Lietuvių automobiliai – siaubas Europai: 15 metų senienos ir dar dyzeliniai
Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių par­kas yra vie­nas se­niau­sių Eu­ro­po­je. Vi­du­ti­niš­kai, lie­tu­vių vai­ruo­ja­mi au­to­mo­bi­liai pa­ga­min­ti prieš 15 me­tų ir dau­ge­lis jų – dy­ze­li­niai. Jie ne tik tuš­ti­na mū­sų pi­ni­gi­nes, bet ir ska­ti­na kli­ma­to kai­tą. Se­nų ir dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių ke­lia­ma oro tar­ša Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je ir stip­riai len­kia pa­sau­lio vi­dur­kį.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Juozas Dautartas apžvelgęs Vilniaus miesto situaciją sako, kad transporto priemonių skleidžiama oro tarša per pastaruosius dešimtmečius užsiėmė dominuojančias pozicijas, rašoma pranešime spaudai.

„Aplinkos apsaugos srityje dirbu nuo 1990 m. Jei anksčiau didžiausią oro taršos dalį sudarydavo energetikos ir gamybos pramonės į aplinką išmetami teršalai, tai šiuo metu, kaip rodo tyrimai, beveik 70 proc. jos sudaro transporto priemonių, tarp jų ir asmeninių gyventojų automobilių išmetamos kenksmingos medžiagos“, – sako ekspertas.

Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra dyzeliniai automobiliai, kurie ypač teršia orą. „Regitros“ ir „Autotyrimų“ duomenimis, trys iš keturių pastoviai registracijai įvežamų į mūsų šalį automobilių yra dyzeliniai, jų rinkos dalis praėjusias metais sudarė beveik 75 proc. Dyzeliniai automobiliai į aplinką išmeta daugiau kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros dioksido.

„Vienareikšmiškai, pavojingiausi aplinkai yra dyzeliniai ir daugialitražiai automobiliai. Mūsų šalies vairuotojai važinėja senais automobiliais, jie yra neekonomiški, naudoja daug kuro ir labai teršia aplinką. Šiuo metu skaičiuojama, kad beveik 15 proc. automobilių viršija nustatytus taršos normatyvus“, – sako J. Dautartas.

Europos valstybės imasi priemonių – griežtina reikalavimus jų viduje važinėjantiems automobiliams. Nuo kitų metų Norvegija planuoja neįleisti dyzelinių automobilių į sostinės – Oslo – teritoriją, siekdama sumažinti oro taršą. Norvegija, kartu su Švedija ir Islandija siekia tapti nulinės emisijos šalimis – nepaliekančiomis CO2 pėdsako ir nekeliančiomis šiltnamio efekto pavojaus aplinkai.

J. Dautartas sako, kad asmeninių automobilių gyventojai greičiausiai neatsisakys, tačiau šylant orams galima dažniau rinktis alternatyvius judėjimo būdus: viešąjį transportą, dviratį, vaikščiojimą. „Žinoma, žmonės turi įvertinti ir savo galimybes – paskaičiavę greičiausiai suprastų, kad ir jų kišenei, ir aplinkai naudingiau įsigyti naujesnį ir mažiau kuro suvartojantį automobilį. Jei gali sau leisti, ir elektromobilį ar hibridą. Manau, visuomenė darosi sąmoningesnė ir toks scenarijus jau netolima ateitis“, – pastebi specialistas.

Šiuo metu Vilniuje jau vyksta „Misija – 0“ organizuojami aplinkosaugos ekspertų susitikimai su daugiabučių namų bendruomenėmis, kurių metu pristatoma aplinkos taršos situacija šalyje, suteikiama praktinių žinių ir dalijami patarimai, kaip keisti elgesį, kad mažiau kenktume aplinkai.