Lietuvoje apsirengti brangiau negu ES šalyse
Ne mais­to pre­kių Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bė­se kai­nų ty­ri­mą at­li­ku­si Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja bei Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba (VVTAT) tei­gia, kad kai­nos Lie­tu­vo­je ir ES ski­ria­si, ta­čiau šie skir­tu­mai esą nė­ra la­bai dras­tiš­ki. Kai ku­rios pre­kės, ypač dra­bu­žiai, Lie­tu­vo­je kai­nuo­ja dau­giau ne­gu ki­to­se ES ša­ly­se.

„Kainų svyravimas nėra labai drastiškas. Bet palyginus faktines fizines parduotuves ir atsižvelgus į nuolaidų bei išpardavimų įtaką kainų skirtumai būtų didesni“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Tuos pačius sportinius batelius Ispanijoje ir Portugalijoje galima nusipirkti už 70, Lenkijoje – už 82, Lietuvoje – už 90 eurų.

Laukia prekybininkų reakcijos

Pasak teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės, tyrimo rezultatai atitinka praėjusių metų Eurostato duomenis, pagal kuriuos drabužių ir avalynės kainų lygmuo Lietuvoje sudaro 105 proc. ES vidurkio.

„Lyginant su vienomis šalimis kainų skirtumai didesni, pavyzdžiui, aprangos kainos yra žemesnės Ispanijoje ir Portugalijoje, avalynė yra gerokai pigesnė Belgijoje. Bet yra ir šalių, kur kainų skirtumai mažesni. Kiekviena ES šalis turi skirtingą kainų lygį, bet matome, kad Lietuvoje jis vidutiniškai didesnis keletu procentų nei kitose šalyse“, – spaudos konferencijoje teigė I. Gudžiūnaitė.

Viceministrė sako tikinti, kad prekybininkai sureaguos į šio tyrimo rezultatus ir drabužiai bei avalynė Lietuvos pirkėjams taps prieinamesni.

„Manome, kad viešumas ir atvirumas yra tas kelias, kuris padėtų didinti prekių prieinamumą vartotojams. Antra, jau pradedame dialogą su ES šalimis, pirmiausia kaimynėmis, ieškome bendrų priemonių, kurios padėtų mūsų rinkoje sumažinti kainas. Pradedame dialogą ir su Europos Komisija bei Europos Parlamentu, kur rudenį bus pradėtas tyrimas dėl prekių kainos ir kokybės santykio“, – kalbėjo I. Gudžiūnaitė.

Lietuviai moka daugiau

Teisingumo ministerijos ir VVTAT užsakymu tyrimą atliko portalas Pricer.lt. Tyrimo metu rugpjūčio 7 dieną 12-oje ES šalių buvo palyginta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų. Informacija apie prekių kainas buvo renkama internetinėse parduotuvėse. Prekių kainos buvo vertinamos be pridėtinės vertės mokesčio, kainos fiksuojamos be nuolaidų ir akcijų.

Pricer.lt. portalas drabužių ir avalynės kainas lygino firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Tyrimo duomenimis, pagal drabužių kainas Lietuva kartu su Latvija ir Estija tarp 12-kos ES valstybių dalijasi 6–8 vietas, o pagal avalynės kainas – 5–8 vietas.

Buitinės technikos gaminių kainų 12 ES valstybių Pricer.lt palyginti nepavyko, neradus pakankamo skaičiaus visose šalyse platinamų identiškų prekių. Todėl buvo lyginamos Baltijos šalių ir Lenkijos kainos bei atskirai Lietuvos ir Vokietijos, Čekijos ir Ispanijos kainos.

Nurodoma, kad šių prekių kainos fiksuotos lankomiausiose elektroninėse parduotuvėse (Lietuvoje – Pigu.lt), o atskirų prekių jose neradus – jų kaina fiksuota Google paieškoje aukščiausią poziciją turinčioje elektroninėje parduotuvėje.

Pricer.lt pripažįsta, kad nedidelė surastų identiškų buitinės technikos prekių imtis neleidžia daryti patikimų išvadų, tačiau spėja, kad Lietuvoje jų kainos yra artimos Lenkijos ir Čekijos kainų lygiui ir kiek mažesnės nei Vokietijoje ir Ispanijoje.

Teisingumo ministerija skelbė, kad tyrimas atskleidė, jog identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Zara“ tie patys marškinėliai Lenkijoje kainuoja 20 eurų, Ispanijoje, Portugalijoje – 21 eurą, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Belgijoje – apie 25 eurus.

„Massimo Dutti“ sportinius batelius Ispanijoje ir Portugalijoje galima nusipirkti už 70, Lenkijoje – už 82, Lietuvoje – už 90 eurų.

VVTAT artimiausiu metu žada pradėti tyrimą dėl būtiniausių maisto produktų kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

Abejoja išvadomis

Prekybininkų atstovas savo ruožtu teigė, jog ES valstybėse atliktas tyrimas yra nereprezentatyvus, o jo metodologija – diskutuotina, todėl jis yra netinkamas daryti išvadas apie kainų lygį Lietuvoje.

„Tyrimas tikrai yra nereprezentatyvus, nes vertinta tik 60 prekių iš trijų skirtingų sektorių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos, ir tik dvylikoje ES šalių. Tyrimo metodologija taip pat yra kvestionuojama, nes vertinti tik garsūs ir žinomi prekės ženklai. Dėl to, kalbant apie kainų lygį Lietuvoje, šiuo tyrimu tikrai negalima remtis“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Jo nuomone, tokius tyrimus atlieka pasaulinio lygio bendrovės, kurioms prekybininkai pagal sutartis teikia prekių pardavimo per kasas ataskaitas. „Tokiuose tyrimuose privalu vertinti fizines ir internetines parduotuves, išpardavimų ir akcijų lygį, jų metu parduodamų prekių kiekį ir tik taip išvesti tam tikrus vidurkius bei tendencijas“, – aiškino L. Vilimas.

Pasak jo, pateikti geresnių pasiūlymų vartotojams nori ir rinkoje konkuruojantys prekybininkai, bet labiausiai kainoms įtaką daro perkamos produkcijos kiekis, o jis Lietuvoje nėra didelis.