Ministerijos sumanymas merijoms kelia siaubą
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja no­ri keis­ti at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos kai­no­da­rą, nors tik šie­met ga­lu­ti­nai pe­rei­ta prie da­bar­ti­nės, kai­na­vu­sios apie 6 mln. eu­rų.

Tikinama, kad nauja kainodara bus aiškesnė ir mažiau priklausoma nuo vietos valdžios bei neleis piktnaudžiauti. Tačiau merijos neslepia įtarimų, kad tai – tik siekis savivaldos lygmeniu dar labiau uzurpuoti valdžią, ir perspėja, jog dėl dar vienos pertvarkos neabejotinai didės mokestis už atliekų tvarkymą mums visiems – tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims.

Mažiau pagundų

Aplinkos ministerija (AM) siūlo Seimui vėl keisti bene dažniausiai kaitaliojamą Atliekų tvarkymo įstatymą – jame numatyti komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus kainodaros modelį, kurio iki šiol šiame įstatyme nebuvo. Ministerija dabar rekomenduoja nustatyti regionines kainas, kurias trejiems metams tvirtintų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Ši komisija taip pat tvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tarifą konkrečioje savivaldybėje. Numatyta, kad VKEKK pajamas sudarys 1,9 proc. praėjusių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei atliekų deginimo jėgainės veiklos pajamų, todėl papildomų lėšų iš valstybės biudžeto esą nereikės skirti.

Aplinkos viceministras Dalius Krinickas aiškinamajame rašte teigia, kad, Atliekų tvarkymo įstatyme nereglamentavus komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelio, neaišku, kuri institucija ir kokiais terminais tvirtina kainos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo metodiką, apskaičiuoja paslaugų kainų projektus, kokie yra kainodaros nustatymo pagrindai ir principai.

Taip pat neužtikrinama, kad pajamos, gautos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nebūtų skiriamos kitoms veikloms, nesusijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu, finansuoti.

Taip pat siūloma įvesti ekonomines sankcijas savivaldybėms bei regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC). Už pažeidimus jiems galės būti taikomos piniginės baudos iki 10 proc. metinių pajamų iš reguliuojamos veiklos.

„Bus sukurta efektyvesnė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistema, detaliai reglamentuota komunalinių atliekų tvarkymo kainų nustatymo, paskirstymo, atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarka bei numatyta finansinė savivaldybių atsakomybė neįgyvendinus teisės aktuose numatytų reikalavimų atliekų tvarkymo srityje“, – tvirtino viceministras D. Krinickas.

Mokesčių mokėtojų sąskaita

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka teigė, kad merijas šokiravo AM parengta siūloma nauja atliekų tvarkymo sistemos kainodara.

Esą projektas nebuvo aptartas, suderintas, nebuvo viešinamas jokiose darbo grupėse. Jo nuomone, pateikti pasiūlymai iš esmės griauna esamą sukurtą atliekų tvarkymo sistemą ir galbūt prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, nes iš savivaldybių siekiama atimti dalį jų savarankiškų teisių.

Dalius Krinickas: „Taip bus sukurta efektyvesnė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistema.“

„Savivaldybių skaičiavimais, dabartinei dvinarei rinkliavai įgyvendinti buvo išleista per 6 mln. eurų. Jei bus keičiama kainodara, jai įdiegti vėl reikės lėšų. Ir tai bus daroma iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų“, – pabrėžė A. Neiberka.

LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė taip pat neabejojo, kad papildomos išlaidos kainodaros sistemai keisti bus įskaičiuotos į atliekų tvarkymo kainą, todėl, jei išties bus imtasi pertvarkos, brangs atliekų tvarkymas tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. Tą patį tvirtino ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė. „VKEKK galėtų nustatyti ne galutines atliekų tvarkymo kainas vartotojams, o vadinamąjį vartų mokestį, nes būtent jis yra labiausiai diskutuotinas“, – tikino ji.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Be kita ko, LSA Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A. Neiberkai abejonių kelia nuostata, kad visų savivaldybių atliekų tvarkymo kainas tvirtintų VKEKK, nors ši jau dabar, kai reikia tvirtinti savivaldybių šilumos kainas, vos suspėja tai daryti. Todėl gali būti, kad kainų už atliekų tvarkymą tvirtinimas vėluotų 1,5–2 metus.

Merijos nepritaria ir tam, kad į atliekų tvarkymo kainą būtų įtrauktas ir VKEKK išlaikymui skirtas administravimo mokestis, kuris sudarytų 1,9 proc. reguliuojamosios veiklos pajamų. Mat tada mažiausiai tiek kasmet pabrangtų atliekų tvarkymas. Vietos valdžios atstovai prieštarauja ir tam, kad už Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimus savivaldybėms būtų numatytos piniginės baudos. Esą jos gali būti neadekvačios, neatitinkančios elementaraus protingumo bei proporcingumo kriterijų. Juolab kad baudos būtų mokamos iš merijų biudžetų, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais.

„Papildomos išlaidos kainodaros sistemai keisti bus įskaičiuotos į atliekų tvarkymo kainą, todėl neabejotinai brangs atliekų tvarkymas.“

Nebent priežiūrai

RATC asociacijos prezidentas, Alytaus RATC direktorius Algirdas Reipas įsitikinęs, kad kol kas tikrai nėra būtinybės iš esmės keisti šiuo metu jau baigiančią nusistovėti kainodarą, nors, anot jo, „jai iki tobulumo dar toli“. „Sutiktume, kad regioninė atliekų tvarkymo kaina būtų aprobuojama VKEKK, nes daug darbų vykdoma ne konkurso būdu. Visuomenė turėtų būti tikra, kad kaina yra visuotinai priimtina ir ekonomiškai pagrįsta. VKEKK galėtų tvirtinti, ar sąnaudos iš tiesų apskaičiuotos teisingai“, – teigė A. Reipas.

etaplius.lt nuotrauka

Tačiau, anot jo, RATC asociacija negali pritarti, kad VKEKK nustatytų konkrečias kainas vartotojams ir iš šio proceso būtų eliminuojamos savivaldybės, taip pat – kad būtų panaikintos vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą. Juk kiekviena savivaldybė – tai tam tikra bendruomenė, kuri perka atliekų tvarkymo paslaugas. Kiekvienoje savivaldybėje yra vis kitoks atliekų rūšiavimo būdas, rūšiavimo apimtis. Jei regiono mastu visi vartotojai taptų vienodi, t. y. vienodai mokėtų, iš jų būtų atimta be kokia motyvacija atliekas tvarkyti atsakingai. Be to, savivalda būtų eliminuojama iš šio proceso.

„Žinoma, VKEKK galėtų būti tarsi arbitras. Pavyzdžiui, jei savivaldybė per tam tikrą laiką nesugebėtų patvirtinti įkainių ar nustatyti kainos kriterijų, tai padarytų ši komisija. Visoje Europos Sąjungoje atliekų tvarkymas yra priskirtas savivaldos funkcijoms, tad ir Lietuvai nereikėtų išradinėti dviračio“, – tvirtino A. Reipas.

Valdininkai persistengė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad AM valdininkai, rengdami naują atliekų tvarkymo sistemos kainodarą paprasčiausiai... persistengė.

Anot jo, komitetas buvo paprašęs, kad VKEKK kartu su AM specialistais apskaičiuotų galimą sąvartynų atliekų šalinimo, vadinamąjį vartų mokestį. Tačiau, kaip paaiškėjo, AM taip „įsibėgėjo“, kad net užsimojo perimti vietos rinkliavas už atliekų tvarkymą, jų reguliavimą. Žodžiu, sumanyta iš esmės pakeisti visą atliekų tvarkymo sistemos kainodarą.

Simonas Gentvilas: „Atliekų tvarkymo sritis reikalauja didelių investicijų, ji turi būti aiški žmonėms ir prognozuojama, jos negalima nuolat kaitalioti.“

Tačiau tokie AM pasiūlymai neatitinka Seimo AAK formuojamų nuostatų. „Paradoksalu, kad pati AM pastaruosius trejus metus įtikinėjo Lietuvos gyventojus, savivaldybes, kad dvinarė sistema yra puikus „išradimas“, o praėjus pusmečiui jau siūlo ją naikinti“, – stebėjosi S. Gentvilas.

Pasak parlamentaro, atliekų tvarkymo sritis reikalauja daug investicijų, ji turi būti aiški žmonėms ir prognozuojama, jos negalima nuolat kaitalioti. „Ministerija save pavertė juokdare“, – rėžė Seimo AAK pirmininko pavaduotojas. Jis užsiminė, kad atliekų tvarkymo sektoriuje ir dabar yra kur kas opesnių problemų, tačiau AM gaišta laiką naujoms kurti.