminiai ginčai dėl palikimo pagal įstatymą dažnai būna susiję su praleistu terminu palikimui pas notarą priimti, mat įpėdiniams dėl jo privalu kreiptis į notarą per tris mėnesius po asmens mirties. Jei to nepadaroma per šį laiką, palikimą galima priimti tik teismui atnaujinus terminą arba jei su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.

„Ginčų kyla ir dėl to, kas faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą. Tai svarbu, kai nebuvo kreiptasi į notarą“, – pridūrė advokatas A. Žlioba. Matyt, tai itin svarbu, pavyzdžiui, mirusiojo bute gyvenantiems giminaičiams, jeigu šie nėra paveldėtojai.

Reikia laiko ir pinigų

Paveldėjimo teisės liudijimas – oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. „Pagal įstatymus, šiuos dokumentus išduoda tik atsiradimo vietos notaras, nors jo būstinė gali būti ir kitame mieste. Deja, be šio dokumento negali būti tvarkomi jokie tolesni paveldėjimo reikalai“, – įspėjo K. Lukaševičiūtė.

Paveldėjimo teisės liudijimas, anot jos, išduodamas pateikus savo asmens dokumentą ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, t. y. Registrų centro pažymą ar išrašą, įrodantį, jog turtas priklausė velioniui. Jie įprasta tvarka išduodami praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tam tikrais atvejais, paveldint turtą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, liudijimas gali būti išduodamas ir anksčiau. Tuomet reikia gauti notaro patvirtinimą, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. „Tiesa, dokumentų tvarkymo procedūrą galima atidėti, pavyzdžiui, dvidešimčiai metų“, – pabrėžė ekspertė.

Pašnekovė priminė, kad šiandien palikimo dokumentus įmanoma sutvarkyti ir nuotoliniu būdu. Pagal notaro įgaliojimą įpėdinis procedūroms atlikti taip pat gali pasamdyti paveldėjimo dokumentų tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę. Jei neatsiranda papildomų trukdžių, viskas užtrunka iki mėnesio.

Be to, turto, nors ir nedidelio, paveldėjimas kainuoja realius pinigus. „Norint skubiau susitvarkyti dokumentus, notaro paslaugos gali atsieiti brangiau. Bendra dokumentų tvarkymo kaina priklauso nuo turto vertės“, – pasakojo K. Lukaševičiūtė.

Už paveldėjimo teisės į nekilnojamuosius daiktus liudijimo išdavimą, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. paveldimo turto, pavyzdžiui, buto ar žemės sklypo, vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 euro ir ne daugiau kaip 289,62 euro.

„Tačiau reikėtų įvertinti ne tik formalias dokumentų tvarkymo išlaidas, bet ir tas, kurias tenka patirti vykstant pas paskirtą notarą, jeigu jo būstinės vieta yra toli nuo paveldėtojo gyvenamosios vietos, ir, žinoma, laiką aiškinantis visas procedūras nuo pradžių“, – atkreipė dėmesį NT ekspertė.