Medkirčiai deda kirvius
Lie­tu­vos miš­ko dar­bų įmo­nės skun­džia­si ne­ga­lin­čios su­si­de­rė­ti su Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­ja (VMU) dėl bent kiek aukš­tes­nių ran­gos dar­bų kai­nų vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se ir gra­si­na, užuot da­ly­va­vę vie­šuo­se urė­di­jos skel­bia­muo­se miš­ka­so­džio kon­kur­suo­se, ieš­ko­tis už­sa­ky­mų Skan­di­na­vi­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je, kur už miš­ko dar­bus mo­ka­ma ke­le­rio­pai dau­giau. Juo­lab kad nu­ma­to­mi miš­ko dar­bų ap­ri­bo­ji­mai atims duo­ną iš po­ros tūks­tan­čių Lie­tu­vos med­kir­čių.

„Lietuvos privačiuose miškuose už tokius pat darbus mums moka 1,5 karto daugiau negu Valstybinių miškų urėdija, o esant dabartiniams įkainiams, kurie netgi mažesni nei anksčiau buvę, mūsų žmonės vejami iš miško, nes jiems nėra iš ko mokėti nė minimalaus darbo užmokesčio“, – „Lietuvos žinioms“ guodėsi Lietuvos miško darbų rangovų asociacijos prezidentas Vidmantas Jusas.

Jo teigimu, kai miškasodis prasidėjęs, ne visos urėdijos sulaukė pasiūlymų atlikti šiuos darbus, o jie truks tol, kol išsiskleis medžių pumpurai, nors urėdijos gelbėjasi tuo, kad yra užsiauginusios sodinukų su gruntu ant šaknų.

Kai dirba du pjovėjai, bendra vienos mažosios brigados savikaina – 54,828 tūkst. eurų per metus. Pagal nustatytus įkainius brigada per metus uždirbs 28,8 tūkst. eurų, arba 1,9 karto mažiau, negu patiriama išlaidų.

Nepadengia pusės savikainos

Rangovai ne pirmi metai kaunasi ir dėl miško kirtimo įkainių, kurie irgi nedidėja, nes neatsižvelgiama į infliaciją ir augančią darbų savikainą. Pats asociacijos lyderis yra apskaičiavęs, kad VMU nustatomas kirtimo darbų įkainis nė iš tolo neprilygsta darbų savikainai, juolab kad VMU pati savo jėgomis atlieka darbus didesne kaina ir patogiausiuose brandžių medynų plotuose esą taupydama techniką, o rangovams esą palieka imliausius darbui plotus.

V. Juso teigimu, viešų konkursų sąlygose yra nurodoma, kad vienas miško pjovėjas per metus turi pagaminti 2 tūkst. kub. m medienos, kai vidutinis rangos darbų įkainis yra 7,2 euro, nors, pavyzdžiui, Prienų padalinyje yra nustatyta 6,3 euro už kubą viršutinė riba.

„Tarkime, į vieną kirtavietę lengvuoju automobiliu važiuoja du pjūklininkai ir du pagalbiniai darbininkai. Sustambinus padalinius, vidutinis atstumas iki kirtavietės galėtų būti 40 km, arba 80 km kelionė kasdien, – skaičiavo asociacijos vadovas. – Per metus dirbama 230 dienų (atmetus atostogas). Transporto savikaina su degalais ir amortizacija – 0,15 euro kilometrui, todėl nuvykti iki darbo vietos kainuoja 2760 eurų per metus, bet miško pjovėjas šiuo metu sutinka dirbti, jei gauna 700 eurų, o pagalbinis darbininkas – bent 500 eurų į rankas per mėnesį. Mokesčiai – atitinkamai 439 ir 274 eurai per mėnesį. Vieną mėnesį mokami tokio pat dydžio atostoginiai su mokesčiais. Taigi per metus bus uždirbta 28,8 tūkst. eurų, iš kurių mokesčiai nuo darbo užmokesčio – 17,112 tūkst. eurų. Per metus vidutinės išlaidos degalams ir tepalams buvo 1670 eurų, pjūklams su jų priežiūra ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis – 1003 eurai, minimalioms darbų saugos priemonėms – 405 eurai (maksimalioms – 2008 eurai). Kai dirba du pjovėjai, skaičius reikėtų dvigubinti, todėl bendra vienos mažosios brigados savikaina – 54,828 tūkst. eurų per metus. Pagal nustatytus įkainius brigada per metus uždirbs 28,8 tūkst. eurų, arba 1,9 karto mažiau, negu patiria išlaidų.“ Anot V. Juso, tai ir yra tikroji priežastis, kodėl miške dirbančių žmonių kasdien mažėja.

Rangovai mano, kad jiems pasiūlomi darbai prasčiausiuose miško plotuose. / LMDA nuotrauka

Užsidirba rangovų sąskaita

Rangos darbų apimtis nuo 2011 metų nemažėja, tačiau, kaip teigė V. Jusas, nuo 2011 metų urėdijos didina savo mechanizmais atliekamų kirtimų ir medienos ištraukimo kiekius.

VMU direktoriaus pavaduotojas Valdas Kaubrė praėjusių metų rugpjūtį susitikime su Miško darbų rangovų asociacijos atstovais aiškiai įvardijo, kad VMU ir toliau savo kirtimo mašinomis kirs ir trauks geriausias biržes. Tai lyg ir natūralus noras nelaužyti savo technikos. Tačiau VMU siekia, kad rangovai blogiausias biržes rankomis kirstų pigiau negu urėdijų mašinos gerus plotus. Savomis jėgomis VMU atlieka 25–30 proc. darbų.

2008 metais už vidutinio sunkumo plynų biržių iškirtimo kubą rangovams buvo mokama apie 20 litų (6,5 euro). Taigi per dešimtį metų kirtimas pabrango 12 proc., o infliacija siekė 25,4 procento. Tačiau dabar rangovams tenka kirsti tai, kas lieka nuo urėdijų mašinų, todėl nuostolis dar didesnis dėl padidėjusių išlaidų dirbant sunkiomis sąlygomis.

Algis Gaižutis: „Tai nematytas apribojimų mastas, palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.“

„Nutraukus sutartį savo iniciatyva arba neįvykdžius įsipareigojimų, gresia dar didesni nuostoliai dėl sutartyse numatytų sankcijų. Todėl rangovai, net ir patirdami nuostolių, dirbo iki sutarčių pabaigos“, – teigė asociacijos vadovas.

Tačiau nuo 2018 metų vidurio konkursų beveik neįvyko. Sausį rangovai valstybiniuose miškuose dirbo tik pagal dar nesibaigusias sutartis, sudarytas 2019–2020 metams. Kai kuriuose padaliniuose, pavyzdžiui, Varėnoje ir Veisiejuose, kur medkirčiams yra geriausi miškai, rangovai išvis nedalyvavo konkursuose.

Kai kuriuos konkursus Utenos, Švenčionių padaliniuose laimėjo fiziniai asmenys. Utenos padalinyje neatsirado rangovų, norinčių pagaminti 7,5 tūkst. kubų medienos ir atlikti želdinių priežiūros bei jaunuolynų ugdymo darbų 140 hektarų plote.

Algis-Gaižutis. / pixabay.com nuotrauka

Miško darbų įmonių sužlugdymas

VMU didinti įkainių rangovams nenusiteikusi, nes antraip negalėtų valstybės užsakymu uždirbti 40 mln. eurų metinio grynojo pelno.

Kita kliūtis medkirčiams – VMU strategijoje numatyti miško darbų apribojimai ir rekreacijos zonų plėtimas. Dėl to, kaip skaičiuojama, šalies medienos pramonė per metus neteks milijono kubų apvaliosios medienos, o jos importuoti nėra iš kur: Latvija pati medieną eksportuoja į Vakarus, Rusija savo medienos eksportą apmokestinusi, o iš Baltarusijos leidžiama eksportuoti tik biokurui naudojamą skiedrą.

Rangovai teigia, jog Lietuvoje sumažinus kirtimo plotus be darbo liks maždaug 2 tūkst. žmonių.

Ūkinės veiklos mažinimą Lietuvos miškuose Aplinkos ministerija motyvuoja gyvūnų natūralių buveinių išsaugojimu. Tačiau, kaip teigia Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis, du trečdaliai europinės svarbos natūralių buveinių (bendras išskirtų buveinių plotas – 256,5 tūkst. ha) yra susitelkusios ūkiniuose miškuose, o ne esamose saugomose teritorijose.

„Jų apsaugai Aplinkos ministerija užsimojo įteisinti naujas programos „Natura 2000“ teritorijas mažiausiai 135,2 tūkst. ha miškų plote, – aiškino jis. – Žinomas šalies miškininkas prof. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas, nesenai perspėjo, kad įgyvendinus šiuos sumanymus apie 45 proc. šalies miškų ūkinė veikla galbūt bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Galima palyginti: šiuo metu tik į statistikoje atsispindinčias saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro apie 33 proc. miškų, neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose trečios ir ketvirtos grupių miškuose. Tai nematytas apribojimų mastas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.“

A. Gaižučio teigimu, aplinkosaugininkų 2011–2014 metais už 3,52 mln. eurų atlikta Europos Sąjungai svarbių gamtinių vertybių inventorizacija parodė, jog du trečdaliai jų yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne vienu ypu įsteigtose nacionalinėse saugomose teritorijose. „Tvarus miškininkavimas yra ne problemos, o daugelio problemų – klimato kaitos poveikio mažinimo, palankesnės žmogui aplinkos kūrimo – sprendimas“, – tvirtino jis.

V. Juso teigimu, privatūs miško savininkai rangovams už darbą moka pagal 1,5 karto ir dar didesnius įkainius, tačiau dėl kiekvienos užduoties reikia su miško savininku derėtis atskirai, o VMU garantuoja nuolatinį darbą 2–3 metams, ir tai yra vienintelis darbo valstybiniuose miškuose privalumas, tačiau to jau maža siekiant rangos įmonei išsilaikyti.

„Atrodo, dabar kirsti nedraudžiama, bet to daryti negalima nuo kovo iki rugpjūčio. O iš ko žmogui, kuris kerta, gyventi? Dabar kasdien dirbdamas neužsidirbi, o įvedus dar daugiau planuojamų apribojimų saugomi miškai sudarytų beveik 40 proc. visų miškų – tai jau bus miško darbų įmonių sužlugdymas“, – neabejojo V. Jusas.

Kirtimai miškų urėdijose rangos būdu, mln. kub. metrų

MetaiUrėdijosRangovai
20100,23,2
20110,43,3
20120,63
20130,72,9
20140,82,8
20150,92,7
201612,8

Šaltinis: „Lietuvos miškų ūkio statistika 2017“

VMI ir rangovų kirtimo darbų įkainiai kai kuriose urėdijose, eurai už kub. metrą

PadalinysVMURangovai
Šakiai9,37
Jurbarkas8,26,9
Panevėžys7,46,8
Valkininkai7,46,5

Šaltinis: „Lietuvos miškų ūkio statistika 2017“