Mano istorija: ar įmanoma emigracijoje įsidarbinti pagal specialybę, įgytą Lietuvoje?
Jau­ni­mas nuo 16 iki 29 me­tų su­da­ro apie pu­sę kas­met iš Lie­tu­vos iš­vyks­tan­čių as­me­nų. Ana­li­ti­kų duo­me­ni­mis apie 75 proc. jų prieš iš­vyk­da­mi ne­dir­bo ir ne­si­mo­kė. Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro (MOS­TA) duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je ypač trūks­ta aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų – va­do­vų, spe­cia­lis­tų, tech­ni­kų ir jau­nes­nių­jų spe­cia­lis­tų. Ar ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą, jog da­lis jau­ni­mo iš­si­la­vi­ni­mo iš­vyks­ta įgy­ti sve­tur? Ko­kia da­lis iš­si­la­vi­ni­mą už­sie­ny­je įgi­ju­sių lie­tu­vių ten yra kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jė­ga? Ko­kios ga­li­my­bės lie­tu­viui iš­vyk­ti į už­sie­nį ir dirb­ti pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą?

Šiandien mes visi galime pasigirti, jog mokame bent vieną užsienio kalbą, todėl emigracija mums atrodo nebaisi. Tikimės rasti geresnę kokybišką aplinką, užsiimti mums patinkančia veikla, gyventi ir priklausyti multikultūrinei visuomenei.

Tačiau mano nuomone, tai tik vienas didelis išpūstas burbulas. O ką ten veikti, jei neturi išsilavinimo ar atitinkamos darbinės patirties? Būti nekvalifikuoto darbo pilkos visuomenės dalimi.

Puiku, jei gauname ne tik moralinę, bet ir finansinę paramą iš artimųjų, tačiau dažniausia būnant emigracijoje to neužtenka. Mano pasiūlymas – pirmiausia turėti pagrindą gimtojoje šalyje, tik tuomet emigruoti ir tik karjeros pagrindu.

Pirmieji žingsniai universitete

Kaip ir daugeliui taip ir man, studijų pradžioje perėjimas iš vidurinės mokymosi sistemos buvo nelengvas, kadangi reikiamos išmokti informacijos kiekiai buvo gerokai didesni. Tačiau studijuodamas Elektronikos inžineriją, jau antro kurso viduryje buvau pastebėtas tyrimų mentoriaus prof. Vytauto Markevičius, kuris man pasiūlė dažniau apsilankyti laboratorijoje, kad įgaučiau daugiau praktikos. Savanoriškai pradėjau dirbti prie įvairių man paskiriamų inžinerinių užduočių, kol galiausiai buvau įdarbintas jaunesniojo laboranto pareigoms.

Keturi nesėkmių mėnesiai

Išvykti iš Lietuvos neplanavau, maniau, jog tai bus laikinos atostogos su artimaisiais. Vis dar galvojau apie studijų tęsimą Kauno technologijos universitete (KTU), todėl iškart po studijų darbo neieškojau. Tačiau mano vizitas Didžiojoje Britanijoje užsitęsė, ir pradėjau intensyviai ieškoti su specialybe susijusio darbo.

Po keturių mėnesių nesėkmių, priėmiau sprendimą, jog negaliu toliau „dykai“ sėdėti, todėl keletui mėnesių dirbau įdarbinimo agentūros man siūlomus darbus. Tuo pačiu metu nenuleidau rankų ir toliau ieškojau man įdomios įmonės ir darbo.

Galiausiai dar po 5 mėnesių gavau pasiūlymą dirbti akcinėje bendrovėje „Cubic“, „Cubic Transportation Systems“ sektoriuje kaip remonto inžinierius (angl. Repair Center Engineer).

Lietuvoje įgyti gebėjimai atvėrė duris užsienyje

Apie devynis mėnesius dirbęs pastarojoje pozicijoje sužinojau, kad įmonės „Hardware“ departamente reikia pagalbos, todėl departamento vadovo sprendimas buvo suteikti man galimybę, kad galėčiau judėti pirmyn įmonėje.

Pirmieji mano žingsniai naujame departamente buvo modifikuoti spausdintines plokšteles, kurios man ir padėjo atskleisti KTU įgytus praktinius litavimo įgūdžius ir sukurti teigiamą įspūdį vadovams.

Netikėtai įmonėje „Hardware“ departamente buvo sukurta nauja darbo pozicija, į kurią pretenduoti pasiūlė man. Todėl po teorinio testo, pokalbio apie mano darbą KTU prie įvairių projektų, gavau praktinę užduotį-problemą:“Ištirti vieną integrinės sistemos dalį, kuri suvartoja per daug energijos ir taip prisideda prie visos sistemos perkaitimo“, kurios sprendimą vadovams pateikiau maždaug per valandą.

Vadovai tiek mano žiniomis, tiek gebėjimu realiu laiku spręsti aktualias problemas buvo patenkinti, todėl dar tą pačią dieną gavau atsakymą, jog esu perkeliamas į elektronikos dizaino inžinieriaus (angl. Electronic Design Engineer) pareigas.

Atrasta specialybė Lietuvoje

Jeigu ne praktiniai įgūdžiai bei žinios įgytos KTU, šiandien nedirbčiau minėtoje kompanijoje. Teorijos mokymasis bei galimybė pritaikyti žinias padeda suprasti, ar pasirinkai tinkamą profesiją. Todėl visiems palinkėčiau pirmą baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva kaip gali pasirodyti, vyrauja didelė konkurencija, pačioje Didžiojoje Britanijoje studentai tik pabaigę mokslus turi dėti daug pastangų, kad įsidarbintų pagal išsilavinimą.