Lietuvių noras būti ore: nuo „Dobi“, ANBO iki elektrinių variklių
Lie­tu­vos avia­ci­jos is­to­ri­ja pil­na žmo­nių, ku­rie ne­pai­sy­da­mi jų ke­ly­je pa­si­tai­kiu­sių kliū­čių at­kak­liai sie­kė sa­vo sva­jo­nės skrai­dy­ti. Daž­nas iš mū­sų ži­no­me tik gar­siau­sio tar­pu­ka­rio avia­ci­jos žmo­gaus An­ta­no Gus­tai­čio ir jo kur­tų AN­BO (An­ta­nas no­ri bū­ti ore) lėk­tu­vų is­to­ri­ją, ta­čiau daug ino­va­ci­jų šio­je sri­ty­je su­kū­rė ir ki­ti lie­tu­viai. Apie mū­sų avia­ci­jos is­to­ri­ją ir da­bar­tį kal­bė­jo­mės su Lie­tu­vos avia­ci­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riu­mi Re­mi­gi­ju­mi Jan­kaus­ku.

Pir­mie­ji lie­tu­viš­ki lėktuvai

Per­ver­tin­ti A. Gus­tai­čio nuo­pel­nus Lie­tu­vos ka­ri­nei ir ci­vi­li­nei avia­ci­jai bū­tų su­dė­tin­ga. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do­vy­bė ga­na anks­ti pa­ste­bė­jo jau­no la­kū­no ta­len­tą kons­truo­jant or­lai­vius ir lei­do pa­si­nau­do­ti avia­ci­jos dirb­tu­vių pa­gal­ba. Tuo me­tu vals­ty­bei žūt­būt rei­kė­jo stip­rin­ti sa­vo ka­ri­nį po­ten­cia­lą, to­dėl or­lai­vių kū­ri­mas bei ga­my­ba bu­vo itin pa­gei­dau­ja­mi.

Vis dėl­to pir­ma­sis Lie­tu­vos kons­truk­to­rius, už­siė­męs or­lai­vių ga­my­ba, bu­vo . 1920 m., bū­da­mas vos 20-me­tis, jis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je ga­vo ka­ro la­kū­no var­dą. Iki 1925 m. jis krim­to stu­di­jas Par­yžiaus ae­ro­nau­ti­kos aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je, kur vė­liau mo­kė­si A. Gus­tai­tis ir dau­ge­lis ki­tų Lie­tu­vos in­ži­nie­rių.

Lie­tu­vos įsi­ver­ži­mą į avia­ci­jos pa­sau­lį įkū­ni­ja įspū­din­gas A. Gus­tai­čio ir dar 5 ko­man­dos na­rių skry­dis AN­BO-IV lėk­tu­vais per dvy­li­kos Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nes.

Dar 1923–1924 m. J. Dob­ke­vi­čius su­kons­tra­vo bei ore iš­ban­dė lėk­tu­vų mo­de­lius „Do­bi-I“, „Do­bi-II“ ir „Do­bi-III“. Pa­sak R. Jan­kaus­ko, jau­no kons­truk­to­riaus su­kur­ti mo­de­liai bu­vo iš­ties ino­va­ty­vūs, pa­si­žy­mė­jo di­de­liu grei­čiu, ta­čiau sie­kis su­kur­ti kuo ap­ta­kes­nį kor­pu­są su­ma­ži­no la­kū­no ga­li­my­bę ma­ty­ti sa­vo ap­lin­ką. Va­rik­lio au­ši­ni­mas vy­ko skys­čiui at­vės­tant spar­nuo­se esan­čiuo­se vamz­de­liuo­se, to­kiu bū­du ne­be­rei­kė­jo lėk­tu­vo svo­rį di­di­nan­čio ra­dia­to­riaus. Ydin­ga kons­truk­ci­ja lė­mė tai, jog skris­da­mas sa­vo su­kons­truo­tu lėk­tu­vu, J. Dob­ke­vi­čius ne­pas­te­bė­jo lai­dų li­ni­jos ir tra­giš­kai žu­vo be­si­leis­da­mas Kau­no ae­rod­ro­me.

„Kons­truk­to­rius bu­vo la­bai jau­nas, tad ir kū­rė siek­da­mas mak­si­ma­lu­mo“, – api­bend­ri­na R. Jan­kaus­kas.

Jurgis Dobkevičius / Wikipedia nuotrauka

Tuo tar­pu A. Gus­tai­tis į lėk­tu­vų kons­tra­vi­mą žvel­gė bran­des­niu žvilgs­niu. „Gus­tai­čiui gi­mė min­tis, kad ne­rei­kia kons­truo­ti ino­va­ty­viau­siai kaip tik ga­li­ma, ge­riau kons­truo­ti taip, kad or­lai­vius bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti pra­ktiš­kai“, – kons­truk­to­rių skir­tu­mus pa­brė­žia R. Jan­kaus­kas.

Tar­pu­ka­rio Lie­tu­va ne­tu­rė­jo mil­ži­niš­kų iš­tek­lių, rei­ka­lin­gų aukš­tos tech­no­lo­gi­jos or­lai­vių ga­my­bai, trū­ko ir tech­no­lo­gi­nės ba­zės, to­dėl A. Gus­tai­tis nu­ta­rė kons­truo­ti lėk­tu­vus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti ga­mi­na­mi Lie­tu­vo­je.

Avia­ci­jos populiarumas

„La­biau­siai lie­tu­viai di­džia­vo­si Da­riu­mi ir Gi­rė­nu“, – apie avia­ci­ją tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je kal­ba R. Jan­kaus­kas. – Vi­si no­rė­jo bū­ti į juos pa­na­šūs, bū­rė­si į ae­rok­lu­bus, mo­kė­jo na­rio mo­kes­čius, kons­tra­vo.“

Lie­tu­vos avia­ci­jos mu­zie­jus yra įsi­kū­ręs Kau­no S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no ae­rod­ro­me, kur pir­muo­sius sa­vo su­kons­truo­tų or­lai­vių ban­dy­mus at­li­ko ir pats A. Gus­tai­tis. Ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je žmo­nės no­riai trauk­da­vo į ae­rod­ro­mą pa­si­žiū­rė­ti šių skry­džių.

B. Oš­ki­nio su­kur­tas BRO-IX trum­pas­par­nis sklan­dy­tu­vas bu­vo im­tas ma­siš­kai ga­min­ti Sim­fe­ro­po­ly­je, iš kur pa­siek­da­vo įvai­rius So­vie­tų Sa­jun­gos spor­ti­nio sklan­dy­mo klu­bus.

Lie­tu­vos įsi­ver­ži­mą į avia­ci­jos pa­sau­lį įkū­ni­ja įspū­din­gas A. Gus­tai­čio ir dar 5 ko­man­dos na­rių skry­dis AN­BO-IV lėk­tu­vais per dvy­li­kos Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nes. Mi­nint pir­mą­sias S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no žū­ties me­ti­nes, 1934 m. vy­kęs žy­gis par­odė eu­ro­pie­čiams, kad net ir ma­ža ša­lis ga­li kur­ti iš­skir­ti­nius lėk­tu­vus.

Vis tik vie­nin­ga avia­ci­nės in­ži­ne­ri­jos mo­kyk­la Lie­tu­vo­je tar­pu­ka­riu taip ir ne­su­si­for­ma­vo. R. Jan­kaus­kas sa­ko, jog spe­cia­lis­tai Lie­tu­vo­je ne­bu­vo kryp­tin­gai ruo­šia­mi, nors ne­trū­ko pro­fe­sio­na­lių kons­truk­to­rių, ku­rie ži­nių sė­mė­si už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se, taip pat čia dir­bo ir ka­ro avia­ci­jos dirb­tu­vių per­so­na­las. 1927 m. bu­vo įkur­tas Lie­tu­vos ae­rok­lu­bas, ku­ris tu­rė­jo ša­lies va­do­vų pa­lai­ky­mą. Jo veik­lą rė­mė ir ka­riš­kiai, ti­kė­ję­si iš pers­pek­ty­vaus jau­ni­mo iš­ug­dy­ti bū­si­mus ka­ro pi­lo­tus.

Lie­tu­viš­ka avia­ci­ja sovietmečiu

Be­si­for­muo­jan­čią avia­ci­jos tra­di­ci­ją nu­trau­kė Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja. So­vie­tams an­trą kar­tą užė­mus ša­lį, grei­tai bu­vo užd­raus­ti bet ko­kie skry­džiai 300 ki­lo­me­trų at­stu­mu nuo iš­ori­nių So­vie­tų Są­jun­gos sie­nų. Taip iki pat Sta­li­no mir­ties avia­ci­ja Lie­tu­vo­je pra­ktiš­kai bu­vo ne­įma­no­ma.

At­si­lei­dus po­li­ti­niams gniauž­tams, dar tar­pu­ka­riu avia­ci­ja su­si­do­mė­ju­si lie­tu­vių kar­ta tu­rė­jo pro­gą įgy­ven­din­ti sa­vo am­bi­ci­jas bei im­ti kons­truo­ti or­lai­vius. Vie­nas to­kių bu­vo Bro­nius Oš­ki­nis, ku­rio var­du šian­dien yra pa­va­din­ta vai­kų avia­ci­jos mo­kyk­la Kė­dai­niuo­se.

ANBO-VI

Jam pa­vy­ko įti­kin­ti so­vie­tų cen­tri­nės val­džios at­sto­vus Mask­vo­je, kad šie leis­tų pra­dė­ti spor­tui skir­tų ne­di­de­lių sklan­dy­tu­vų ga­my­bą. B. Oš­ki­nio su­kur­tas BRO-IX trum­pas­par­nis sklan­dy­tu­vas bu­vo im­tas ma­siš­kai ga­min­ti Sim­fe­ro­po­ly­je, iš kur pa­siek­da­vo įvai­rius So­vie­tų Sa­jun­gos spor­ti­nio sklan­dy­mo klu­bus. Ki­tas jo nuo­pel­nas – vai­kams skir­tas mo­ko­ma­sis BRO-XI sklan­dy­tu­vas, ku­ris bu­vo itin pa­trauk­lus cen­tri­nės val­džios at­sto­vams, nes už­ti­kri­no bū­si­mų ka­ro la­kū­nų ug­dy­mą.

„I­ki Są­jū­džio lai­kų, į di­džią­ją avia­ci­ją – trans­por­to ir ke­lei­vi­nius lai­ne­rius, ka­ri­nius lėk­tu­vus – lie­tu­viai pa­kliū­da­vo itin su­nkiai. Tu­rė­jai bū­ti dviem gal­vo­mis ge­res­nis už ki­tus“, – tei­gia R. Jan­kaus­kas. Tuo tar­pu B. Oš­ki­niui pa­vy­ko bent iš da­lies pa­keis­ti val­džios po­žiū­rį į lie­tu­vių avia­ci­ją.

Lie­tu­vos avia­ci­ja šiandien

Dar vie­ną ino­va­ty­vų pro­ver­žį lie­tu­viš­ko­je avia­ci­jo­je pa­da­rė kons­truk­to­rius Ba­lys Kar­ve­lis. 1972 m. jis su­kons­tra­vo or­lai­vį BK-7, ku­ris ta­po pir­muo­ju stik­lo plas­ti­ko sklan­dy­tu­vu So­vie­tų Sa­jun­go­je. „Pra­džio­je jie ne­pri­ly­go kiečiausiams pa­sau­lio sklan­dy­tu­vams, bet už juos So­vie­tų Są­jun­go­je ne­bu­vo nie­ko ge­riau, to­dėl vi­sas eli­tas jais ir skrai­dė“, – pa­sa­ko­ja R. Jan­kaus­kas.

Se­ri­ji­nė šių sklan­dy­tu­vų ga­my­ba pra­si­dė­jo Prie­nuo­se, kur bu­vu­sio­je pie­ni­nė­je įsi­kū­rė Eks­pe­ri­men­ti­nės avia­ci­jos ga­myk­la. Ši ga­myk­la vei­kia iki šiol ir ga­mi­na mo­de­lius LAK-17 bei LAK-19. „Šie sklan­dy­tu­vai nė­ra kiečiausi, bet kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis itin ge­ras. Nors pa­ga­mi­na­ma 10–15 sklan­dy­tu­vų per me­tus, bet tai su­da­ro 10 proc. pa­sau­li­nės rin­kos“, – tei­gia R. Jan­kaus­kas.

Tau­tie­čių su­kur­tas pa­gal­bi­nis elek­tri­nis sklan­dy­tu­vo va­rik­lis žy­miai pra­noks­ta iki šiol pla­čiai nau­do­ja­mus vi­di­nio de­gi­mo va­rik­lius.

Ne­se­niai lie­tu­viams vėl pa­vy­ko pa­si­žy­mė­ti avia­ci­jos in­ži­ne­ri­jo­je. Tau­tie­čių su­kur­tas pa­gal­bi­nis elek­tri­nis sklan­dy­tu­vo va­rik­lis žy­miai pra­noks­ta iki šiol pla­čiai nau­do­ja­mus vi­di­nio de­gi­mo va­rik­lius. „Jis ge­ro­kai pa­ti­ki­mes­nis už vi­daus de­gi­mo va­rik­lį, pra­ktiš­kai vi­sa­da už­si­ve­da, jo svo­ris taip pat ma­žes­nis“, – pri­va­lu­mus var­di­na R. Jan­kaus­kas. To­kie va­rik­liai tu­rė­tų ne­abe­jo­ti­nai už­ka­riau­ti pa­sau­lį.

„Per spor­ti­nę avia­ci­ją lie­tu­viams pa­vy­ko iš­lai­ky­ti tech­ni­nę or­lai­vių kū­ri­mo kul­tū­rą. Mū­sų mu­zie­jus sie­kia pri­min­ti šlo­vin­gus lai­kus, kai ma­ža ša­lis ne­bu­vo su­ni­ve­liuo­ta di­de­lė­je So­vie­tų Są­jun­go­je, o mū­sų la­kū­nai ir spor­ti­nin­kai nuo­lat pa­si­žy­mė­jo“, – sa­kė Lie­tu­vos avia­ci­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius R. Jan­kaus­kas.