Lietuvos bankas: bankai gali apmokestinti ir automatiškai atidaromas duris
Mo­kes­tis už nie­ką – taip rin­kos pri­žiū­rė­to­jas va­di­na ko­mer­ci­nių ban­kų im­amą va­liu­tos kei­ti­mo mo­kes­tį, kai žmo­gus kor­te­le mo­ka ne eu­rais. Ban­kų aso­cia­ci­ja sa­ko, kad žmo­nės mo­ka už ri­zi­ką, ta­čiau eks­per­tai įžvel­gia ne­są­ži­nin­gu­mą, esą var­to­to­jai apie tai nė­ra tin­ka­mai in­for­muo­ja­mi. Var­to­to­jų tei­ses gi­nan­čios or­ga­ni­za­ci­jos sa­ko, kad ko­mer­ci­nių ban­kų ape­ti­tas dar nė­ra di­džiau­sias ir kar­tais už va­liu­tos kei­ti­mą at­sis­kai­tant kor­te­le ga­li tek­ti pa­klo­ti ir 12 proc. Re­gu­liuo­ti ban­kų ape­ti­tą ke­ti­na Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

Keliones organizuojantis Žygimantas Barysas pasakoja už 3 tūkst. eurų užsakęs skrydžius ir viešbučius doleriais ir svarais, vėliau juos atšaukęs. Nors atšaukimas nemokamas, Žygimantas sako, kad į jo sąskaitą grįžo mažiau nei 3 tūkst. eurų.

„2 kartus teko konvertuoti ir už apmokėjimą ir grąžinimą bankas 2 kartus pasiėmė nemenką savo dalį. 160 eurų man atrodo labai didelė suma“, – sakė Ž. Barysas.

Daug keliaujantis Žygimantas skaičiuoja, kad dėl valiutos keitimo mokesčio galėjo prarasti keturženklę sumą.

Keliautojas sako ir anksčiau pastebėjęs, kad bankai už atsiskaitymus ne eurais nuskaičiuoja kiek daugiau, tačiau jam tai esą aiškindavo valiutų svyravimais. Keitimo mokestį taiko visi Lietuvos bankai, o pats mokestis svyruoja nuo beveik 2 iki beveik 3 proc.

„Šis mokestis yra susijęs su kaštais, kuriuos patiria ar gali patirti bankas, suteikdamas paslaugą. Viena iš dedamųjų yra valiutų konvertavimo rizika, nes atsiskaitoma ne kortelės valiuta. Kažkas siūlo mažesnį mokestį, arba jokio mokesčio dažniausiai todėl, kad paslaugos kaštai yra subsidijuojami“, – teigė Bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.

Tačiau komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas nemato šio mokesčio pagrįstumo, nors pripažįsta, kad bankai gali apmokestinti ir automatiškai atidaromas duris.

„Kai atsiskaitai kortele užsienyje svarais, doleriais ar kita valiuta, eurus iškeičia „MasterCard“ arba „Visa“, o bankui daryti jau nieko nereikia. Bankas 2,5 arba 2,6 proc. mokestį didžiąją dalimi pasiima už nieką. Mūsų preliminariu vertinimu, bankai pakankamai tai daro neskaidriai, tai yra tą mokesti paslepia operacijų išraše arba jo nesimato visai, nors kainyne yra, Mūsų lūkestis yra, kad tai aiškiai pasirodytų operacijų išraše“, – kalbėjo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Lietuvos bankas ketina dar šiemet parengti bendras taisykles, kaip vartotojai turėtų būti informuojami apie taikomą mokestį.

Tuo metu vartotojus ginančios organizacijos sako, kad valiutos keitimas Lietuvos komerciniuose bankuose nėra brangiausias Europoje. Esą yra atvejų, kai atsiskaitantys užsienyje vartotojai sumoka ir 12 proc. Jei mokant kortele, siūloma galimybė rinktis atsiskaityti eurais ar vietine valiuta, patariama geriau rinktis atsiskaitymus vietiniais pinigais.

„Prekybininkas pasiūlo atsiskaityti jūsų kortelės valiuta. Jei eurais išduota kortele atsiskaitinėjate Turkijoje ar Lenkijoje, jums pasiūlys variantą mokėti eurais, jums pažįstama valiuta. Ir Turkijoje ar Lenkijoje neva tau nereikės nieko už tai mokėti, tačiau bus patogiau, nes žinosi prekės kainą eurais. Tačiau tai yra legali apgaulė“, – pasakojo Vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.

Pasak K. Kupšio, jei atsiskaitoma eurais, komisinius gali tekti mokėti ir prekybininkui, ir prekybininko bankui. Esą labai reti atvejai, kai apsimoka atsiskaityti eurais.

„Vartotojui, tai yra kaip loterija. Jis greičiausiai pasmerktas pralošti, ir čia iniciatyvos imasi Europos Komisija, nes vartotojai yra tiesiai šviesiai apgaudinėjami“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius V. Valvonis.

EK šiuo metu aiškinasi situaciją ir ketina įvesti valiutos keitimo mokesčių apribojimus. Jie galėtų siekti 2–3 proc. – maždaug tiek, kiek dabar taiko Lietuvos komerciniai bankai.