Lietuviški palydovai kosmose
Lie­tu­va yra kos­mi­nė ša­lis. Tuo įsi­ti­ki­nęs bend­ro­vės „Na­noA­vio­nics“ di­rek­to­rius Vy­te­nis Bu­zas. Lie­tu­vių kom­pa­ni­jos ku­ria­mi ma­žie­ji pa­ly­do­vai jau sėk­min­gai skrie­ja ap­link že­mę, o kons­truk­to­riai nuo­lat ieš­ko nau­jų kū­ry­bos erd­vių.

Ke­lias į kosmosą

Pa­ties V. Bu­zo, kaip ir dau­ge­lio ki­tų Lie­tu­vos avia­ci­jos in­ži­nie­rių, pro­fe­si­nis ke­lias pra­si­dė­jo stu­di­jo­mis Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­te.

Dar ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tais ke­li jau­nuo­liai su­si­do­mė­jo kos­mo­so tech­no­lo­gi­jo­mis. „Pra­si­dė­jo pir­mo­sios kal­bos apie lie­tu­viš­kus pa­ly­do­vus. Kaip bū­si­mie­ji avia­ci­jos in­ži­nie­riai pa­gal­vo­jom, jog reik­tų pri­si­dė­ti, gal gau­sim bent ko­kį varž­tą pro­jek­tuo­ti“, – avan­tiū­ros pra­džią pri­si­me­na V. Bu­zas.

Vytenis Buzas (kairėje) / „NanoAvionics“ nuotrauka

2012 me­tais jis su ko­le­go­mis iš­vy­ko į sta­žuo­tę JAV Na­cio­na­li­nė­je ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so agen­tū­ro­je (NA­SA). Kaip tei­gia pa­šne­ko­vas, čia įgy­ta pa­tir­tis pa­ska­ti­no iki tol ho­biu lai­ky­tą kos­mi­nių apa­ra­tų ir tech­no­lo­gi­jų in­ži­ne­ri­ją pa­vers­ti sa­vo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu.

Ne­tru­kus gi­mė idė­ja kur­ti pir­mą­jį lie­tu­viš­ką pa­ly­do­vą „Li­tua­ni­ca­SAT-1“, o kar­tu pa­ban­dy­ti ko­mer­cia­li­zuo­ti sa­vo veik­lą. Taip 2014 me­tais bu­vo įkur­ta kom­pa­ni­ja „Na­noA­vio­nics“, ku­rio­je šian­dien dir­ba apie 15 įvai­rių sri­čių in­ži­nie­rių ir spe­cia­lis­tų.

Pir­ma­sis lie­tu­viš­kas palydovas

Lie­tu­vos var­das kos­mo­so pa­sau­ly­je nu­skam­bė­jo jau 2014 me­tų pra­džio­je, kai į že­mės or­bi­tą pa­ki­lo pir­ma­sis ne­di­de­lis lie­tu­vių su­kons­truo­tas pa­ly­do­vas. Ku­bo for­mos „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ pa­ly­do­vo kū­ri­mas su­vie­ni­jo dau­gy­bę ša­lies moks­lo ins­ti­tu­ci­jų. Ži­nią apie pir­mą­jį lie­tu­vių pa­ly­do­vą pa­skel­bė ir NA­SA bei Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ra (ESA).

Taip pat tes­tuo­si­me se­kan­čios kar­tos va­rik­lį, pri­tai­ky­tą ma­žie­siems pa­ly­do­vams, ir dir­ban­tį be­kom­po­nen­čiu eko­lo­giš­ku ku­ru.

80-osioms S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą me­ti­nėms pa­mi­nė­ti skir­tas pro­jek­tas bu­vo itin sėk­min­gas. Į kos­mi­nę erd­vę iš­kel­tas kiek ma­žiau nei pu­san­tro ki­log­ra­mo sve­rian­tis pa­ly­do­vas iš­ban­dė lie­tu­vių in­ži­nie­rių su­kur­tas ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas, al­ter­na­ty­vius ku­ro šal­ti­nius, pa­da­rė pir­mą­sias lie­tu­viš­kas nuo­trau­kas iš kos­mo­so bei pa­siun­tė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės svei­ki­ni­mą vi­siems pa­sau­lio lie­tu­viams dau­giau kaip tūks­tan­tį kar­tų.

Ne­sus­to­ję darbai

Po sėk­min­go pir­mo­jo pa­lei­di­mo, „Na­noA­vio­nics“ ne­sus­to­jo. Šiuo me­tu kom­pa­ni­ja bend­ra­dar­biau­ja su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu ir kar­tu ku­ria „Li­tua­ni­ca­SAT-2“ pa­ly­do­vą. „Į jį pri­dė­jo­me sa­vo su­kur­tų įdo­mių tech­no­lo­gi­jų, iš­ban­dy­si­me nau­jus elek­tro­ni­kos kom­po­nen­tus. Taip pat tes­tuo­si­me se­kan­čios kar­tos va­rik­lį, pri­tai­ky­tą ma­žie­siems pa­ly­do­vams, ir dir­ban­tį be­kom­po­nen­čiu eko­lo­giš­ku ku­ru“, – nau­jo­jo pro­jek­to ino­va­ci­jas var­di­ja V. Bu­zas.

„Li­tua­ni­ca­SAT-2“ pa­lei­di­mas yra tarp­tau­ti­nio „QB50“ pro­jek­to da­lis, jį koor­di­nuo­ja Bel­gi­jo­je įsi­kū­ręs Von Kar­man ins­ti­tu­tas. Pa­grin­di­nis pro­jek­to tiks­las – į or­bi­tą iš­kel­ti 50 skir­tin­gų ko­man­dų su­kur­tų ma­žų­jų pa­ly­do­vų tink­lą.

„NanoAvionics“ nuotrauka

„Ins­ti­tu­tas duo­da vie­ną kom­po­nen­tą – sen­so­rių, skir­tą tir­ti že­mu­ti­nius at­mos­fe­ros sluoks­nius – ir taip at­pi­gi­na skry­džio kaš­tus“, – tei­gia V. Bu­zas. Šie pa­ly­do­vai nuo že­mės bus nu­to­lę apie 200–500 ki­lo­me­trų ir gre­ta pro­jek­to rei­ka­lau­ja­mų už­duo­čių ga­lės iš­ban­dy­ti sa­vo su­kur­tą įran­gą.

Šiuo me­tu pa­grin­di­nė „Na­noA­vio­nics“ veik­los kryp­tis yra įvai­rių me­cha­ni­kos kom­po­nen­tų, skir­tų ma­žie­siems pa­ly­do­vams kū­ri­mas.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu ima nu­sis­to­vė­ti op­ti­ma­lus pa­ly­do­vų dy­dis, mes dir­ba­me ieš­ko­da­mi ba­lan­so tarp dy­džio ir funk­ci­jos. Taip pat do­mi­mės pa­ly­do­vų ap­li­ka­ci­jų kū­ri­mu“, – sa­ko V. Bu­zas.

Kom­pa­ni­jos at­ei­ties tiks­las – įgy­tos pa­tir­ties, ži­nių pri­tai­ky­mas pra­kti­niam nau­do­ji­mui ir ko­mer­cia­li­za­ci­ja, sie­kiant už­ti­krin­ti įmo­nės gy­va­vi­mą.

„NanoAvionics“ nuotrauka

Lie­tu­va kos­mo­so industrijoje

No­rint sėk­min­gai kon­ku­ruo­ti kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų rin­ko­je, bū­ti­na pri­trauk­ti fi­nan­si­nes in­ves­ti­ci­jas ir siek­ti ko­mer­ci­nės sėk­mės, įsi­ti­ki­nęs „Na­noA­vio­nics“ va­do­vas.

Pra­dė­ję kons­truo­ti pir­mą­jį lie­tu­viš­ką pa­ly­do­vą, kom­pa­ni­ja ne­tru­kus su­lau­kė in­ves­tuo­to­jų dė­me­sio. 2015 me­tais į „Na­noA­vio­nics“ in­ves­ta­vo ri­zi­kos ka­pi­ta­lo gru­pė „Prac­ti­ca Ca­pi­tal“, su­lauk­ta par­amos iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ku­ruo­ja­mos „Ho­ri­zon 2020“ prog­ra­mos, Ūkio mi­nis­te­ri­jos val­do­mų or­ga­ni­za­ci­jų.

Mes rin­ko­je esa­me nau­jas žai­dė­jas, ag­re­sy­vus kai­nų pra­sme. Kar­tais lai­mi­me, kar­tais pra­lai­mi­me.

„Pe­rei­na­me į ki­tą mas­te­lį ir šim­ta­tūks­tan­ti­nių in­ves­ti­ci­jų ne­beuž­ten­ka, tu­ri­me gal­vo­ti apie stam­bes­nes su­mas“, – įsi­ti­ki­nęs V. Bu­zas. Jis tei­gia, kad pa­ste­bi­mas ne tik vers­lo su­si­do­mė­ji­mas nau­ja veik­los sri­ti­mi, bet ir vals­ty­bės bei moks­lo ins­ti­tu­ci­jų par­ama.

Ge­riau­sias įmo­nės veik­los įver­ti­ni­mas – jos pro­duk­tų sėk­mė. Anot V. Bu­zo, tai, jog „Na­noA­vio­nics“ su­kur­tus ma­žuo­sius pa­ly­do­vus per­ka įvai­rios ša­lys ir juos lei­džia į kos­mi­nę erd­vę, ro­do pri­pa­ži­ni­mą.

„Mes rin­ko­je esa­me nau­jas žai­dė­jas, ag­re­sy­vus kai­nų pra­sme. Kar­tais lai­mi­me, kar­tais pra­lai­mi­me, bet vi­sa­da sten­gia­mės iden­ti­fi­kuo­ti stip­rią­sias ir silp­ną­sias pro­jek­to pu­ses. Sten­gia­mės par­ody­ti, kad tai, apie ką mes šne­ka­me, iš ti­krų­jų vei­kia“, – pa­sa­ko­ja jis.

„NanoAvionics“ nuotrauka

Spe­cia­lis­tų trūkumas

Anot „Na­noA­vio­nics“ di­rek­to­riaus V. Bu­zo, Lie­tu­va žen­gia kos­mo­so ino­va­ci­jų ke­liu ir si­tua­ci­ja mū­sų ša­ly­je ge­rė­ja, ta­čiau ne taip spar­čiai, kaip no­rė­tų­si. Vie­na iš prie­žas­čių – kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų sty­gius. Ne­ma­žai jau­nų ta­len­tin­gų žmo­nių, be­si­do­min­čių in­ži­ne­ri­nė­mis spe­cia­ly­bė­mis, iš­vyks­ta stu­di­juo­ti ar dirb­ti į už­sie­nį.

Dar­buo­to­jų stin­ga ir „Na­noA­vio­nics“ kom­pa­ni­jai. „Spe­cia­lis­tus au­gi­na­me pa­tys, ban­do­me pri­trauk­ti ko­le­gas iš už­sie­nio. Rei­kia į ko­man­dą įtrauk­ti jau­nus žmo­nes – ba­ka­lau­ro ir ma­gis­tran­tū­ros stu­den­tus – juos au­gin­ti, siū­ly­ti ir de­rė­tis. Siū­ly­ti ne tik at­ly­gi­ni­mą, ku­ris yra tik vie­nas iš mo­ty­va­to­rių, bet ir sta­bi­lu­mą, sa­vi­raiš­kos lais­vę. In­ži­nie­rius yra kū­ry­bi­nis žmo­gus, jam rei­kia erd­vės, ku­rio­je ga­lė­tų sa­ve rea­li­zuo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs V. Bu­zas.

Joks uni­ver­si­te­tas ne­bus pa­jė­gus su­teik­ti to­kio ži­nių kie­kio, nes pra­mo­nė ir aka­de­mi­ja tu­ri ki­tus už­da­vi­nius, mo­ky­ma­sis yra nuo­la­ti­nis pro­ce­sas.

Dar vie­nas sėk­mei bū­ti­nas kom­po­nen­tas – pra­kti­nės ži­nios. „Neuž­ten­ka bū­ti vien fi­zi­ku, elek­tro­ni­ku, me­cha­ni­ku, kad kaž­ką par­duo­tum. Ti­kro­ji mo­kyk­la yra da­ly­va­vi­mas pa­sau­li­nė­je rin­ko­je. Joks uni­ver­si­te­tas ne­bus pa­jė­gus su­teik­ti to­kio ži­nių kie­kio, nes pra­mo­nė ir aka­de­mi­ja tu­ri ki­tus už­da­vi­nius, mo­ky­ma­sis yra nuo­la­ti­nis pro­ce­sas“, – tei­gia V. Bu­zas.

Kol moks­las už­sii­ma fun­da­men­ti­nių prob­le­mų ty­ri­nė­ji­mu, pra­mo­nė pa­de­da ras­ti pra­kti­nį su­kur­tų tech­no­lo­gi­jų pri­tai­ky­mą, taip gims­ta iš­skir­ti­nės ino­va­ci­jos.