Lietuvos banko investicijos atnešė nuostolių
Lie­tu­vos ban­kas 2017 me­tais pa­ty­rė be­veik 30 mln. eu­rų nuo­sto­lių iš jo val­do­mo fi­nan­si­nio tur­to in­ves­ti­ci­jų. Tei­gia­ma, kad nuo­sto­lius lė­mė JAV do­le­rio kur­so nuo­smu­kis eu­ro at­žvil­giu.

Lietuvos banko (LB) valdomo finansinio turto grąža pernai buvo 1,41 proc. be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos. Tačiau dėl reikšmingo JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio užsienio atsargų grąža buvo neigiama ir sudarė –1,14 proc., tai yra 29,8 mln. eurų nuostolių.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicinį portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2017 metais sudarė 2 213 mln. eurų.

Viso LB valdomo finansinio turto pagrindinė paskirtis – užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, prireikus padėti šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes. Šis finansinis turtas sudarytas iš keturių portfelių: aukso, rezervų, trumpalaikio ir didžiausio – investicinio.

Po šalies nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį išlieka stabilus – 5,8 tonos. Esant palankioms sąlygoms, LB auksą investuoja ir taip padengia jo saugojimo išlaidas bei didina finansinio turto grąžą. 2017 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,9 mln. eurų.

Kaip sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius, pernai buvo suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius. 2018 m. ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Bet teigiama, kad nuostolių iš valdomo finansinio turto investicijų Lietuvos bankas gali patirti ir šiemet.

„Ieškome naujų grąžos šaltinių, leisiančių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais uždirbti didesnę grąžą. Didesnės pajamos ateityje padės kompensuoti tikėtinus dalies investicinio portfelio nuostolius dėl mažėsiančių skolos vertybinių popierių kainų padidėjus palūkanoms“, – pažymėjo T. Garbaravičius.