Lietuvos eksportas pradeda strigti, ūkio augimas lėtės
Lie­tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mo prog­no­zė ki­tą­met ma­ži­na­ma – nuo di­des­nio au­gi­mo tem­po su­lai­kys pa­sau­ly­je stip­rė­jan­čios „seis­mi­nio ak­ty­vu­mo zo­nos“. Lė­tė­jant ša­lies ūkio au­gi­mui ver­tė­tų svars­ty­ti apie re­for­mas, nes po­li­ti­nė re­to­ri­ka kryps­ta į di­des­nį vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mą, nors ti­kro­ji prob­le­ma yra su­ren­ka­mų mo­kes­čių pa­nau­do­ji­mas.

Taip teigia „Luminor“ banko analitikai, kurie paskelbė sumažinę 2019–2020 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. 2018 metų prognozė nekinta – BVP augimas sieks 3,3 proc., 2019-aisiais šalies ūkis augs 2,7 proc., 2020-aisiais – 2 proc., teigia banko analitikai. Rugsėjį jie prognozavo, kad 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sieks atitinkamai 3 ir 2,5 procento.

„Eksportas nedemonstruoja tvarios plėtros, tai kelia daug nerimo, nes Lietuva yra maža atvira ekonomika. Tas mūsų variklis, anksčiau mums sėkmingai tarnavęs, pradeda strigti“, – spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot jos, šiek tiek ramina vidinės paklausos inercija – tiek namų ūkių vartojimas, tiek investicijos į nekilnojamąjį turtą, gamybos priemones – pakankamai sparčiai auga dėl kylančių atlyginimų, ES paramos įsisavinimo.

Bankas įvertino augančias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybai, menkstančią Lietuvos produkcijos paklausą užsienyje bei kitus veiksnius, todėl sumažino ankstesnę 2019 metų BVP perspektyvą 0,3 punkto.

Ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas. „MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, kaip prognozuojama, sieks 2,6 proc., kitąmet – 2,7 proc., o 2020 metais 2,2 proc., vidutinio darbo užmokesčio (neto) augimas sieks atitinkamai 9 proc., 9 proc. ir 5 proc., nedarbo lygis – atitinkamai 6,2 proc., 6 proc. ir 6 procentus. „Pakankamai sveiką infliaciją prognozuojame, Lietuvai – eikliai, jaunai, besivystančiai ekonomikai tai normalus lygis, jis neturėtų gąsdinti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, Lietuvoje elektros ir dujų kainos namų ūkiams yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o jų kilimas neturėtų itin paveikti šeimų finansinės padėties.

Banko ekonomistai mano, kad lėtėjant šalies ūkio augimui, vertėtų svarstyti apie reformas. Esą dabartinė politinė retorika neretai orientuojasi į didesnį viešojo sektoriaus finansavimą, nors iš tiesų problema yra surenkamų mokesčių panaudojimas.

„Reikėtų Lietuvos biudžetą orientuoti į žmogų, o ne į trinkeles. Dažnai skundžiamasi, kad Lietuva per mažai perskirsto per biudžetą (...) Jeigu jau reikia didinti perskirstymą, tai ne finansuoti paslaugas, kurias teikia viešasis sektorius, bet tiesiogiai perskirstant lėšas arba tarp gyventojų, arba laike“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, didesnį dėmesį reiktų skirti socialinės apsaugos finansavimui.

„Darbo užmokesčio fondas viešajam sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje yra toks pat (palyginti su BVP). Atlyginimai viešajame sektoriuje yra maži, bet ne dėl to, kad trūksta finansavimo, o dėl to, kad nesusitvarkoma viduje. Kitas vaizdas pasižiūrėjus į išlaidas socialinei apsaugai: tiek pensijoms, tiek šeimų paramai skiriame žymiai mažiau, nei ES vidurkis“, – nurodė ekonomistas.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.