Linas Kukuraitis: pinigų daugėja, todėl žmonės turi mąstyti apie kaupimą senatvei
Šiuo me­tu, kai pi­ni­gų dau­gė­ja ir žmo­nės leng­viau gy­ve­na, bū­ti­na pra­dė­ti mąs­ty­ti apie įvai­rias kau­pi­mo for­mas se­nat­vei, LRT RA­DI­JUI sa­ko so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­tras Li­nas Ku­ku­rai­tis. Anot jo, nau­ją­ja re­for­ma bū­tent ir yra sie­kia­ma pa­ska­tin­ti žmo­nes tau­py­ti pen­si­jai. Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Teo­do­ras Me­dais­kis įsi­ti­ki­nęs – Lie­tu­vo­je žmo­nės re­tai lin­kę gal­vo­ti apie il­ga­lai­kius spren­di­mus, to­dėl to­kia pa­ska­ta rei­ka­lin­ga, bet re­for­ma tu­ri ki­tų mi­nu­sų.

Kaupti ragins ir tuos, kurie dabar pensijų fondais nesinaudoja

L. Kukuraitis tikina, kad, siūlant dabartinę pensijų pertvarką, labiausiai siekiama padėti tiems, kurie skursta: „Kad jas galėtume padidinti, papildomai prašome iš valstybės biudžeto priemokos, kad tie pensininkai galėtų turėti kiek galima geresnę senatvę. Taip pat stengiamės išlaikyti įsipareigojimus dabartiniams pensininkams – nuolat didinti pensijas kartu su darbo užmokesčio fondo didėjimu.“

Anot ministro, jau praėjusias metais buvo padidintas bazinės pensijos dydis ir jis kiekvienais metais turėtų būti vis didesnis, negu buvo suplanuota anksčiau.

Be to, L. Kukuraitis tikina, kad naujoji reforma išskaidytų riziką ir, pastebi ministras, jau dabar dėl demografinės krizės trūksta darbuotojų, todėl ateityje, tikėtina, jų gali būti dar mažiau: „Todėl yra pasiūlymas atsidėti dalį pinigų ateičiai, tuo metu, kai žmonės išeis į pensiją, kad išsilaikytume ne tik iš socialinio draudimo (o šiuo atveju ir iš valstybės biudžeto gaunamos pensijos), bet ir turėtume dar sukaupę. Kai atidėjimas dar įmanomas, jis ir yra būtinas.“

Vis dėlto, ministerijos duomenimis, šiuo metu 679 tūkst. žmonių pasikliauja tik „Sodra“ ir patys visiškai neprisideda prie kaupimo. Anot ministro, „Sodros“ įmoka mažinama būtent tam, kad žmonės būtų labiau paraginti kaupti patys.

„Šiame siūlyme ir yra nuostata – jeigu kaupiame privačiai, tai turėtume daryti taip, kad pakaktų. 2 proc. tikrai yra per mažai. Tam, kad tą „pakankamai“ užtikrintume, valstybė per biudžetą papildomai įsipareigoja skirti 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio kiekvienam, kuris kaups papildomai. Mes ir mažiname tą „Sodros“ įmoką, kad žmonėms būtų paskata dalyvauti kaupime, prisidedant savo 4 proc.“, – aiškina L. Kukuraitis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį – kuo jaunesnis būdamas žmogus pradės kaupti pensijai, tuo didesnę sumą sukaups. Todėl buvo pasirinkta žmones iki 40 metų į kaupimo sistemą įtraukti automatiškai. L. Kukuraitis sutinka, kad amžiaus riba galėtų būti keičiama ir tokių pasiūlymų yra.

„Būtent automatiškai įtraukdami žmones juos ir skatiname. [...] Ar ta riba pasislinks į vieną ar kitą pusę, turbūt nėra tiek svarbu, kiek skatinti žmones rūpintis savo senatve jau dabar“, – tikina L. Kukuraitis.

Profesorius: gaudama mažiau valstybė nori išlaikyti dabartinius įsipareigojimus

Vilniaus universiteto profesorius T. Medaiskis pripažįsta – pensijos iš tikrųjų didėja, tad situaciją galima vertinti kaip gerėjančią. Vis dėlto jis priduria – kai kurie reformos siūlymai abejotini: „Viena, mažinama socialinio draudimo įmoka. Iš esmės socialinio draudimo sistemos pajamos sumažėja, o įsipareigojimai atitinkama dalimi nemažinami. T. y., kaip ministras ir pasakė, įsipareigojimai priimami tie patys.“

Kaip teigia profesorius, tai reiškia, kad valstybė, gaudama mažiau pinigų, nori išlaikyti esamus įsipareigojimus: „Dabar 2 proc. nebus sumokami, bet įsipareigojimai liks tie patys, priskaitomos tos pačios teisės. Vadinasi, reikia labai atidžiai skaičiuoti, ar tikrai nepritruks pinigų. Mano akimis žiūrint, vis dėlto galbūt ir ne visai reikia atitraukti šiuos 2 proc., visai sumažinti socialinio draudimo įmoką, nes tai yra tam tikros galimybės ateities perspektyvoje pensijoms didinti.“

„Iš esmės socialinio draudimo sistemos pajamos sumažėja, o įsipareigojimai atitinkama dalimi nemažinami. T. y., kaip ministras ir pasakė, įsipareigojimai priimami tie patys.“

T. Medaiskio aiškinimu, bandymas skatinti žmones patiems prisidėti prie pensijos kaupimo yra pagirtinas, nes iš tiesų dabartinis būdas, kai atidedami vos 2 proc. yra vangus: „Jeigu jau kaupiame, tai kaupiame, jeigu nekaupiame, tai nekaupiame. Todėl pasiūlymas žmonėms vis dėlto įsitraukti didesniu mastu arba visai nedalyvauti yra teisingas. Tačiau bijau, kad nemažai bus pasirinkusių visai nedalyvauti. Čia matyčiau didesnį privalomumą.“

Jo pastebėjimu, Lietuvoje žmonės dažnai linkę manyti, kad pensijos nesulauks arba kad ji pernelyg toli, jog jau dabar reikėtų rūpintis. Anot profesoriaus, būtent dėl tokio žmonių požiūrio ir turėtų būti numatytas privalomas prisijungimas prie pensijos kaupimo.

„Turėtų būti numatytas didesnis privalomumas, reikalingas didesnis kaupimo mastas, nors kaupimas ir nėra panacėja senstančioje visuomenėje. Įsivaizduokime – labai daug senų žmonių su didelėmis santaupomis, bet visai nėra dirbančiųjų. Tų santaupų vertė mažytė, nes už jas niekas nenori uždirbti. Bet kitos išeities, kaip kaupimas, mes dabar neturime. Matyt, kaupimą reikėtų skatinti“, – sako T. Medaiskis.

L. Kukuraitis laikosi panašios nuomonės ir pastebi, kad mūsų finansinis raštingumas labai mažas: „Kaupimas yra tikrai ne tas būdas, kaip mes sprendžiame savo ateities problemas. Šiuo metu, kai tų pinigų daugėja, kai darbo užmokesčiai didėja, kai žmonės jau lengviau pradeda gyventi, tikrai turime mąstyti apie įvairias kaupimo formas.“

Nepaisant išreikštos kritikos, T. Medalskis tvirtina, kad ekspertai reformos nevertina neigiamai, kritikuojamos tik tam tikros reformos detalės. Profesoriaus nuomone, reforma gali būti modifikuota, bet bendra kryptis turėtų būti išlaikyta ir Seimas turėtų jai pritarti.