Lietuvos bankas netoleruos draudikų savivalės
Lie­tu­vos ban­kas pers­pė­jo drau­di­mo bend­ro­ves, kad ne­to­le­ruos svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­mų trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo (TPVCAPD) įmo­kų.

„Lietuvos žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad MTPVCA draudimo įmokos kai kuriems Lietuvos vežėjams per metus išaugo daugiau kaip 6 kartus, kai analogišką paslaugą Estijoje tos pačios draudimo bendrovės siūlo iki 30 kartų pigiau.

Pasak Lietuvos banko, draudimo rinkoje nustatoma ir tokių atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ar net dešimteriopai.

Lietuvos bankas tokius draudikų veiksmus, kai transporto priemonių valdytojams pasiūlomos išskirtinai aukštos privalomojo draudimo įmokos, vertins kaip prievolės sudaryti draudimo sutartis su šiais asmenimis vengimą ir už tai taikys teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

Imsis priemonių prieš draudikus

„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų. Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 tūkst. eurų, o krovininio automobilio – 100 tūkst. eruų įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, – antradienį pareiškė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

TPVCAPD įstatymas įpareigoja transporto priemonės valdytoją apdrausti savo transporto priemonę šios rūšies privalomuoju draudimu, o draudiką, vykdantį šią veiklą, įpareigoja sudaryti tokią draudimo sutartį, jei asmuo kreipiasi tokio draudimo ir pateikia visus reikalingus dokumentus ir informaciją. Ir nors draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareigos mokėti įmoką vykdymas negali tapti jam per sunkia našta .

Draudikas, nustatydamas privalomojo TPVCAPD draudimo paslaugos kainą (įmoką) vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, – pabrėžė M. Šalčius.

Nesupranta kainodaros

„Lietuvos žinios“ rašė, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (MTPVCA) draudimo įmokos Lietuvoje per metus išaugo daugiau kaip 6 kartus. Mūsų šalies draudimo bendrovės analogišką paslaugą Estijoje siūlo iki 30 kartų pigiau. Transporto draudimas Lietuvoje 20–30 proc. jau brango ir praėjusiais metais.

Sparčios draudimo paslaugų infliacijos priežasčių laikraščiui nesugebėjo nudodyti nei draudimo bendrovės, nei transporto įmonių savininkai. Klientams bendrovės aiškino, kad vairuotojai ir vežėjai privalo solidariai apmokėti nedrausmingųjų ir verslo žalas, kurios sparčiai auga ir Lietuvoje, ir Europoje.

Kai kurios tarptautinės vežėjų kompanijos neslepia įtarimų, kad draudimo tarifai galėjo išaugti ir dėl dirbtinai ribojamos konkurencijos draudimo rinkoje.

Transporto ir logistikos paslaugų kompanija „Alpi Baltika“ direktorius Eimantas Šivickas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog transporto priemonių papildomas draudimas metų pradžioje pabrango 6 kartus. Įmonė civilinės atsakomybės draudimu draudžia puspriekabes.

„Pernai puspriekabės civilinės atsakomybės draudimas kainavo apie 190 eurų, šiandien pigiausias pasiūlymas rinkoje yra 1200 eurų“, – tvirtino pašnekovas.

Tiek įmonei už puspriekabę pasiūlė drausti bendrovė BTA. Kitų draudimo bendrovių Lietuvoje vidutinė draudimo įmoka siekė 1500 eurų, o brangiausias pasiūlymas viršijo 3900 tūkst. eurų ribą.

Draudikai įmonės vadovui esą paaiškino, kad įmoka kyla dėl išaugusio bendro transporto kompanijų nuostolingumo bei žalų išmokėjimo Europoje.

Estijoje – nesuvokiamai pigiau

Tuo metu Estijoje draudimo paslaugos keliasdešimt kartų pigesnės. „Estijoje, civilinės atsakomybės draudimu priekabas tos pačios bendrovės – tiek „Ergo“, tiek BTA, tiek „Seesam“, tiek PZU – draudžia iki 30 kartų pigiau. Brangiausiai, kaip ir Lietuvoje, civilinį atsakomybės draudimą siūlo „Gjensidige“, tačiau įmoka už puspriekabę siekia ne 3 tūkst. 972 eurus kaip Lietuvoje, o 231 eurą. Pigiausia „Ergo“ įmoka – tik 40 eurų. Toks nedidelis palyginimas – 40 eurų Estijoje ir 1200 eurų Lietuvoje, – šypsojosi pašnekovas. – Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti su estais?“

Kodėl transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje kainuoja 30 kartų daugiau negu Estijoje, E. Šivickas negavo aiškaus atsakymo iš draudikų. „Vienintelis teorinis paaiškinimas galėtų būti tas, kad Lietuvoje registruoto transporto ir vežėjų yra kelis kartus daugiau negu Estijoje. Teoriškai lietuviško tranporto nuostolingumas yra didesnis negu estų. Pagal draudikų logiką lietuviai Europoje daro daugiau avarijų negu estai. Fakto, kad kad lietuviai šiuo atveju sumoka atitinkamai daugiau įmokų negu estai, šiai teoriojai pagrįsti matyt nepakanka“, – svarstė pašnekovas.

Kadangi civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, sveiką protą viršijančių įmokų dydis, E. Šivicko nuomone, galbūt galėtų būti privalomai ir ribojamas. „Negali būti, kad įmokų dydis kaimyninėse valstybėse skirtųsi 30 kartų. Įdomiausia, kad vilkikų draudimo įmokos Lietuvoje ir Estijoje yra panašios, nors Lietuvoje jos didesnės“, – pastebėjo įmonės vadovas.

Jis laikraščiui prisipažino ketinantis puspriekabes registruoti ir drausti Estijoje.

Solidarumo mokestis?

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius tikino, kad kiekvienam vartotojui nustatoma skirtinga kainodara, priklausomai nuo rizikos, tad puspriekabės draudimo kaina gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų.

Lietuvoje transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, pasak jo, brango ne visiems, o tik daliai vartotojų. „Už draudimo paslaugas brangiau moka tie vairuotojai, kurie turi blogą žalų istoriją. Kiekvienam draudėjui įmoka skaičiuojama individualiai“, – aiškino T. Nenartavičius.

Į „Lietuvos žinių“ pastabą, kad draudimo įmokos pabrango ir „pavyzdingoms“ įmonėms, T. Nenartavičius atsakė: „Vežėjai daugiausia važiuoja užsienio šalyse, kur yra didesnė žala – tiek turtinė, tiek neturtinė: ir remontas, ir automobilių dalys daugiau kainuoja. Be to, jei eismo įvykių metu sužalojami asmenys, tai gydymo išlaidos yra gerokai brangesnės negu mūsų šalyje“, – svarstė T. Nenartavičius.

Rinkoje – nuolatinis kainų augimas

Lietuvos bankas pažymi, kad išskyrus tuos galimus atvejus, kai įmokos užkeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas.

TPVCAPD kiekvienais metais nuo pat jo įvedimo buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui. 2016 metais dėl šio draudimo rūšies patirtas draudimo bendrovių nuostolis nuo TPVCAPD įvedimo pradžios buvo vienas iš didžiausių ir viršijo 19 mln. eurų. Draudikai ėmėsi priemonių nuostoliui sumažinti – vidutiniškai per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 proc.

Lietuvos bankas viešai įsipareigojo toliau vykdyti šio privalomojo draudimo rinkos monitoringą ir, nustatęs aptariamos pareigos sudaryti TPVCAPD sutartis su bet kuriuo teisės aktų reikalavimus atitinkančiu asmeniu pažeidimo praktinius atvejus, taikyti teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.