Minimalių algų ES statistikoje – „popierinis“ Lietuvos šuolis
Dėl mo­kes­čių re­for­mos pa­ki­lus mi­ni­ma­liai mė­ne­sio al­gai „ant po­pie­riaus“, Lie­tu­va smar­kiai pa­šo­ko ofi­cia­lio­je Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sta­tis­ti­ko­je.

Eurostato duomenimis, 2018-aisias pagal minimalaus atlyginimo rodiklį Lietuva lenkė tik Bulgariją, o šiemet jau devynias šalis – be Bulgarijos, dar Latviją, Rumuniją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir Estiją.

Pagal senus skaičiavimus, Lietuvos minimali alga augo nuo 400 iki 430 eurų. Pagal naują formulę, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, minimali alga siekia 555 eurų prieš mokesčius.

Šiemet MMA „popieriuje“ Latvijoje siekia 430 eurų, Estijoje – 540 eurų, Lietuvoje – 555 eurus.

Pagal algą „į rankas“ lietuviai lenkia latvius, bet atsilieka nuo estų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „į rankas“ mažiausiai uždirbantys lietuviai gauna 396 eurų, latviai – 352 eurų, o estai – 516 eurų.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ES institucijos elgiasi nelogiškai, lygindamos šalis pagal vadinamąjį bruto užmokestį, arba algą popieriuje.

Anot jo, tai galima daryti pagal galutinius darbo jėgos kaštus, įtraukiant visus mokesčius, arba tai, kiek žmogus gauna „į rankas“, o Eurostato statistika to neparodo.

„Žiūrint, kokia yra minimali alga į rankas, situacija pasikeičia. Niekas taip aklai nežiūri į šiuos skaičius, tiesiog čia nepalyginami dalykai, ką pateikia Eurostatas, nes skiriasi darbdavių socialinio draudimo mokesčiai. Šiuo atveju, Lietuvoje jų beveik nebeliko darbdaviui, viskas liko darbuotojui“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Šiuo atveju kalbame apie Estiją, ten 540 eurų minimali alga, tačiau pridėjus darbdavio socialinio draudimo sumą, ji būtų dar 30 proc. didesnė“, – pridūrė jis.

Lietuvos MMA neatskaičius mokesčių šiemet tapo ženkliai didesnis sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir juos konsolidavus darbuotojo pusėje.

T. Povilauskas pateikė pavyzdį, kai prieš metus buvo kilęs ažiotažas dėl MMA Rumunijoje, kai bruto alga aplenkė Lietuvą. Tačiau Rumunija tuomet taip pat tik sujungė darbuotojo ir darbdavio mokesčius, dėl to jos atlyginimas buvo didesnis tik „popieriuje“.