Lietuvos BVP smukdė prastesnis derlius
Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) tre­čią­jį šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2017-ųjų lai­ko­tar­piu, pa­ša­li­nus se­zo­no ir dar­bo die­nų skai­čiaus įta­ką, pa­di­dė­jo 2,7 proc. ir to me­to kai­no­mis sie­kė 11,988 mlrd. eu­rų. Bet pa­ly­gin­ti su an­truo­ju me­tų ket­vir­čiu, ša­lies eko­no­mi­ka lie­pos-rug­sė­jo mė­ne­siais rea­liai su­men­ko 0,4 pro­cen­to.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė – ją lėmė prastesnis žemės ūkio augalų derlius.

Duomenys rodo labai sulėtėjusią paslaugų eksporto, kurio 60 proc. sudaro transporto paslaugos, plėtrą.

Teigiamą įtaką darė išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.

Trijų šių metų ketvirčių BVP siekė 33,121 mlrd. eurų to meto kainomis, jo realus pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 procento. Patikslintas antrojo ketvirčio BVP to meto kainomis siekė 11,204 mlrd. eurų ir buvo 0,9 proc. didesnis nei pirmąjį ketvirtį bei 3,8 proc. didesnis nei 2017-ųjų balandžio-birželio mėnesiais.

Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, prastesnis grūdų derlius nubraukė ne mažiau negu 1 procentinį punktą nuo bendrojo vidaus produkto augimo liepos-rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Dariaus Imbraso teigimu, išankstiniais vertinimais, šiemet dėl sausros derlius turėtų būti beveik 25 proc. mažesnis nei pernykštis.

Ūkio plėtrai liepos-rugsėjo mėnesiais neigiamą įtaką darė ir lėčiau nei ankstesniais ketvirčiais didėjęs pramonės įmonių pardavimo mastas. „Apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų gamybos, pardavimo mastas trečią ketvirtį didėjo 4,9 proc., arba lėčiau negu ankstesniais šių metų ketvirčiais, kai metinis augimas viršijo 7 procentus. Išankstiniai rodikliai rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikos plėtra lėtėjo ir trečią ketvirtį ir tai darė didesnę neigiamą įtaką mūsų šalies pramonės įmonėms“, – aiškino T. Povilauskas.

„Trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcija pagrindiniuose sektoriuose – maisto, baldų, chemijos – augo trečdaliu lėčiau nei šių metų pirmąjį pusmetį. Duomenys rodo ir labai sulėtėjusią paslaugų eksporto, kurio 60 proc. sudaro transporto paslaugos, plėtrą. Prie tokios šių veiklų raidos labiausiai prisideda vangiau didėjanti paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse“, – teigė D. Imbrasas. Šių veiklų lėtesnis augimas kol kas nesiejamas su konkurencingumo praradimu.

BVP trečią ketvirtį ir vėl labiausiai didėjo dėl vidaus vartojimo, kurį skatino mažas nedarbo lygis, sparčiai augantis realus darbo užmokestis ir istoriškai palankios gyventojų nuotaikos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį augo net 7,4 proc., arba sparčiausiai per pustrečių metų.

Pasak T. Povilausko, didelę teigiamą įtaką šiemet ekonomikos augimui daro investicijos, kurios trečią ketvirtį augo beveik dešimtadaliu. Tai rodo ir didėjęs statybos darbų mastas. Nemenką įtaką investicijoms turi ne tik įmonių siekis didinti gamybos pajėgumą, bet ir įsibėgėjantis ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tempas.