Lietuvos vežėjai susikovė su prancūzais
Sep­ty­nios Lie­tu­vos kro­vi­nių ve­žė­jų bend­ro­vės lau­kia Pra­ncū­zi­jos pro­vin­ci­jos Tu­lū­zos ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mo, ku­ris ga­li jiems reikš­ti šim­ta­tūks­tan­ti­nius nuo­sto­lius. Ve­žė­jai įsi­ti­ki­nę, kad tai lė­mė pra­ncū­zų pro­tek­cio­nis­ti­nės nuo­sta­tos – sau­go­ti sa­vo ve­žė­jus nuo kon­ku­ren­ci­jos su Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ry­ti­nių vals­ty­bių ve­žė­jais.

Teisminis ginčas tarp lietuviškų bendrovių ir Prancūzijos socialinio draudimo fondo URSASAF kilo šiam priskaičiavus septyniems Lietuvos vežėjų darbdaviams šimtus tūkstančių eurų mokesčių nepriemokas už 2013–2014 metais jų vykdytą veiklą. Po Prancūzijos darbo inspekcijos patikrinimo septynios Lietuvos vežėjų bendrovės buvo užregistruotos SIREN registre kaip šios šalies socialinių mokesčių mokėtojos.

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ pranešė, kad Tulūzos apeliacinis teismas sprendimą planuoja paskelbti spalio 2 dieną.

ES pamatinės vertybės

Toks Prancūzijos tarnybų elgesys Lietuvos bendrovėms nesuprantamas, nes nei bendrovių registracijos, nei buveinių adresai nepakito – jos buvo ir yra Lietuvoje registruotos įmonės, čia moka mokesčius, bet, kaip įprasta, teikia paslaugas ES valstybėse.

Klausimas dėl septynių Lietuvos įmonių apmokestinimo Prancūzijoje iškilo šią vasarą. Tąsyk „Linava“ apie padėtį informavo Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijas. Lietuvos ambasada Prancūzijoje nota kreipėsi į Prancūzijos valdžios institucijas, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta. Taip pat asociacijos iniciatyva buvo pradėta byla SOLVIT tarnyboje, kurios paskirtis – padėti ES piliečiams ir įmonėms greitai ir praktiškai išspręsti su vidaus rinka susijusias problemas. Tačiau neturinti kompetencijos įvertinti komandiravimo sąlygas SOLVIT bylą nutraukė.

Dėl šios problemos Briuselyje buvo kreiptasi ir į Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarę Inge Bernaerts.

„Mūsų įsitikinimu, pažeidžiamas Europos Sąjungos laisvės teikti paslaugas principas, aiškiai reglamentuojantis juridinių asmenų teisę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Tikimės, kad teismas išgirs mūsų argumentus ir nebus pasikėsinta į pamatines ES vertybes, užtikrinančias laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą“, – teigė „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Dominuojanti kryptis

„Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad šalies vežėjai pastaruosius keletą metų sumaniai prisitaikė prie pakitusių krovinių gabenimo srautų ir veža daugiausia ne Rytų-Vakarų, o Pietų-Šiaurės koridoriumi, iš Italijos per Vokietiją ir Ispaniją į Prancūziją ir atgal. Taigi, Prancūzija dažnu atveju yra krovinių kelionės tikslas.

Vienos iš Prancūzijos socialinio fondo akiratyje atsidūrusios įmonės – UAB „Lagera“ direktorius Gintautas Ašakėnas sakė manąs, kad šios šalies institucijų elgesys gali būti aiškinamas siekiu apsaugoti savo rinką. „Tai panašu į protekcionizmą, siekį dirbtinai riboti kitų šalių vežėjus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas savoms kompanijoms“, – konstatavo jis.

„Tai jau ne pirmas atvejis, kai ES senbuvės dirbtinais barjerais bando stabdyti Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjus. Mūsų įmonės yra lanksčios, veikia efektyviai, greitai reaguoja į iššūkius. Natūralu, kad joms gerai sekasi visoje Europoje. Apmaudu, kad vietoj sąžiningos konkurencijos, dėl kurios laimi vartotojai visoje ES, vis dažniau matome biurokratines, administracines kliūtis, ES idėjai prieštaraujantį protekcionizmą. Šioms grėsmėms įveikti reikės ne tik vežėjų bendruomenės susitelkimo, bet ir mūsų valdžios institucijų dėmesio“, – kalbėjo „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

2015 metais Lietuvos ir kitų rytinių ES valstybių vežėjams nepalankų sprendimą buvo priėmusi ir Vokietija. Ji pareikalavo, kad per šią valstybę krovinius gabentų tik tie vežėjai, kuriems per valandą mokama ne mažiau kaip po 8,5 euro dienpinigių, t. y. jie atitiktų minimalų darbo užmokestį šioje šalyje. Vėliau Vokietija patikslino reikalavimą, kad tokį darbo užmokestį privalo mokėti tik vežėjai, dirbantys Vokietijoje, o ne tie, kurie krovinius gabena tranzitu.

Laukia Mobilumo paketo

Tikėtis sau palankaus sprendimo Tulūzos apeliaciniame teisme Lietuvos vežėjams gali būti sunkoka, nes jų teisės ES valstybėse nevisiškai reglamentuotos.

M. Atroškevičius anksčiau komentavo, kad padėtis galėtų pasikeisti, jeigu ES struktūros priimtų seniai rengiamą vadinamąjį ES mobilumo paketą, kurį sudaro aštuoni pasiūlymai dėl galiojančių teisės aktų keitimo. Pasak M. Atroškevičiaus, Lietuvos vežėjams svarbiausi klausimai yra komandiruojamų darbuotojų direktyvos taikymas kelių transportui, pasiūlymai dėl poilsio kas savaitę bei patekimo į rinką reglamentavimas. Tikėtina, kad šį dokumentų paketą patvirtins tik naujos kadencijos Europos Parlamentas.