Lietuvių nauda ES ir Rusijos ekonominiame kare
Lie­tu­viai ge­rai pri­si­tai­kė prie Eu­ro­pos Są­jun­gos nu­sta­ty­tų eko­no­mi­nių sank­ci­jų Ru­si­jai ir šios at­sa­ko­mų­jų drau­di­mų įvež­ti pre­kes iš Eu­ro­pos. Nors po Kry­mo anek­si­jos 2014 me­tais be­veik per­pus su­ma­žė­jo lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­tas į Ru­si­ją, per ke­le­rius me­tus mū­sų ša­lies vers­las ra­do ki­tą ni­šą ir pre­ky­bos srau­tus at­ku­ria. Dau­gė­ja iš Lie­tu­vos į Ru­si­ją eks­por­tuo­ja­mų ki­tur pa­ga­min­tų pre­kių. Vien per­nai bend­ras eks­por­tas į Ru­si­ją iš­au­go be­veik 30 pro­cen­tų.

2017 metais per 10 mėnesių į Rusiją eksportuota prekių už 3,1 mlrd. eurų ir tai sudarė 14,5 proc. viso Lietuvos eksporto, 2016 metais atitinkamai – maždaug 3,5 mlrd. eurų ir apie 15 procentų. Eksportas į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, JAV ir kitas šalis buvo mažesnis. Importas iš Rusijos taip pat didžiausias tarp Lietuvos prekybos partnerių: iš šios šalies įvežta prekių už maždaug 3,1 mlrd. eurų, tai sudarė 13,2 proc. viso Lietuvos importo.

Nerijus Mačiulis: „Ne gamintojai, o transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomas nuo Rusijos rinkos.“

Vis dėlto ekonomistai pripažįsta, kad Lietuvos gamintojams Rusijos rinkos svarba sunykusi.

Įspūdingas augimas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog Rusijai pritaikius sankcijas lietuviškų prekių eksportas į šią rinką krito maždaug perpus – nuo beveik 600 mln. eurų 2014 metais iki mažiau nei 300 mln. eurų pernai. Dabar eksportas į Rusiją sudaro tik 2 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto – tai tris kartus mažiau nei į Jungtinę Karalystę ir penkis kartus mažiau nei į Švediją.

„Taigi, mažai Lietuvos gamintojų yra priklausomi nuo šios rinkos, ir artimiausiu metu šiame fronte didelių pokyčių turbūt nebus“, – sakė jis.

Tačiau N. Mačiulis pabrėžė, kad visai kitoks paveikslas matomas vertinant bendrą eksporto statistiką, apimančią ne tik lietuviškos kilmės prekes, bet ir reeksportuojamą produkciją. „Pagal bendrą rodiklį Rusija pernai buvo didžiausia Lietuvos eksporto rinka – bendras eksportas į Rusiją pernai augo tikrai įspūdingai – beveik 30 procentų“, – teigė jis.

Ekonomisto nuomone, daugiausia šiuos pokyčius lėmė ne besikeičiantys Rusijos ir Lietuvos politiniai ar ekonominiai santykiai, o tiesiog atsigaunanti Rusijos ekonomika bei augantys jos poreikiai.

„Daugiausia buvo eksportuojama Vakarų valstybėse pagamintų investicinių ir ilgalaikio vartojimo prekių – įvairiausių mašinų bei mechaninių įrenginių, optikos ir medicinos įrenginių.

Taip pat eksportuota nemažai plastikų, įvairiausių gėrimų, baldų. Kitaip sakant, eksportuojamos tos prekės, kurioms nėra pritaikytas Rusijos embargas. Verta atkreipti dėmesį, kad didžiausia dalis Lietuvos paslaugų eksporto tenka būtent Rusijos rinkai – daugiausia tai transporto paslaugos. Taigi, ne gamintojai, o transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomas nuo šios rinkos“, – tvirtino N. Mačiulis.

Pokyčių nesureikšmina

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, jog nagrinėjant detalią užsienio prekybos su Rusija statistiką jokio reikšmingo proveržio nematyti. „Sankcijos veikia, o eksporto srautas didėja kitose prekių grupėse“, – teigė ji.

Ekonomistės nuomone, Rusijos rinkos svarba Lietuvos gamintojams yra smarkiai nunykusi: Rusijai tenka tik 1,9 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, ji yra 16 eksporto rinka pagal išvežamų lietuviškos kilmės prekių mastą.

Pasak jos, stambiausios į Rusiją eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių grupės šios: 24 proc. viso į Rusiją nukreipto lietuviškos kilmės srauto sudaro maistas ir žemės ūkio produktai (jų beveik pusę sudaro nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, 25 proc. – cukrus, kakava, miltai ir jų gaminiai, konditerija, 9 proc. – malybos produkcija, salyklas, krakmolas, inulinas ir kviečių glitimas), 18 proc. viso lietuviškos kilmės prekių srauto sudaro mašinos ir įrenginiai, 10,6 proc. – Lietuvoje gaminti plastiko ir gumos gaminiai, 8,7 proc. – transporto priemonės, 8,4 proc. – chemijos pramonės gaminiai.

Tačiau reeksportas į Rusiją sudaro beveik trečdalį viso Lietuvos reeksporto. 2017-ųjų išankstiniais duomenimis, į Rusiją reeksportuojamų prekių struktūra tokia: 36 proc. viso Lietuvos reeksporto į Rusiją sudarė mašinos ir įrenginiai, 13 proc. – chemijos pramonės produkcija ir trąšos, 11 proc. – maisto prekės ir žemės ūkio produkcija, 8,8 proc. – aprangos ir tekstilės prekės, 6,1 proc. – metalai ir jų gaminiai, 5,5 proc. – plastikio ir gumos gaminiai, 4,9 proc. – transporto priemonės.

Rusijai tenka tik 1,9 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, ji yra 16 eksporto rinka pagal išvežamų lietuviškos kilmės prekių mastą.

„Rusija išlieka pati svarbiausia reeksporto rinka – tai tokios prekės, kurias Lietuva pereksportuoja į Rusiją iš kitų valstybių. Šis Lietuvos koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų vaidmuo mums svarbus tuo, kad duoda peno transporto, logistikos ir didmeninės prekybos sektoriams“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Eksportas ir pokyčiai 2017 m. sausio-spalio mėn.

ValstybėVertė, mln. EurDalis, proc.Lietuviškos kilmės prekių dalis, proc.Metinis pokytis, proc.
Rusija3 129,614,57,927,7
Latvija2 193,810,244,719,2
Lenkija1 784,78,364,64,8
Vokietija1 603,37,476,810,6
JAV1 123,15,288,818,6
Estija1 083,25,049,09,7
Švedija1 068,24,989,122,0
Baltarusija829,13,813,720,3
Nyderlandai789,33,783,032,6
JK774,13,684,9–0,8

Šaltinis: Statistikos departamentas

Importas ir pokyčiai 2017 m. sausio-spalio mėn.

ValstybėVertė, mln. EurDalis, proc.Metinis pokytis, proc.
Rusija3 124,313,213,8
Vokietija2 931,912,415,5
Lenkija2 527,510,713,6
Latvija1 673,17,12,5
Nyderlandai1 222,35,225,4
Italija1 178,75,05,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Eksportas į Rusiją nuo 2014 metų

MetaiVertė, mlrd. EurVieta
20145,01
20153,11
20163,01
2017*3,11

*sausio – spalio mėnesiais

Importas iš Rusijos nuo 2014 metų

MetaiVertė, mlrd. EurVieta
20145,31
20154,11
20163,41
2017*3,11

*sausio – spalio mėnesiais

Šaltinis: Statistikos departamentas

ES ir Rusijos sankcijos

Nuo 2014 m. kovo ES palaipsniui nustatė ribojamąsias priemones Rusijai, reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizavimą.

ES nustatė skirtingų rūšių ribojamąsias priemones, tarp jų diplomatines, individualias ribojamąsias (turto įšaldymą ir kelionių apribojimus), ekonominių santykių su Krymu ir Sevastopoliu apribojimus, ekonomines sankcijas ir ekonominio bendradarbiavimo apribojimus.

Nerijus Mačiulis: "Ne gamintojai, o transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomas nuo Rusijos rinkos“."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

2014 m. kovą ES Taryba nusprendė įšaldyti asmenų, kurie yra atsakingi už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, turtą. Pastarąjį kartą šių priemonių taikymas buvo pratęstas 2017 m. kovą – iki 2018 m. kovo 6 d.

Taryba taip pat patvirtino ribojamąsias priemones, taikomas tik Krymo ir Sevastopolio teritorijoje, ES asmenims ir ES įmonėms.

ES įvedė importo draudimą prekėms iš Krymo ir Sevastopolio bei apribojimus prekybai ir investicijoms, susijusioms su tam tikrais ekonomikos sektoriais ir infrastruktūros projektais, draudimą teikti turizmo paslaugas Kryme arba Sevastopolyje bei eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas. 2017 m. birželio 19 d. pratęstas šių priemonių taikymas iki 2018 m. birželio 23 d.

2014 m. liepą ir rugsėjį ES nustatė ekonomines sankcijas, taikomas prekybai su Rusija konkrečiuose ekonomikos sektoriuose. 2015 m. kovą ES vadovai nusprendė susieti galiojantį sankcijų režimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, kuris buvo numatytas 2015 m. gruodžio pabaigoje. Kadangi to neįvyko, pratęstas ekonominių sankcijų taikymas iki 2016 m. liepos 31 d.

Ekonominių sankcijų taikymas buvo pratęstas vienas po kito einantiems 6 mėnesių laikotarpiams 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. birželio 28 d., kiekvieną kartą įvertinus, kaip įgyvendinami Minsko susitarimai. Šiuo metu ekonominių sankcijų taikymas pratęstas iki 2018 m. sausio 31 d.

Šiomis priemonėmis apribojamos galimybės patekti į pirmines ir antrines ES kapitalo rinkas tam tikriems Rusijos bankams ir bendrovėms, nustatomas eksporto ir importo draudimas prekybai ginklais;

nustatomas dvejopo naudojimo prekių, skirtų kariniam naudojimui arba kariniams galutiniams naudotojams Rusijoje, eksporto draudimas, apribojamos Rusijos galimybės naudotis tam tikromis kritinės svarbos technologijomis ir paslaugomis, kurios gali būti naudojamos naftos gavybai ir žvalgybai.

2014 m. liepą ES vadovai nustatė ekonominio bendradarbiavimo apribojimus. Europos investicijų banko buvo paprašyta sustabdyti naujų finansavimo operacijų Rusijos Federacijoje pasirašymą, ES valstybės narės susitarė derinti savo pozicijas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdyboje, kad taip pat sustabdytų naujų operacijų finansavimą, o ES dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo su Rusija programų įgyvendinimas buvo iš naujo įvertintas ir kai kurios programos sustabdytos.

2014 m. rugpjūtį Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, vieniems metams uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš ES, JAV ir kitų Vakarų šalių. Šie apribojimai galioja iki šiol.

Šaltinis: Europos Taryba, LŽ