Lietuviškos durpės šildo, gydo ir maitina
Pra­ėju­siais me­tais ša­lies dur­pių pra­mo­nės at­sto­vai pla­nų ne­įvyk­dė – pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, iš­gau­ta apie 70 proc. pla­nuo­to ža­lia­vos kie­kio. Ši na­tū­ra­li or­ga­ni­nė uo­lie­na nau­do­ja­ma ne tik ku­rui bei įvai­riems su­bstra­tams ga­min­ti, bet ir įvai­rio­se pra­mo­nės ša­ko­se.

„Durpių gavybos sezonas labai priklauso nuo oro sąlygų: ar lietinga, ar saulėta vasara. Yra apskaičiuota, kad statistinis vidutinis gavybos sezonas trunka tik 46 dienas. Pernykštė vasara tikrai nelepino geru oru ir durpininkams tapo tikru iššūkiu“, ‑ sakė Durpių įmonių asociacijos (DĮA) „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas.

Asociacijos duomenimis, 2016 metais buvo iškasta 2,3 mln. kub. m durpių, o 2017‑ aisiais, preliminariais duomenimis, ‑ 2,5 mln. kubinių metrų.

Apie 30 proc. išgaunamos durpių žaliavos lieka Lietuvoje: šiuo kuru kūrenama per 20 katilinių, o šiltnamių ūkyje naudojami iš durpių gaminami substratai.

Tinka ir kūrenti, ir tręšti

Apie 30 proc. išgaunamos durpių žaliavos lieka Lietuvoje: šiuo kuru kūrenama per 20 katilinių, o šiltnamių ūkyje naudojami iš durpių gaminami substratai.

„Tačiau šiltnamių ūkis Lietuvoje nėra labai išplėtotas. Mūsų šalyje veikia tik kelios didesnės šiltnamių įmonės, pavyzdžiui, „Kietaviškių gausa“. Pagrindiniai substratų pirkėjai yra sodininkai ir mažų šiltnamių savininkai, kurių ypač gausu Kėdainių krašte. Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo šilauogių plantacijos, kurioms taip pat reikia natūralios durpių žaliavos“, ‑ teigė G. Kavaliauskas.

Antai Kauno rajone Pakalniškių kaime ūkininkaujantys Irena ir Rolandas Šimkai šilauogyną įsirengė patys. Kadangi pasirinktiems augalams netiko nei jų turimi ariami laukai, nei pats dirvožemis, ūkininkauti nusprendusi šeima pasisamdė ekskavatorių, ir šis išrausė 2,5 km 0,5 m gylio ir 1,2 m pločio tranšėjų. Rolandas traktoriumi atsigabeno 1 tūkst. kub. m durpių ir tiek pat pjuvenų. Tokio kiekio durpių Šimkams prireikė maždaug 1 ha dydžio uogynui įrengti.

Toks šios žaliavos kiekis viename ūkyje panaudojamas nedažnai. Bet pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, yra žinoma daug įvairių durpių panaudojimo būdų.

Verpalai kojinėms nerti

Kauno rajone veikianti „Vegateksa“ iš vilnos ir durpių verpalų gamina kojines. Bendrovės direktorius Virginijus Mažeika pasakojo, kad į Skandinaviją iš Garliavos nuo 2013 metų iškeliavo per 50 tūkst. porų neįprastos žaliavos kojinių.

„Pastaraisiais metais vilnos ir durpių verpalų kojinių eksportas kiek sumenko, per metus parduodame apie 10 tūkst. porų. Iniciatyva gaminti tokias kojines kilo iš Suomijos, jie vieninteliai žino, kaip išgauti tokią žaliavą. Mums teko įdiegti atitinkamą technologiją, kad galėtume megzti kojines iš vilnos ir durpių verpalų“, ‑ sakė V. Mažeika.

Pasak jo, durpių pluoštas yra higieniškas, jis neutralizuoja odos išskyras, mažina prakaitavimą, išsaugo šilumą. „Vegateksos“ produkcija žymima „Oeko-Tex 100“ sertifikatu, kuris patvirtina, kad jos gamyboje nėra naudojamos kenksmingosios medžiagos ir nesertifikuotos žaliavos. Suomijos parduotuvėse viena tokių kojinių pora kainuoja apie 30 eurų.

Ir teršalams surinkti, ir grožio procedūroms

Iš tamsių susiskaidžiusių durpių gaminama aktyvintoji anglis, kuri naudojama skysčiams, dujoms bei brangiesiems metalams filtruoti, taip pat maisto ir geriamojo vandens gamybos bei vaistų pramonėje.

„Pritaikius įvairius cheminius metodus, šiuo gaminiu iš vaistų pašalinamos nereikalingos medžiagos, taip pat išgryninamas auksas. Maisto pramonėje šiuo gaminiu išbalinamas cukrus, valomas vynas, viskis, romas, degtinė, vaisių sultys. Iš aliejaus taip pašalinami kancerogenai. Taip pat iš kavos pupelių galima pašalinti kofeiną“, – pasakojo DĮA prezidentas.

Antai gaminant škotišką viskį durpės reikalingos džiovinant miežius. Nustatytas durpių kiekis įmetamas į anglis arba panaudojamas specialus durpių smilkytuvas. Kartais miežiai džiūsta tiesiog virš degančių durpių briketų. Dėl jų salyklas ir iš jo išvarytas spiritas įgyja specifinį durpių kvapą.

Tačiau iš durpių gaminamas ir kačių kraikas. Kaip ekologiška, absorbuojanti medžiaga durpės naudojamos naftos išsiliejimo atvejais: iš jų gaminamus biofiltrus galima naudoti nuotekoms valyti.

Be to, durpės yra patrauklios atliekant grožio procedūras, iš jų gaminamos įvairios kaukės odai. Durpės pritaikomos ir medicinoje: Lietuvos vaistinėse parduodamas durpių balzamas su vaistažolėmis, gydantis sąnarių uždegimą, nugaros ar stuburo skausmus, sausgyslių patempimą ir kt. Taip pat gaminamos natūralių durpių pagalvėlės, skirtos patemptiems raumenims šilumos terapija arba uždegimui šalčio terapija gydyti. Šių gaminių galima įsigyti ir Lietuvoje.

Variklis ‑ konkurencija

Pasak DĮA prezidento, per pastaruosius 5 metus durpės buvo eksportuojamos į 94 pasaulio šalis: Pietų Ameriką, Afriką, Europą, Japoniją, Naująją Zelandiją, Trinidadą ir Tobagą, Sent Lusiją, Naująją Kaledoniją ir kt. Be jau minėtų panaudojimo būdų, nederlingų kraštų žemėse lietuviškos durpės padeda sužaliuoti parkams, alėjoms, smėlingose zonose leidžia auginti egzotinius augalus.

„Kaip ir beveik kiekvienoje srityje, šios šakos gyvybingumui didžiausią įtaką daro konkurencija, inovacijos ir didėjanti paklausa, ypač Azijos rinkose. Trumpuoju laikotarpiu numatome ir toliau eksploatuoti jau nusausintus ir eksploatuojamus durpynus, o ateityje ‑ ieškoti kompromiso su Aplinkos ministerija, kaip racionaliau išnaudoti turimus jau pažeistus ir perspektyvius plotus skatinant atsakingą durpių gamybą ir naudojimą“, ‑ sakė G. Kavaliauskas.

Faktai

Gamtos paveldo fondo duomenimis, durpynai užima 9,9 proc. šalies ploto, o bendras durpynų plotas siekia 646,04 tūkst. hektarų.

467,92 tūkst. ha durpynų, arba 72,4 proc., yra pažeisti.

37 proc. durpynų naudojami žemės ūkyje, o 7 proc. yra priskirti durpių gavybai arba sausinami siekiant plėtoti durpių gavybą.

24,5 proc. durpynų yra saugomose teritorijose, tačiau tik 46,5 proc. jų yra natūralios pelkės. Daugiau kaip pusė jų yra pažeisti sausinimo.

Geologijos tarnyba yra išdavusi 54 leidimus eksploatuoti įvairaus dydžio durpių telkinius.

Lietuvoje yra 23 įmonės (9 iš jų nepriklauso minėtai asociacijai), kurių veikla susijusi su durpių pramone. Asociacijai priklausančios įmonės išgauna daugiau kaip 90 proc. visų durpių išteklių Lietuvoje.