Maitinimo rinkoje įtarimai ir įtampa
Li­go­niams, dar­že­liams tie­kia­mo mais­to ko­ky­bė nuo­lat iš­si­lie­ja į ar­šius gin­čus ži­niask­lai­do­je bei so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, o pa­tys rin­kos da­ly­viai sa­ko tie­siog žai­džian­tys pa­gal tas tai­syk­les, ku­rias nu­sta­to val­džia.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovės Dianos Vilytės, tendencijos rinkoje nedžiugina ir dabar, praėjus pusantrų metų, kai buvo pakoreguotas Viešųjų pirkimų įstatymas ir apskritai viešai deklaruotas tarnybos dėmesys šiai sričiai.

Dar 2016 metais VPT paskelbė aliarmą, kad rinkos liūto dalį valdo trys įmonės. Smulkieji verslininkai ir ūkininkai savo obuolių, mėsos, dešros ir bulvių ligoninėms ar darželiams pristatyti negali. Pastarosiomis savaitėmis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių demaršai ir garsių žurnalistų socialiniuose tinkluose skelbiamos patiekalų nuotraukos vėl sukėlė visuomenės susidomėjimą ir privertė net Sveikatos apsaugos ministeriją įsitraukti.

VPT vadovė D. Vilytė sako nenorinti imtis arbitro vaidmens ginčijantis, ar galima už tris eurus pamaitinti ligonį skaniai ir gerai kelis kartus per dieną, kas valgo geriau – kaliniai ar mokiniai. „Šampano tikrai nėra dėl ko gerti. Man nėra svarbu, kad rinkoje vieni stambieji žaidėjai pakeičia kitus. <...> Tikslas yra keisti pačių perkančiųjų organizacijų požiūrį, ugdyti jų sąmoningumą“, – aiškina D. Vilytė.

Anot VPT vadovės, rinką ir toliau yra išsidalijusios kelios bendrovės: „Kretingos maistas“, „Pontem“ , „Sanitex“ ir „Grūstė“. Penktoje vietoje yra „Dussman Service“. Pirmosios dvi 2015 metais susijungė. Tikslas, kad daugėtų galimybių įsiterpti smulkiems tiekėjams ir augtų konkurencija, kas galbūt pagerintų maisto kokybę, anot D. Vilytės, dar nėra pasiektas. Maža to, kaip rodo skaičiai, smulkiųjų tiekėjų skaičius nuo maždaug 252 per metus sumažėjo iki 161. VPT siūlo savo modelius, bet jie nesuveikia dėl įvairių priežasčių. Kaip pabrėžia šios jautrios rinkos dalyviai, o jų teiginį patvirtina ir pati VPT, sunku nurodyti vieną visų bėdų kaltininką. Procese dalyvauja daugybė grandžių.

Pirkimų modeliai yra keturi. Galima į darželius ar mokyklas pristatyti paruoštą maistą. Galima pirkti tik maisto gaminimo paslaugą, kai mokykla ar darželis turi virtuvės patalpas ir atitinkamą įrangą. Taip pat įmanomas variantas – investicinis projektas plius maitinimo paslauga. Tuomet darželis ar mokykla perka virtuvės patalpų sutvarkymo ir įrengimo paslaugą. Dar yra ir tokių ugdymo įstaigų, kurios turi ir virtuvę su įranga, ir įdarbintus žmones, perka maisą ir gaminasi patys.

VPT vadovė D. Vilytė pateikia tame pačiame rajone veikiančių vaikų globos namų ir ligoninės pavyzdžius. Globos namai atskirai perka daržoves ir atskirai vaisius vieną kartą metuose. Ligoninė perka atitinkamus produktus pagal sezoniškumo principą. Pastarąjį modelį D. Vilytė nurodo kaip gerąją praktiką. Mat obuolių augintojas Lietuvoje neaugina kivių ar mangų. Bendrą tiekimo portfelį tuomet gali suformuoti tik tarpininkas, tad ūkininkai lieka už borto. O išskaidžius tiekimą ir pritaikius sezoniškumą, galima sudaryti savo šalies ūkininkams galimybę patiekti šviežių produktų tuo metu, kai jų yra.

Skandalų mada

Žiniasklaidą ir socialinius tinklus dabar drebina išskirtinis politikų ir žurnalistų dėmesys ligonių ir vaikų maitinimui, nors kokybės prievaizdai skandalingų išvadų ar diagnozių taip ir nepaskelbė.

Bendrovių „Kretingos maistas“ ir „Pontem“ atžvilgiu viešojoje erdvėje išsakyta daug priekaištų. Fotografuoti neva jų parūpinti patiekalai. Vilniaus mesto tarybos narys Valdas Benkunskas viešai apkaltino savivaldybės administraciją „privertus“ sostinės darželius pirkti papildomus produktus už didesnes kainas.

Patys dabar viešojoje erdvėje keikiami verslininkai situaciją mato kiek kitaip. „Tegul mums bus pasakyta, kaip parduoti ir ką – mes pagal tas taisykles ir parduosime, taip supakuosime ir atvešime, o tikrinimams ir net ragavimams esame atviri. Atsakome už save, o ne už tai, ką kas kur fotografuoja ar parodo“, – teigia vienos iš rinkos lyderių UAB „Pontem“ vykdantysis direktorius Donatas Garbauskas.

Triukšmas, pasak jo, pirmiausia kilo socialiniame tinkle „Facebook“, kur miesto tarybos nariai ir administracija ėmė aiškintis, kas „privertė“ darželius susitarti su įmone dėl papildomų produktų tiekimo kainų. Kainos, direktoriaus teigimu, yra pateikiamos pasiūlyme viešajam pirkimui. Dabar jau aiškiai pasakyta, kad nenorintys papildomų produktų darželiai gali sutartis nutraukti. Tad esą negalima kalbėti apie jokią prievartą, juolab kad ugdymo įstaigos dėl papildomų ekologiškų produktų kreipėsi pačios.

Verslo atstovo visiškai nestebina tai, kad situacija rinkoje neatitinka VPT teorinių lūkesčių. „Teoriškai gražiai skamba raginimas, pavyzdžiui, skaidyti pirkimus ir vienas prekių grupes pirkti iš vienų, kitas – iš kitų tiekėjų. Arba galimybė patiems darželiams, pačioms mokykloms tuo užsiimti. Bet čia ne viskas taip paprasta. Jeigu pirkimu turėtų rūpintis pačios ikimokyklinės įstaigos, turėtų samdyti papildomų darbuotojų. Taip pat turėtų užtikrinti tinkamas maisto prekėms sandėliuoti sąlygas. Visos perkančiosios organizacijos juk nori šviežio maisto, o toli gražu ne kiekvienas tiekėjas gali kiekvieną dieną kiekvienam darželiui atvežti kitai dienai reikiamą produktų kiekį, o dar turėtume įvertinti ir tai, kad kainos fiksuojamos visam sutarties laikotarpiui. O kalbant apie centralizuotą maitinimo paslaugą, galiu užtikrinti, kad vaikai ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose gauna pilnavertį, kokybišką, šviežią, šiltą maistą, kuris pagamintas iš aukščiausios kokybės žaliavų, laikantis visų vaikų maitinimą reglamentuojančių norminių aktų“, – sako D. Garbauskas.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai laimėję pavienės įstaigos konkursą smulkesni tiekėjai po kurio laiko suvokia, kad vykdyti sutartį tiesiog nebeapsimoka.

D. Garbauskas nurodo, kad papildomų produktų darželiai gali ir neįsigyti, o numatytus 2015-ųjų sutartyje. „Dar 2015 metais sudaryta sutartimi pirktų produktų kainos liko tokios pačios, tik indeksuotos dėl infliacijos, kaip numatyta sutartyje. Taigi dabar darželiai gali pasirinkti, pvz., sviestą ar aliejų iš senos arba iš naujosios sutarčių. Kai vienas ar kitas politikas arba visuomenininkas baksnoja į kainas, dažniausiai nurodoma mažiausia jos pozicija. Pirkimas vykdytas lapkritį, kai sviesto kainos rinkoje buvo pasiekusios aukštumas ir nėra tikslių prognozių dėl jų svyravimo“, – pažymi jis.

Pasak bendrovės „Kretingos maistas“ vadovės Alisos Norkuvienės, pasipylę žiniasklaidoje straipsniai apie maisto kokybę, politinės valdžios atstovų teiginiai nėra labai nuoširdūs.

Kaip aiškina D. Garbauskas, kiek maisto produktų kainos svyruos šiais metais, niekas negali pateikti duomenų. „Sutartyse kainos fiksuotos metams. Taigi rinkos svyravimų riziką prisiėmėme sau ir produktų kainų nekeisime net ir joms augant. Pavyzdžiui, sviestą, nepaisydami išaugusios kainos, pagal sutartį tiekėme daugiau nei metus, skirtumą dengdami iš savo kišenės, nes perkančioji organizacija nenori net girdėti apie kainų keitimą. Sudarydami ilgalaikes sutartis visada prisiimame rizikas dėl visų galimų svyravimų. Pajutome ir atvejį, kai Rusijoje sudegė grikių derlius, ir kai Olandijoje gaišo vištos. Pagaliau ir euro įvedimą, kuris, jei būtų tikima valdžios teigimu, kainų nepakėlė“, – ironizuoja įmonės vykdantysis direktorius.

Anot D. Garbausko, kartais numatomi teoriniai saugikliai, bet daug ką lemia ir prekybos centrų politika. Mat pastarieji yra linkę laikyti specialiai Statistikos departamentui skirtas prekių pozicijas. „Su tiekėjais sudarydami sutartis jie reikalauja tų pigiausių pozicijų, ir Statistikos departamentas miestui bei pasauliui pasakoja, kad kainos nekilo. O kai tieki maisto produktus darželiams, mokykloms ar toms pačioms gydymo įstaigoms, tų pigiausių pozicijų negali laikytis. Kalbant apie maitinimo kokybę, taisykles kuriame ne mes – ten viskas griežtai reglamentuota. Dietologai sudaro, suderina valgiaraščius, ir mes nelabai kur turime žengti žingsnį į šalį. Antai Vilniaus universitetinė Santaros ligoninė pati, susikūrusi komisiją, tikrina maistą kelis kartus per savaitę. Čia amžinas ginčas – ar galima ligoniui duoti steiką, jei jis guli gastroenterologiniame skyriuje? Jeigu reglamentai ir įkainis leis – patieksime ir jį“,– sako direktorius.

Įžvelgia protekciją

Kaip teigia D. Garbauskas, stebuklų čia ir neįvyks. „Konkursų skaidymas nepagerins maisto, pasiekiančio darželinukus ar ligonius, kokybės. Antai Kaune centralizuoti pirkimai nevykdomi, ir skaidrumo toje masėje atskirų mažos vertės sandėrių (jiems dažnai pakanka telefoninės apklausos) dar mažiau. Ir baksnoti bei surasti visų bėdų kaltininką sunkiau. Pasakysiu paprastai – reikia tiesiog didinti maitinimo įkainį, kuris yra valdžios fiksuotas. Jei moksleivių nemokamam maitinimui skiriama 1,25 euro, o ligonius iki penkių kartų per dieną nurodoma pamaitinti už 3,04 euro, tai čia nors kūliais verskis – daug kažko neprigalvosi, kad ir kokį pirkimo modelį taikytum“, – aiškina verslininkas.

Viešąją erdvę apskriejusios nuotraukos iš Jurbarko ir kitų ligoninių sulaukė ugningų dalies politikų ir garsių žurnalistų komentarų. Prekes ir paslaugas tiekiančių įmonių atstovai apgailestauja, kad taip, be didesnio aiškinimosi, metamas šešėlis ne tik jiems, bet kartais ir ligoninių personalui.

Pasak bendrovės „Kretingos maistas“ vadovės Alisos Norkuvienės, pasipylę žiniasklaidoje straipsniai apie maisto kokybę, politinės valdžios atstovų teiginiai nėra labai nuoširdūs. „Nuotraukų, kuriose kažkas padeda bulvių košę su duonos rieke ir ją nufotografavęs papasakoja, kad tai mūsų prekė, – nekomentuosiu. Įdomu tai, kad pasitaiko straipsnių, kuriuose minimas ir mūsų įmonės pavadinimas, bet nebūna išklausoma mūsų pozicija, neišaiškinamas kontekstas. Teisės aktai ir norminiai dokumentai griežtai reglamentuoja, kad būtų tiekiamos aukščiausios rūšies žaliavos ir produktai, o su dietologais bei ligoninės administracija suderinti, patvirtinti valgiaraščiai nepalieka vietos improvizacijai“, – aiškina ji.

O kol kas vienintelė permaina rinkoje, suaktyvėjus VPT veiksmams maitinimo sektoriuje – atsirado dar vienas stambi tiekėja – UAB „Grūstė“. Įmonės „Pontem“ atstovas D. Garbauskas neatmeta galimybės, kad susiduria su ne visai sąžininga konkurencija.

„Nieko nekaltinu – tik stebiuosi. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje pasirodo straipsniai, kuriuose naujasis rinkos lyderis – UAB Grūstė“ ima liaupsinti VPT vaidmenį reguliuojant rinką ir jai dėkoti už pagalbą. O mūsų skundai ir pastabos dažniausiai šios tarnybos atmetami ar ignoruojami. Daugiau nei keista, kad straipsniuose cituojama VPT bei UAB „Grūstė“ atstovų pozicija, kalbant apie viešojo maitinimo paslaugų ir maisto produktų tiekimo rinką Lietuvoje. Iš šalies atrodo, tarsi, situacijai iš esmės visiškai nepasikeitus, organizuojama viešųjų ryšių akcija, siekiama iškelti UAB „Grūstė“ privalumus. Tai suteikia pagrindą kalbėti apie galimą ūkio subjekto UAB „Grūstė“ protekciją“, – sako „Pontem“ atstovas.

VPT priekaištus atmeta

VPT vadovė D. Vilytė kategoriškai atmeta prielaidas, kad tarnyba proteguoja kurią nors įmonę. „Kartoju, tarnybos tikslas padėti įsiterpti į rinką smulkiajam verslui, ir nėra jokia šventė, kad „Grūstė“ išstumia „Pontem“, ar atvirkščiai“, – teigia ji.

Pasak tarnybos vadovės, ji „su malonumu pažiūrėtų į akis“ tos pačios UAB „Grūstė“ vadovams dėl pastaruoju metu teikiamų keistų siūlymų perkančiosioms organizacijoms, jie kvepia sukčiavimu. Kalbama apie atvejus, kai moksleivių nemokamo maitinimo paslauga teikiama už nulinę kainą.

„Reikalas tas, kad nemokamą maitinimą gaunantiems moksleiviams skiriama 1,25 euro dienai. Kitiems vaikams, kurių tėvai už maitinimą moka, normos nenumatytos. Pasiūlius nulinę kainą už nemokamą maitinimą, aiškiai ketinama „atsigriebti“ tiekiant prastesnį maistą „turtingiesiems“, – tikina VPT D. Vilytė.

Bet tokie sandoriai sėkmingai „važiuoja“ VPT panosėje. 2017 metais viešąjį pirkimą „Mokinių nemokamo maitinimo paslaugos Anykščių rajono savivaldybės mokyklose“ UAB „Grūstė“ laimėjo pasiūliusi viso labo 0,00 gamybinį įkainį. Apie tai VPT turėtų būti puikiai žinoma, jai, kaip kontroliuojančiai įstaigai, yra pateikta Pirkimo ataskaita. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklės mokinių nemokamo maitinimo paslaugų pirkime. Čia UAB „Grūstė“ vėl yra pateikusi pasiūlymą su 0,00 eurų gamybinėmis išlaidomis (pirkimo procedūros dar nėra baigtos). UAB „Grūstė“ žadėjo žurnalistui pateikti savo komentarus, tačiau vėliau apsigalvojo ir nebepateikė. Taigi VPT vadovė turi visas galimybes ne tik „pasižiūrėti į akis“, bet ir pradėti nešališką patikrinimą, kas ir pridera prižiūrinčiai institucijai. Tikėtina, kad taip ir bus.

Užs. EK-271