Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM
Nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­jęs 9 proc. pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fas mal­koms ir mal­ki­nės me­die­nos at­lie­koms, nau­do­ja­moms kaip ku­ras, iš­ju­di­no pre­ky­bą. Pa­sak di­džiau­sių Va­ka­rų Lie­tu­vos bend­ro­vių, ku­rios in­ter­ne­tu pre­kiau­ja vi­sų rū­šių bio­ku­ru, pir­kė­jai, anks­čiau lū­ku­ria­vę mal­kų kai­nų ma­žė­ji­mo, da­bar daug ak­ty­ves­ni ne­gu per pra­ėju­sius tris šil­dy­mo se­zo­no mė­ne­sius.

Apklausus bent 10 biokuro pardavėjų, kurie skelbiasi internete, paaiškėjo, kad PVM lengvata, taikoma malkoms ir kurui naudojamoms medienos atliekoms, padėjo išjudinti rinką, nes kelis paskutinius 2018 metų mėnesius ji buvo sustingusi. Kelerius pastaruosius metus drastiškai kilusios malkų, pjuvenų briketų ir granulių kainos dabar krito labiau nei mokesčio lengvata – 12 procentų. Jos beveik sugrįžo į 2016 metų lygį.

Atpigo daugiau kaip nei 12 procentų

Vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje bendrovių, prekiaujančių visų rūšių biokuru, pardavimų vadovas Augustinas Petrauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kainas perskaičiavo paskutinėmis gruodžio dienomis – pritaikė naująjį 9 proc. PVM tarifą. Jos esą visą sausį išliko stabilios ir per 12 proc. mažesnės negu pernai rudenį. Taip nutiko dar ir todėl, kad žaliava biokurui gaminti – malkinė mediena – 2018 metų lapkritį bei gruodį nebrango, priešingai, gruodį keliais procentiniais punktais net pigo.

Anot bendrovės atstovo, biokuro kainų buitiniams vartotojams didėjimas stabtelėjo jau lapkričio pabaigoje, Vyriausybei pažadėjus mažinti malkoms taikomą PVM tarifą. Tiesa, tada pastebimai krito ir pardavimas, nors buvo pats sezono įkarštis. Žmonės nepirko kietojo kuro, lūkuriavo.

Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, nuosavus namus malkomis, briketais ir granulėmis šildosi maždaug pusė buitinių vartotojų. Jie nenaudoja centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijos, gaminasi ją patys degindami malkas, pjuvenų briketus ar granules. Kai gyventojai išgirdo Vyriausybės pažadą mažinti malkoms taikomą PVM tarifą, daugeliui susiformavo lūkesčiai, kad po Naujųjų biokuras atpigs. Todėl beveik iki gruodžio 31 dienos prekybininkų sandėliai tuštėjo vangiai, nes žmonės stengėsi nepirkti nei malkų, nei briketų, namus šildėsi iš sukauptų atsargų.

Anksčiau biokuro kainų šuolis dalį privačių namų savininkų, daugiausia gyvenančių kaimuose ir nedidelėse gyvenvietėse, privertė ieškoti kuro pigiau šešėlinėje rinkoje. Malkų prikrauti sunkvežimiai stovi visų miestelių gatvėse, prie turgaviečių. Tačiau daugelis abejoja, ar tos privatininkų malkos tikrai pigesnės? Juk sutaupyti leidžia ne vien kaina. Nemažai kas priklauso ir nuo pačių malkų, ir nuo to, kaip pakrautas sunkvežimis.

Pasivijo „šešėlio“ kainas?

Skelbimų prie kaimo parduotuvių ir ant stulpų apie pigiau parduodamas malkas šiuo metu smarkiai sumažėjo.

Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos gyventojas Robertas, atidėjęs biokuro pirkimą sausio mėnesiui, dabar džiaugiasi. Jis vienam šildymo sezonui paprastai įsigyja 5–6 tonas kuro. Šildyti reikia daugiau kaip 200 kvadratinių metrų namą. Jei kuro būtų pirkęs rugsėjo ar spalio mėnesiais, sako, būtų sumokėjęs daugiau kaip 1000 eurų. Kadangi tą patį kiekį jo įsigijo sausio viduryje, sutaupė beveik 150 eurų.

Skelbimų prie kaimo parduotuvių ar ant stulpų apie pigiau parduodamas malkas šiuo metu gerokai sumažėjo. Daugelis tokių skelbimų nuplėšyti. Jau kuris laikas nebematyti ir malkų prikrautų privatininkų sunkvežimių prie turgaviečių.

Pasiteiravus tokiuose „taškuose“ apie kietojo kuro kainas ir palyginus jas su tomis, kurios nurodomos interneto svetainių skelbimuose, atrodo, jog beveik nebėra jokio skirtumo. Už maždaug 10 erdvinių metrų – tai didžioji traktoriaus priekaba – malkų, priklausomai nuo medienos rūšies, ir privatininkai, ir internete besiskelbiantys pardavėjai prašo nuo 220 iki 350 eurų. Ar privatininkai irgi sumažino kainas, kol kas tokių duomenų nėra? Tiesiog jos susilygino.

Šiuo metu, kaip nurodoma skelbimuose, medienos pjuvenų briketų kainos yra vidutiniškai tokios: ąžuolo ar uosio –170 eurų už toną (spalio pabaigoje buvo 200–220 eurų); alksnio ir beržo – 160 eurų už toną (spalį – 190–200 eurų). Toną spygliuočių, mišrių pjuvenų ir baldų pramonės atliekų briketų šiandien galima įsigyti ir už 140–145 eurus (spalį kainavo 170–180 eurų).

Parduotuvės bandė gudrauti

Taigi, lyginant šių metų sausio antros pusės ir praėjusių metų spalio pabaigos kainas, matyti, kad dabar jos yra per 12 proc., o vidutiniškai – beveik ketvirtadaliu mažesnės.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose tona kietojo biokuro atsieina maždaug 20–30 eurų daugiau, negu perkant jį internetu. Tačiau parduotuvėse kainos irgi pastebimai sumažėjo. Lygiai 12 proc. jas „nupjovė“ visi didieji prekybos tinklai ir degalinės. Kai kurie prekybininkai skelbė akcijas ir kainas nurėžė 15–20 proc. ar net daugiau, palyginti su 2018 metų šildymo sezono pradžia.

Tiesa, pirmomis sausio savaitėmis kai kas dar bandė gudrauti. Prekybos centre „Depo“ sausio 4-ąją pjuvenų briketai kainavo tiek pat, kiek ir 2018 metų gruodžio 31 dieną, – 1,88 euro už 10 kilogramų pakuotę, tačiau kvite nurodyta, kad prekės PVM – 9 procentai. Paklausę parduotuvės informacijos skyriuje, kodėl kaina nesumažinta, išgirdome, jog „greičiausiai nespėta pasiruošti, nes vadovybė įsikūrusi Rygoje“. Tik sausio antrą savaitę tų pačių pjuvenų briketų kaina toje pačioje parduotuvėje jau buvo sumažinta iki 1,66 euro už 10 kilogramų pakuotę, t. y. lygiai 12 procentų.

Kalbinti prekybininkai nesiryžo prognozuoti, ar per likusius šildymo sezono mėnesius medienos ir biokuro kainos dar keisis – didės arba mažės. Paprastai malkos rinkoje natūraliai pinga šildymo sezono pabaigoje. Aišku, jei nepakinta žaliavos kaina. Ar ji kaip nors keisis per artimiausius kelis mėnesius, nei pardavėjai, nei biokuro gamintojai negalėjo pasakyti.