Mažėja dujų kaina reguliuojamiems energijos gamintojams
Nuo 2018 me­tų ba­lan­džio 1 die­nos re­gu­liuo­ja­mi ener­gi­jos ga­min­to­jai iš tie­kė­jo „Lit­gas“ gam­ti­nes du­jas pirks maž­daug 3 proc. pi­giau.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija antrajam šių metų ketvirčiui patvirtino 18,97 euro už megavatvalandę (Eur už MWh) be PVM tikslinę iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo tiekiamų dujų kainą. Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai dujas iš paskirtojo tiekėjo perka po 19,60 Eur už MWh be PVM.

„Tikslinė suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų kaina mažėja dėl prognozuojamų mažesnių gamtinių dujų importo kainų. Remiantis galiojančiomis gamtinių dujų tiekimo įmonių sudarytomis gamtinių dujų pirkimo-pardavimo (importo) sutartimis, apskaičiuota prognozuojama gamtinių dujų importo kaina 2018 metų antram ketvirčiui yra 17,05 Eur už MWh. 2018 metais buvo prognozuojama 17,85 Eur už MWh gamtinių dujų importo kaina“, – teigiama Kainų komisijos pranešime.

Privaloma dujų kaina nustatoma kiekvienam metų ketvirčiui, siekiant užtikrinti, kad reguliuojami energijos gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už rinkos kainą.

Komisijos nustatoma tikslinė gamtinių dujų kaina taikoma valstybės reguliuojamiems energijos gamintojams (įskaitant šilumos tiekėjus), kurie gamtines dujas perka iš UAB „Litgas“.

Privaloma kaina energijos gamintojams nustatoma kiekvienam metų ketvirčiui, siekiant užtikrinti, kad reguliuojami energijos gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už rinkos kainą. Komisija, skaičiuodama tikslinę gamtinių dujų kainą, vertina tiek importuojamų gamtinių dujų kainas ir kiekius, tiek sandorius gamtinių dujų biržoje.

Dujų suvartojama mažiau

Pernai reguliuojami energijos gamintojai suvartojo 3,19 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų. Šiemet jie planuoja suvartoti 3,08 TWh dujų.

Dujas energijos gamintojams, gaminantiems elektrą ir šilumą valstybės reguliuojamomis kainomis, iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo turi prievolę tiekti SGD terminalo paskirtoji tiekėja – bendrovė „Litgas“. Tokiu būdu užtikrinamas terminalo minimaliai veiklai būtinas dujų tiekimas.

„Litgas“ duomenimis, pernai būtinasis dujintinas kiekis sudarė 3,37 TWh, todėl buvo sukauptas maždaug 180 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų perteklius. Papildomai – technologinėms terminalo sąnaudoms, kurios atsiranda dėl natūralaus smarkiai atšaldytų suskystintų dujų garavimo, teko apie 170 GWh gamtinių dujų.

Energijos gamintojų dujų suvartojimas itin smarkiai sumažėjo 2016 metais – iki 3,59 TWh nuo maždaug 6 TWh 2015 metais. Dujų suvartojimas energetikos sektoriuje tada sumažėjo dėl to, kad buvo paleisti nauji biokuro įrenginiai ir panaikintos VIAP kvotos remiamai elektrai gaminti. „Tai paskatino persiderėti paskirtojo tiekimo sutartį su „Statoil“ sumažinant metinius pristatomų dujų kiekius, kainą, kas sumažino paskirtojo tiekimo išlaidas 2016 metais apie 30 mln. eurų, palyginti su planuotu biudžetu“, – teigia „Litgas“.

Perka brangiai, parduoda pigiai

Kaip žinoma, „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „Litgas“ prekiauja per Klaipėdos SGD terminalą importuotomis dujomis ir parduoda būtinąjį kiekį reguliuojamiems energijos gamintojams. 2017 metais paskirtojo tiekėjo „Litgas“ SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos, arba skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, sudarė apie 25 mln. eurų. 2016 metais šis skirtumas buvo 13,75 mln. eurų. Prognozuojama, jog 2018 metais „Litgas“ saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos bus panašios – įmonei ketinama skirti apie 24 mln. eurų iš 2018 metais planuojamo surinkti SGD mokesčio. Iš viso 2016–2018 metais šis skirtumas sudarys 62,75 mln. eurų.

„Litgas“ dujų prekybos nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, – tai skirtumas tarp „Litgas“ būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ ir vidutinės rinkos pardavimo kainos Lietuvos reguliuojamiems energijos gamintojams. Nuo 2016 metų jis dengiamas iš SGD terminalo mokesčio, kurį sumoka dujas vartojančios šalies pramonės įmonės. Pirmaisiais SGD terminalo veiklos metais šio mokesčio surinkta 70 mln. eurų, 2016-aisiais – 81 mln. eurų. 2017 metams buvo numatyta surinkti 86,4 mln. eurų, 2018 metais – 86,7 mln. eurų. Maždaug ketvirtadalis šios sumos tenka „Litgas“.

SGD terminalo mokestis, arba saugumo dedamoji, yra papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Jį moka visos gamtines dujas vartojančios pramonės ir energetikos įmonės. Šį mokestį dujų vartotojai moka, nepriklausomai nuo to, ar įmonės dujas transportuoja vamzdžiu iš Rytų, ar per SGD terminalą iš Vakarų.

„Litgas“ įsigyjamų dujų kainos ir susidarančio skirtumo tarp perkamų ir parduodamų dujų nekomentuoja. „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė oficialiai tvirtina, kad nuostolio nepatiria. Ji viešai neskelbia ir sumos, kurią gauna iš saugumo dedamosios biudžeto nuostolingai veiklai finansuoti.

Nuo SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais rinkos kaina, už kurią parduodavo dujas Lietuvoje, visada buvo mažesnė, negu „Litgas“ dujas pirko iš „Statoil“. Kainų komisija anksčiau skaičiavo, kad SGD terminalo dujos pagal sutartį su „Statoil“, galiojusią iki 2016 metų pirmojo ketvirčio, buvo beveik dvigubai brangesnės negu perkamos rinkoje. Neoficialiais duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį „Litgas“ importuojamos dujos buvo apie 25 proc. brangesnės už vidutinę rinkos kainą.

Verslas didina terminalo užimtumą

2015 metais SGD terminalo veiklą užtikrino tik „Litgas“, o 2016 metais gamtines dujas per SGD terminalą importavo trys įmonės – „Achema“, „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“. Šie pokyčiai lėmė, kad per SGD terminalą importuojamų gamtinių dujų kiekis išaugo nuo 4,6 TWh 2015 metais iki 14,6 TWh 2016 metais.

Per SGD terminalą importuotos gamtinės dujos 2016 metais sudarė 64 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio. 2015 metais vartotojai sunaudojo 18 proc. per SGD terminalą importuotų gamtinių dujų. 2017 metais per jį atgabenta apie 11 TWh, tai yra 50 proc. viso šalies poreikio.

Tačiau bendras Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis kasmet mažėja. Lietuvoje 2016 metais suvartota 22,8 TWh gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 TWh. 2017 metais perdavimo sistema buvo transportuojama apie 22 TWh gamtinių dujų.

Mažėjant vartojamų dujų kiekiui neišvengiamai didėja ir SGD terminalo mokestis. Mat skaičiuojant saugumo dedamąją naudojami vartojimo pajėgumai, kurie netiesiogiai susiję su suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. Didėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius lemia, kad saugumo dedamoji mažėja, mažėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius reiškia saugumo dedamosios didėjimą.