Matematika verslui, arba kaip per 5 dienas rasti įmonėms svarbius sprendimus
Ma­te­ma­ti­ka pa­grįs­tai va­di­na­ma moks­lo kal­ba – ma­te­ma­ti­niai me­to­dai nau­do­ja­mi spren­džiant dau­ge­lį rea­lių prob­le­mų pra­mo­nės, eko­no­mi­kos, gam­tos moks­lų, in­ži­ne­ri­jos ir ki­to­se sri­ty­se. Nuo Egip­to pi­ra­mi­džių ar di­džio­sios ki­nų sie­nos sta­ty­bos iki šių lai­kų vers­lo veik­los op­ti­mi­za­vi­mo – be ma­te­ma­ti­nių me­to­dų tai­ky­mo ap­siei­ti bū­tų su­nku.

Matematinių metodų taikymas sprendžiant realias verslo problemas pasaulyje nėra naujiena, Lietuvoje ši praktika taip pat įgauna pagreitį. Pernai Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) mokslininkai pirmieji pakvietė verslo įmones į Lietuvoje ir Baltijos šalyse unikalias industrines matematikos dirbtuves. Jose 24 mokslininkai matematiniais metodais sprendė SBA koncerno, įmonės „CityBee Solutions“, tarptautinių bendrovių „Callcredit Information Group“ bei „Jacobs Douwe Egberts“ ir vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ pateiktas užduotis.

„Įmonės kasdien priima daugybę sprendimų – kaip optimizuoti savo veiklą, kaip gerinti rodiklius, didinti pelną. Sprendimai, pagrįsti matematiniais skaičiavimais ir metodais, įmonėms atneša didelę naudą“, – sako šių dirbtuvių iniciatorė, KTU MGMF dekanė Bronė Narkevičienė.

Šiais metais į KTU matematikų rankas atiduotos 5 įvairaus dydžio kompanijų – „Fintech“ startuolio „Finpass“, SEB grupės paslaugų centras, siuntų pristatymą Lietuvoje ir Europoje vykdančios „DPD Lietuva“, rizikos valdymo, taupymo ir sveikatos draudimo sprendimus siūlančios paslaugų įmonės „Aon“ ir antrą kartą dirbtuvėse dalyvausiančio SBA koncerno, vienos didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, užduotys.

Pasak SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, SBA grupėje, ypač baldų gamybos įmonėse, yra labai daug uždavinių, kuriems spręsti reikalingi matematiniai metodai.

„Optimalaus gamybos lygio nustatymas, užsakymų lygio prognozavimas ir daugelis kitų klausimų, kurių atsakymams įtakos turi daugelis kintamųjų, – vardija E. Valentinavičius, – Šį kartą turime dar kompleksiškesnę užduotį, vėl susijusią su gamybos planavimu. Žinome renginio struktūrą, todėl šiemet į matematikų dirbtuves vyksime su didesne komanda nei pernai, ir tikimės grįžti su panašiais ar net geresniais rezultatais“.

Vyks jau antrosios dirbtuvės

Pati renginio idėja gana paprasta – savaitę laiko trunkančios dirbtuvėse dalyviai grupėse sprendžia įmonių atstovų pristatytas užduotis bei viso renginio metu, jei reikia, konsultuojasi su įmonių atstovais. Savaitės pabaigoje grupės pristato savo darbo rezultatus – įmonėms pateikiamas sprendimas arba sprendimo rekomendacijos.

„Matematikų dirbtuvių pabaigoje gavome detalią metodologiją mūsų užduoties sprendimui ir matėme visą procesą, metodus bei įrankius, su kuriais mokslininkai tą pasiekė, tad ir patys daug ko išmokome“, – pasakoja E. Valentinavičius.

Po sėkmingo praėjusių metų starto, birželio 11–15 dienomis Palangoje vyks jau antrosios matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvės. Šiemet jos tapo tarptautinėmis – drauge su KTU atstovais problemų sprendimo būdų ieškos ir užsienio šalių mokslininkai.

„Manau, visos KTU matematikų dirbtuvėse dalyvavusios verslo bendrovės suprato, kokią naudą jos gali čia gauti ir tikėjosi, kad tai bus tęstinė iniciatyva“, – neabejoja SBA koncerno viceprezidentas.

Praktika taikoma visame pasaulyje

Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas nuo 2016 metų yra Europos industrinės matematikos konsorciumo (angl. European Consortium of Mathematics in Industry) narys, o 2017 m. Verslo ir pramonės problemų matematinio sprendimo dirbtuvės įtrauktos į COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklą „Matematikos industrijai tinklas“ (angl. Mathematics for Industry Network, MI-NET).

Panašūs renginiai kasmet yra organizuojami JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, Brazilijoje, Malaizijoje ir kitose šalyse, o tarp kompanijų, kurios dalyvauja tokiose dirbtuvėse yra Philips, Orange, ING bei SEB bankai, farmacijos gigantai Bluepharma, seniausia gyvuojanti pasaulio aviakompanija KLM ir daugelis kitų visame pasaulyje gerai žinomų vardų.

Pasak „DPD Lietuva“ operacijų direktoriaus Arūno Strazdo, didėjant veiklos apimtims – daugėja ir duomenų, todėl nuolat auga analizavimo ir skaičiavimo poreikis našumui, sąnaudoms, savikainoms įvertinti.

Ieškos veiklos optimizavimo galimybių

„Turime labai daug įvairiausių duomenų, statistikos, tačiau kartais sunku įvertinti, ar galime ir kaip juos panaudoti vystant, plečiant verslą, kuriant naujus verslo modelius, optimizuojant procesus, priimant strateginius sprendimus. Todėl tikime, kad KTU matematikai gali pateikti įžvalgų ir duoti gerą postūmį mūsų pačių mąstyme, ką su esamais duomenimis galėtume nuveikti,“ – sako A. Strazdas.

„DPD Lietuva“ vykdo siuntų pristatymą Lietuvoje ir Europoje. Anot A. Strazdo, per dieną įvairiomis kryptimis ir maršrutais važiuoja per 400 DPD kurjerių, kurie tą pačią dieną atlieka apie 30 tūkst. sustojimų, perveža tonas įvairiausio dydžio siuntų. KTU matematikai, atsižvelgdami į siuntų svorius, nuvažiuotus kilometrus, transporto tipą, geografinį siuntų pasiskirstymo ir kitus parametrus, ieškos galimybių panaudoti šiuos duomenis veiklos procesų optimizavimui.

„Logistikos uždaviniai labai tampriai siejasi su įvairias optimizavimo procesais, kurie su esamais duomenimis gali būti išsprendžiami ir matematiniais metodais“, – pastebi „DPD Lietuva“ operacijų direktorius.

Tuo tarpu E. Valentinavičius priduria, jog tokių dirbtuvių nauda yra ne tik problemos sprendimo pasiūlymas renginio pabaigoje, bet ir pati galimybė visą savaitę dirbti su mokslininkų grupe.

„Be praktikų, dirbančių įmonėse, patirties ir mokslininkų žinių, kūrybinės galios, daugumos inovacijų nebūtume įgyvendinę. O juk būtent jos yra svarbus mūsų konkurencinis pranašumas tarptautinėse rinkose“, – sako SBA koncerno viceprezidentas.