Mažins valstybės pagalbą SGD terminalui
2019 me­tais su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­las Klai­pė­do­je pra­dės penk­tuo­sius eksp­loa­ta­ci­jos me­tus. Po ket­ve­rių me­tų ak­ty­vių vals­ty­bės pa­gal­bos prie­mo­nių ter­mi­na­lui iš­lai­ky­ti, kai rin­kos da­ly­viai bu­vo ver­čia­mi ap­mo­kė­ti ne tik SGD ter­mi­na­lo eksp­loa­ta­ci­jos są­nau­das, bet ir pa­skir­to­jo tie­kė­jo mi­li­jo­ni­nius du­jų pre­ky­bos nuo­sto­lius, pra­de­da­mas nau­jas šio stra­te­gi­nio ener­ge­ti­kos ob­jek­to veik­los eta­pas. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja par­en­gė ir Sei­mui tei­kia įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, ku­rie leis­tų ma­žin­ti vals­ty­bės pa­gal­bą, o per ter­mi­na­lą im­por­tuo­ja­mas du­jas rea­li­zuo­ti ne vals­ty­bi­nio re­gu­lia­vi­mo, bet rin­kos są­ly­go­mis.

„Šiuo pakeitimu pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į gamtinių dujų rinką, mažinimas“, – „Lietuvos žinioms“ atsiųstame atsakyme teigia Energetikos ministerija.

Energetikos ministerija: „Pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į gamtinių dujų rinką, mažinimas.“

Valstybinė dujų prekyba nuo pat SGD terminalo pradžios buvo nuostolinga – dujos buvo perkamos brangiau, o parduodamos pigiau. „Lietuvos žinių“ skaičiavimu („Litgas“ šių duomenų neatskleidžia) iš viso 2016–2018 metais skirtumas tarp brangaus pirkimo ir pigesnio dujų pardavimo sudarys 62,75 mln. eurų. Valstybinė įmonė dėl tokios veiklos nuostolių nepatiria, nes jos sąnaudas dengia šalies dujų vartotojai. „Litgas“ kasmet tenka daugiau kaip ketvirtadalis renkamo SGD terminalo mokesčio, oficialiai vadinamo gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios lėšomis. 2017 metais SGD lėšų administratorius jų surinko beveik 84,4 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2018 metais bus surinkta apie 85,6 mln. eurų. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir 2019 metais.

Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai privalo dujas įsigyti iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ už kas ketvirtį Kainų komisijos nustatomą tikslinę dujų kainą. Ji nustatoma atsižvelgiant į importo kainas ir paskirtojo tiekėjo poreikius. Būtinasis SGD terminalo kiekis yra nustatytas teisės aktais ir importuojamas tam, kad būtų palaikoma efektyvi minimali SGD terminalo veikla, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir sudaryti galimybę komerciniams tiekėjams importuoti SGD iš pasaulinės rinkos. Iš pradžių šis kiekis sudarė 540 mln. kub. metrų per metus, o nuo 2016 metų pakeitus sutartį su Norvegijos kompanija sumažėjo iki 325 mln. kub m per metus.

Patobulintas SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2019 metų, numato šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis. „Litgas“ toliau nebegalės dirbti inkubatoriaus sąlygomis, o bus priverstas didinti veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus.

„Lietuvos žinios“ klausė naujojo modelio inciatorės Energetikos ministerijos, ar bus iš naujo perrašoma sutartis su SGD parduodančia Norvegijos kompanija keičiant dujų pirkimo kaina? „Litgas“ įsigyjamų dujų kainos neatskleidžia prisidengdamas sutarties su norvegų kompanija konfidencialumu. Tačiau, neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį 2017 metų pusmetį buvo apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą. Kad ši prekyba yra nuostolinga, netiesiogiai rodo kasmet „Litgas“ skiriamas apie ketvirtadalis SGD terminalo saugumo dedamosios lėšų.

Energetikos ministerija atsakė, jog įstatymo pakeitimai neturės poveikio ilgalaikio SGD tiekimo sutarčiai su Norvegijos kompanija. „Įstatymo projektu siūloma atsisakyti privalomo SGD terminalo būtinojo kiekio pirkimo nuostatų ir reguliuojamiems energijos gamintojams taikomo įpareigojimo pirmumo tvarka iš paskirtojo tiekėjo įsigyti per SGD terminalą importuotas gamtines dujas. Paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką ir realizuos SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis. Energijos gamintojai turės galimybę dalyvauti konkurencinėje gamtinių dujų rinkoje ir užsitikrinti savo gamtinių dujų poreikį rinkos sąlygomis. SGD terminalo įstatymo projektu taip pat siūloma detalizuoti paskirtojo tiekėjo pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas įstatymo lygmeniu. Šiuo metu šios sąnaudos detalizuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodikose“, – atsakyme „Lietuvos žinioms“ rašo Energetikos ministerija.

Turės mokytis iš privataus verslo

„Lietuvos žinių“ duomenimis, šiuo metu per terminalą dujas importuojantis privatus verslas SGD įsigyja mažesne kaina nei valstybinė įmonė, kurią varžo ilgalaikė sutartis su norvegų tiekėju. Ar įsigaliojus naujajai tvarkai „Litgas“ bus labiau suinteresuotas dujas parduoti kiek įmanoma pelningiau?

Pasak ministerijos, kaip ir iki šiol, paskirtasis tiekėjas „Litgas“ privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje SGD rinkoje. „Įsigaliojus pakeitimams, paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką, reguliuojami energijos gamintojai neturės pirmumo tvarka pirkti dujų iš paskirtojo tiekėjo, parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama. Energetikos ministerijos vertinimu, tai sudaro papildomas paskatas didinti paskirtojo tiekėjo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, kadangi paskirtasis tiekėjas pardavimų maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės realizuoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo kaina į Lietuvą“, – teigiama laikraščiui atsiųstame atsakyme.

Energetikos ministerija siūlo nustatyti, kad reguliuojami energijos gamintojai, kurie per metus suvartoja 50 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų ar daugiau, ne mažiau kaip 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų konkurencinėmis sąlygomis gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“. Šių 50 proc. gamtinių dujų, kurias iki šiol privaloma tvarka už Kainų komisijos nustatytą rinkos kainą šios įmonės pirko iš „Litgas“, jos galės įsigyti savo nuožiūra už suderėtą kainą. „Valstybės reguliuojami energijos gamintojai patys rinksis, kokiu būdu įsigyti likusius 50 proc. – dujas įsigis pagal dvišalius kontraktus ar biržoje, tačiau tai vėlgi turės būti daroma ekonomiškai naudingiausiu būdu, mažiausių sąnaudų pagrindu“, – laikraščiui aiškino Energetikos ministerija.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Prekybos nuostolį dengs savo lėšomis

Netekęs reguliuojamų klientų, kurie iki šiol dujas už nustatytą kainą buvo priversti pirkti iš paskirtojo tiekėjo, „Litgas“ turės ieškoti kitų būdų realizuoti būtinąjį kiekį dujų, reikalingų efektyviai SGD terminalo veiklai. Tarkime, kad šio kiekio „Litgas“ nesugebės pelningai parduoti gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“ ar kitu būdu (privatiems užsienio pirkėjams). Kas tokiu atveju dengs prekybos nuostolį arba skirtumą tarp „Litgas“ brangiau įsigytų ir pigiau parduotų dujų, importuotų per SGD terminalą, kurį iki šiol apmokėdavo šalies dujų vartotojai?

Antai Kainų komisijos „Lietuvos žinioms“ pateiktais duomenimis, 2016 metais „Litgas“ SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos, arba skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, buvo 13,75 mln. eurų. 2017 metais įmonei skirta apie 24 mln. eurų iš šiais metais planuojamo surinkto SGD mokesčio.

Šiuo metu šis skirtumas tarp SGD būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir vidutinės dujų importo kainos Lietuvoje kompensuojamas gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios lėšomis. „Jeigu paskirtasis tiekėjas parduos dujas pigiau nei einamojo mėnesio vidutinė svertinė gamtinių dujų importo kaina – tai skirtumas tarp tokio sandorio kainos ir vidutinės to mėnesio dujų importo kainos nebus kompensuojamas ir šį nuostolį paskirtasis tiekėjas dengs savo lėšomis“, – „Lietuvos žinioms“ patvirtino Energetikos ministerija.

Paskirtojo tiekėjo dujų dalis gali mažėti

Ar tokiu atveju bus mažinamas SGD terminalo būtinasis kiekis? Kaip žinoma, „Litgas“ minimalus SGD kiekis, kurį ji privalo importuoti ir išdujinti per SGD terminalą, yra 3,8 TWh, arba 325 mln. kub. m SGD per metus.

Energetikos ministerija patikslino, kad Klaipėdos SGD terminalo Vyriausybės nustatytas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis intervale nuo 3,867 teravatvalandės (TWh) iki 5,985 TWh.

„SGD terminalo operatorius su paskirtuoju tiekėju kasmet suderina tikslią dujintiną SGD terminalo būtinojo kiekio dalį. Lietuvos rinkai patiekiamų paskirtojo tiekėjo dujų dalis ateityje gali mažėti, jeigu dalis į terminalą pristatytų SGD būtų perkraunama į mažesnius SGD bunkeriavimo laivus ir parduodama kitose rinkose, tuo pat metu užtikrinant reikalingą terminalo techninę būklę leidžiančią bet kuriuo metu pradėti dujų tiekimą į tinklus ir išlaikant terminalą „šaltu“, – rašoma ministerijos rašte.

„Lietuvos žinios“ prašė paaiškinti klausimų keliantį apibrėžimą – „SGD terminalo būtinasis kiekis“: ar tai techninis terminas, apibrėžiantis objektyviai būtiną SGD kiekį nepertraukiamai terminalo veiklai, ar tam tikras eufemizmas. Tai yra būtinasis kiekis gali kisti priklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų, galimybių pelningai prekiauti SGD dujomis ir kitų veiksnių. Turint omeny, kad būtinasis kiekis buvo 2016 metais sumažintas nuo 540 mln. kub. m dujų iki 325 mlm. kub. m per metus.

Ministerija pabrėžė, kad šis „grynai techninis“ terminas yra apibrėžtas SGD terminalo įstatyme, apibūdinantis SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį gamtinių dujų kiekį. „Laivo-saugyklos „Independence“ gamintojo specifikacijose nuolatiniam SGD išdujinimui į sistemą mažiausiu režimu buvo nurodytas minimalus metinis kiekis 5,985 TWh. Ši viršutinė riba nėra sumažinta“, – pabrėžiama atsakyme.

Be tam tikros valstybės pagalbos „Litgas“ negalėtų konkuruoti su nereguliuojamais dujų tiekėjais ir tuo pat metu užtikrinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą.

Pasak ministerijos, remiantis pirmaisiais eksploatacijos metais (2015 m.) atliktais terminalo bandymais, vykdant SGD dujinimą skirtingais „ribiniais“ režimais, terminalo operatorius konstatavo, kad 88 paros buvo maksimalus laikotarpis, per kurį terminalas galėjo nevykdyti SGD dujinimo ir užtikrinti nuolatinį terminalo pasirengimą esant poreikiui atnaujinti dujinimą ir gamtinių dujų tiekimą į perdavimo sistemą. Operatorius taip pat nurodė, kad planuojant SGD dujinimo režimus orientuojantis į minėtą maksimalią SGD nedujinimo trukmę, būtų įmanoma išlaikyti tinkamą terminalo techninę būklę pristatant 4 tipinius (apie 140 000 kub. m SGD) SGD krovinius per metus, jų bendras kiekis sudarytų 3,867 TWh (325 mln. kub. m) gamtinių dujų.

„Operatorius taip pat konstatavo, kad maksimalus nedujinimo laikotarpis priklauso ne tik nuo terminalo dujinimo įrenginių techninių parametrų, tačiau ir nuo kintančių parametrų – į terminalą atgabenamų SGD kokybės, temperatūros, terminale vykstančio SGD senėjimo proceso – dėl ko maksimalus SGD nedujinimo laikotarpis gali sutrumpėti iki 60 parų, o tai lemtų poreikį pristatyti 6 tipinius SGD krovinius per metus, t. y. minėtą gamintojo specifikacijoje nurodytą kiekį. Atsižvelgdama į tai Vyriausybė 2016 metais SGD terminalo būtinąjį kiekį nustatė minėtu intervalu“, – teigė ministerija.

Kompensuos mažiau sąnaudų

Įteisinus naująjį modelį, nuo 2019 metų mažiau „Litgas“ sąnaudų bus kompensuojama iš SGD saugumo dedamosios lėšų. Pasak ministerijos, bus kompensuojamas skirtumas tarp SGD būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir vidutinės dujų importo kainos Lietuvoje, paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos) ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos, t. y. banko garantijos SGD kontraktui kaštai.

„Priėmus modelio pakeitimus, dujų balansavimo, dujų saugojimo ir dujų apsikeitimo kaštus dengs pats paskirtasis tiekėjas. Šie dabar kompensuojami kaštai įsigaliojus įstatymui nebus kompensuojami iš saugumo dedamosios, dujų vartotojai už tai nemokės“, – tvirtino Energetikos ministerija.

Tačiau ministerija negalėjo atsakyti, kiek sumažės SGD saugumo dedamosios dalis, kuri dabar tenka paskirtojo tiekėjo „būtinosioms“ sąnaudoms kompensuoti.

Įtvirtinus naują modelį, šių lėšų poreikį esą galės nurodyti pats paskirtasis tiekėjas ir Kainų komisija. Mat „Litgas“ informaciją apie sąnaudas teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nuo kurios sprendimų priklauso, kuria apimtimi pagrįstomis laikomos sąnaudos įtraukiamos į dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios kainą. „Mūsų duomenimis, 2019 metų dedamosios vertinimai dar nėra pradėti“, – teigiama ministerijos atsakyme.

„Litgas“ komunikacijos vadovas Paulius Jakutavičus atsisakė atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus, teisindamasis, kad laikraščio „klausimai liečia teisės aktų projektus, kurie dar svarstomi“. „Jums reikėtų kreiptis į Energetikos ministeriją, kuri inicijavo šių teisės aktų pakeitimus“, – patarė įmonės atstovas.

Šiuo metu nežinoma, kiek naujasis modelis kartu su Vyriausybės sprendimu išpirkti SGD terminalą po 2024 metų gali sumažinti saugumo dedamąją. Mat, kaip paaiškino Energetikos ministerija, saugumo dedamosios mažinimas nėra pirminis siūlomų pakeitimų tikslas.

„Įstatymų projektų pagrindinis tikslas – didinti Lietuvos gamtinių dujų rinkos ir biržos likvidumą, skatinti naujų tiekėjų pritraukimą. Aktyvesnė prekyba gamtinių dujų biržoje palengvins naujų tiekėjų patekimą į rinką, didesnė tiekėjų konkurencija lems tiekėjų maržos ir gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams mažėjimą. Siūlomi pakeitimai turės įtakos ir gamtinių dujų saugumo dedamajai, nes priėmus pakeitimus dujų balansavimo, dujų saugojimo ir dujų apsikeitimo kaštus dengs pats paskirtasis tiekėjas. Be to „saugumo dedamoji“ bus mažinama kitais lygiagrečiai ruošiamais sprendimais dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo, tačiau tai nėra konkrečiai šiuo įstatymų pakeitimų paketu sprendžiamas klausimas“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Pirmame aukcione pardavė pigiau

Šių metų rugpjūčio 10 dieną Baltijos šalių gamtinių dujų birža „GET Baltic“ pranešė, kad jos organizuotame išdujinto SGD terminalo būtinojo kiekio pertekliaus pardavimo aukcione buvo realizuotas visas išdujintų SGD aukcionui pasiūlytas gamtinių dujų kiekis – 110 gigavatvalandžių (GWh).

Pasak biržos pranešimo, SGD tiekimo ir prekybos bendrovės „Litgas“, priklausančios „Lietuvos energijos“ įmonių grupei ir vykdančios paskirtojo tiekimo veiklą, sukauptas būtinojo SGD terminalo kiekio likutis sudomino trijų Baltijos šalių didmeninės gamtinių dujų rinkos dalyvius ir buvo parduotas vienam iš jų už 22,62 Eur/MWh kainą, kuri yra aukštesnė, nei nustatyta pradinė minimali pardavimo kaina – 22,52 Eur/MWh. Aukciono laimėtojui, pasirašius sutartį su paskirtuoju tiekėju, įsigytos gamtinės dujos bus patiektos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pagal iš anksto suderintą tiekimo grafiką.

Ši kaina yra žemesnė nei Kainų komisijos nustatyta vadinamoji tikslinė dujų kaina (anksčiau vadinosi prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina), už kurią SGD iš „Litgas“ perka reguliuojami energijos gamintojai. Už šią kainą gamtines dujas perka valstybės reguliuojami energijos gamintojai, kurie gamtines dujas perka iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“.

Trečiąjį ketvirtį ši dujų kaina, palyginti su antruoju ketvirčiu, brango 19,7 proc., iki 22,71 euro už megavatvalandę be PVM. Kainos pokytį lėmė prognozuojamos didesnės gamtinių dujų importo kainos. Šių metų paskutinį ketvirtį tikslinė dujų kaina sieks 22,88 euro už megavatvalandę (MWh) – 0,75 proc. daugiau, nei galioja nuo liepos (22,71 euro), ir apie 30 proc. daugiau, nei ji buvo pernai ketvirtąjį ketvirtį (17,42 euro). Tikslinės kainos didėjimui turėjo įtakos dujų importo kainų augimas.

Tokio pobūdžio viešas aukcionas buvo pirmasis Baltijos šalyse. Jis padėjo užtikrinti išdujinto SGD terminalo būtinojo kiekio likučio realizavimą bei sudarė lygiavertes sąlygas visiems dujų rinkos dalyviams Baltijos šalyse.

Aukcione parduotos dujos yra dalis liepos mėnesį į SGD terminalą atgabento krovinio (apie 40 tūkst. kub. m. SGD, arba apie 270 GWh). Likusioji šio krovinio dalis bus patiekta energijos gamintojams, tiekiama pagal gamtinių dujų subalansavimo sutartį arba dedama į Inčukalno gamtinių dujų saugyklą.

„Litgas“ generalinis direktorius Tadas Adomaitis aiškino, kad būtinojo dujų kiekio likutis susidarė dėl dviejų priežasčių: mažesnio nei privalomas išdujinti kiekis energijos gamintojų dujų vartojimo ir mažesnių nei planuota terminalo technologinių sąnaudų.

2017 metais Lietuvos dujų biržos prekybos aikštelėje („GET Baltic“) prekybos apimtis sudarė 0,4 TWh, arba 1,6 proc. nuo bendro Lietuvoje sunaudoto dujų kiekio. Energetikos ministerija prognozuoja, kad, priėmus įstatymų pakeitimus, prekybos apimtis 2019 metais pasieks 2,5 TWh, iš jų apie 1,5 TWh dujų per biržą įsigis valstybės reguliuojami energijos gamintojai. Prognozuojama, kad 2020–2022 metais ši prekybos apimtis biržoje išaugs ir pasieks 3–3,5 TWh per metus.

Be valstybės pagalbos neapsieis

Ar nebus pažeista konkurencija, jeigu „Litgas“, dalį dujų prekybos nuostolio (SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo būtinųjų sąnaudų) dengianti iš subsidijos (SGD saugumo dedamosios), kurią privaloma tvarka surenka Lietuvos dujų vartotojai, konkuruos „GET Baltic“ biržoje su įmonėmis, kurios tokios subsidijos negauna?

Ministerijos nuomone, konkurencija nebus pažeista, nes „Litgas“ su kitais tiekėjais konkuruos iš esmės gamtinių dujų importo kaina. „Jei „Litgas“ parduos dujas pigiau nei importo kaina, šie kaštai nebus traukiami į saugumo dedamąją. Pažymėtina, kad šiuos pakeitimus atidžiai vertina Europos Komisijos (EK) konkurencijos generalinis direktoratas, tiek ir Konkurencijos taryba. Įstatymo projektas pateiktas viešai derinti tik po to, kai ekspertiniu lygmeniu jį įvertino EK konkurencijos generalinio direktorato atstovai, derinantys valstybės pagalbos Klaipėdos SGD terminalui apimtį“, – atsakyme „Lietuvos žinioms“ teigia Energetikos ministerija.

Pasak jos, visos prievolės, kurias turi vykdyti paskirtasis tiekėjas, kad užtikrintų SGD terminalo būtinąją veiklą, nuo terminalo operatoriaus priklausantis tiekimo grafikas, ilgalaikis 10 metų SGD kontraktas, mažina „Litgas“ lankstumą, galimybes pirkti dujas momentinėje („spot“) SGD ir dujų rinkoje, tuo pačiu ir konkurencingumą prieš kitus nereguliuojamus dujų tiekėjus. „Visos šios prievolės sąlygoja, kad be tam tikros valstybės pagalbos „Litgas“ negalėtų konkuruoti su nereguliuojamais dujų tiekėjais ir tuo pat metu užtikrinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą“, – teigia Energetikos ministerija.

Faktai

Nusprendė išpirkti „Independence“

Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija rugpjūčio mėnesį nusprendė, kad valstybė išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą. Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai.

Vyriausybė tvirtina, jog sprendimas dėl SGD terminalo įsigijimo priimtas atsižvelgiant į techninę ir ekonominę alternatyvų analizę ir nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas. Tačiau energetikos ekspertai teigė, kad sprendimas yra skubotas. Ekspertai mano, kad Vyriausybė neįvertino mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. O ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos 2015 metais pradėto eksploatuoti SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja.

2017-aisiais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. 2018 metais už saugumo dedamąją numatoma gauti apie 85,6 mln. eurų. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir kitąmet.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Daugiausia SGD mokesčio sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.

Nuo 2013 iki 2018 metų pabaigos bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien 2018 metais jis turėtų siekti daugiau kaip 20 mln. eurų. Tiek pat SGD mokesčio „Achema“ sumokėjo ir 2017-aisiais.

Šiuo metu laivas – saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios laivą nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“.

Kai „Klaipėdos nafta“ įsigis laivą „Independence“, naujojo savininko rankose bus visi sprendimai, kaip tą laivą įdarbinti. Įmonės vadovas Mindaugas Jusius yra sakęs, kad „laivą būtų galima įdarbinti ir kitoje šalyje, ir kitame kontinente, ar naudoti kaip SGD krovinio vežėją“.

Pavasarį tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai teigė, jog terminalą valdanti įmonė „Klaipėodos nafta“, pasibaigus nuomos sutarčiai 2024 metais, už laivą-saugyklą „Independence“ turėtų sumokėti Norvegų bendrovei 121–160 mln. eurų. Tokią sumą ekspertai nurodė vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius paskelbus Vyriausybės sprendimą teigė, kad SGD terminalo išpikrimui numatoma skolintis iš investicijų ir komercinių bankų, o dalį lėšų skirs ir pati įmonė.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.