Maistas internetu – rytoj ant pietų stalo
Elek­tro­ni­nių par­duo­tu­vių šei­mą vis ak­ty­viau pa­pil­do mais­to pro­duk­tais pre­kiau­jan­tis vers­las – ne­tgi švie­žiais ir grei­tai gen­dan­čiais, užau­gin­tais ir pa­ga­min­tais smul­kių ūki­nin­kų. Tie­kė­jai fa­suo­ja pro­duk­tus ir sku­ba nu­vež­ti už­sa­ko­vams, bet pa­isant hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų, per vi­są Lie­tu­vą ga­ben­ti švie­žią mė­są, pie­no ar ki­tus gen­dan­čius pro­duk­tus ne­ver­ta. Svar­bu, kad pro­duk­tai pir­kė­ją pa­siek­tų sau­gūs ir ko­ky­biš­ki.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įžvelgia tokios prekybos privalumų, bet pirkėjus perspėja būti budriu ir galvoti apie galimus pavojus sveikatai.

VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra užsiregistravę 286 ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra internetinė prekyba. Dar 425-iems ši veikla yra papildoma.

Užsakymą įvykdo per parą

Vilniuje veikianti UAB „Gilės kromelis“ šią veiklą vykdo aštunti metai. Bendrovės direktorius Nerijus Žukauskas „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kad įmonė turi savo sandėlį, termodėžes, šaldytuvus. Šios priemonės reikalingos tada, kai internetu gauto pirkėjo užsakymo negalima įvykdyti iš karto – pavyzdžiui, jei kliento užsakyme yra nurodyti kelių grupių produktai.

Maisto produktams užsakymai priimami prieš parą, todėl tiekėjai spėja juos paruošti. Ūkininkų atvežta produkcija įmonėje fasuojama ir nedelsiant šviežia išvežiojama užsakovams.

„Yra daug greitai gendančių produktų, todėl negalime delsti. Šviežius produktus vežame užsakovams daugiausia į Vilniaus ir Kauno regionus, o toliau gabenti neverta dėl didelių logistikos sąnaudų ir užsakymų stokos, – pasakojo įmonės vadovas. – kituose regionuose šia veikla verčiasi kitos įmonės.“

Maisto prekes siūlančių interneto parduotuvių racione yra ne tik apdoroti produktai, bet ir šviežia naminių gyvūnų mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai, daržovės. Produktus joms tiekia daugiausia smulkūs ūkininkai pagal sutartis su internetines parduotuves tvarkančiomis bendrovėmis.

Pasak N. Žukausko, būtent ši aplinkybė yra patraukli klientams, sutinkantiems už natūraliomis sąlygomis užaugintus ir pagamintus produktus mokėti šiek tiek brangiau.

„Anksčiau turėjau paprastą parduotuvėlę, kurioje produktai buvo pigesni, nes nekainavo logistika. Bet parduotuvę reikia išlaikyti. Sėkmė priklauso ir nuo jos dislokacijos vietos, patalpų nuomos kainos“, – svarsto bendrovės vadovas.

Jo teigimu, internetinės prekybos maisto produktais verslą išlaiko daugiausia lojalūs klientai.

Netikėtas N. Žukausko pastebėjimas: internetinė prekyba maisto produktais yra sezoninis verslas – aktyviausiai žmonės maistą šitaip perka žiemą, o vangiausiai – vasarą.

Reikalavimai saugumui ir kokybei

Internetinė prekyba maisto produktais gali atrodyti paprastas ir pelningas verslas, bet N. Žukauskas sako abejojąs, ar dar kartą ryžtųsi jį pradėti. Reikėtų nemažų pradinių investicijų patalpoms, transportui, informacinėms programoms ir keliems darbuotojams, o tarpininkavimas tarp gamintojo ir pirkėjo didelio uždarbio negarantuoja.

Bent kartą per metus įmonę tikrina VMVT inspektoriai, bet paprastai apsilanko dažniau. Norint prekiauti maistu internetu, parengti daug dokumentacijos neteks. VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kolkaitė teigia, kad ketinantiems pradėti prekiauti maisto produktais ar papildais internetu, Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo nereikia. Kai subjektai neturi tiesioginio kontakto su maistu, pavyzdžiui, administruoja internetinį puslapį, užtenka tik užsiregistruoti, apie numatomą veiklą pranešti VMVT teritoriniam padaliniui.

Maisto tvarkymo pažymėjimo reikia tada, kai tvarkytojas pats maisto produktus gamina, sandėliuoja, fasuoja, išvežioja – taigi, turi tiesioginį kontaktą su maistu. Tokį pažymėjimą galima gauti VMVT teritoriniame padalinyje. Kitų dokumentų nereikia, bet apie ketinimus maisto produktais prekiauti internetu pranešti tarnybai privalu. Pranešti reikia ir nutraukiant šią veiklą.

Pasak A. Kolkaitės, prekiaujant maisto produktais internetu, svarbu užtikrinti, kad produktai pirkėją pasiektų saugūs ir kokybiški.

Be to, reikalaujama vartotojams pateikti išsamią informaciją, kad jie galėtų tinkamai pasirinkti prekes. Ženklinimo informacija turi būti tiksli, aiški ir lengvai suprantama vartotojams, išdėstyta valstybine lietuvių kalba internetinėje svetainėje, socialiniame tinkle ar internetinėje parduotuvėje.

Internetinės prekybos maisto produktais verslą išlaiko daugiausia lojalūs klientai.

Informacijoje turi būti nurodytas tikslus maisto produkto pavadinimas, sudedamosios dalys, grynasis kiekis, specialios vartojimo ar laikymo sąlygos, vartojimo instrukcija, kilmės vieta. Prekiaujant alkoholiniais gėrimais, privalu nurodyti ir faktinę alkoholio koncentraciją.

Vertėtų patikrinti

Pasak A. Kolkaitės, internetinės prekybos rinkoje pasitaiko nelegalių prekiautojų ir prekybos taisyklių, higienos normų pažeidėjų. Pavyzdžiui, 2017 metais VMVT inspektoriai tikrino 38 pranešimus apie galimus internetinės prekybos maisto produktais pažeidimus. Pasitvirtino 70 proc. pranešimų.

Vyriausioji specialistė patartų maisto produktus ar papildus internetu pirkti tik iš patikimų, savo veiklą užregistravusių subjektų, o interneto svetainėse atidžiai perskaityti visą privalomą informaciją apie siūlomus produktus. Pasak jos, visi ūkio subjektai, maisto produktais prekiaujantys internete, yra nurodyti VMVT tvarkomame Maisto produktų tvarkymo subjektų registre, esančiame tarnybos interneto puslapyje.

Užsiregistravę prekybininkai maisto produktais internetu

MetaiPagrindinė veiklaPapildoma veikla
20164586
201769153
2018 iki gegužės2745

Šaltinis: VMVT