Lietuviškas inovacijų dizainas
Rin­ko­je kon­ku­ruo­jant tūks­tan­čiams ga­min­to­jų, tik iš­skir­ti­nis pro­duk­to di­zai­nas ga­li pa­trauk­ti pir­kė­jo akį ir už­ti­krin­ti kom­pa­ni­jos sėk­mę. Rink­da­mie­si nau­ją daik­tą sten­gia­mės at­siž­velg­ti į jo funk­cio­na­lu­mą, gal­būt pri­si­me­na­me kaž­ka­da ma­ty­tą rek­la­mą, ly­gi­na­me kai­nas. Ta­čiau daž­nai le­mia­mą spren­di­mą pri­im­ti pa­de­da daik­to es­te­ti­nis pa­trauk­lu­mas. Įvai­rio­se vers­lo kom­pa­ni­jo­se dir­ban­tys di­zai­ne­riai ban­do šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­nes ino­va­ci­jas įvilk­ti į var­to­to­jui pa­trauk­lų ap­val­ka­lą bei pa­leng­vin­ti jų kas­die­nį nau­do­ji­mą.

Tarp ta­len­to ir įgūdžių

Dau­gu­ma Lie­tu­vos di­zai­ne­rių sa­vo ke­lią pra­de­da Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Di­zai­no ka­ted­ros au­di­to­ri­jo­se. Čia stu­di­ja­vo ir jau­nas, bet pri­pa­ži­ni­mą jau spė­jęs pel­ny­ti di­zai­ne­ris Ju­lius Bu­če­lis. „Anks­ti ži­no­jau, kad bū­siu me­ni­nin­kas, nors sva­jo­jau bū­ti ta­py­to­ju“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­no­si pa­šne­ko­vas. Vė­liau, pa­veik­tas šei­mos na­rių, jis nu­spren­dė sa­vo gy­ve­ni­mą su­sie­ti su di­zai­nu.

Rei­kia ge­bė­ti pa­ma­ty­ti tai, ko ne­ma­to ki­ti, o vi­sa ki­ta jau iš­moks­ta­ma.

Kaip ir bet ku­rio­je ki­to­je kū­ry­bos sri­ty­je, ge­ras di­zai­ne­ris tu­ri tu­rė­ti įgim­tą pa­šau­ki­mą, kū­rė­jo gys­le­lę. „Rei­kia ge­bė­ti pa­ma­ty­ti tai, ko ne­ma­to ki­ti, o vi­sa ki­ta jau iš­moks­ta­ma“, – tei­gia J. Bu­če­lis. Gre­ta me­no da­ly­kų stu­di­ja­vi­mo, di­zai­ne­riams ten­ka įval­dy­ti ir įvai­rius tech­ni­nius įgū­džius, nuo­lat do­mė­tis nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bei ino­va­ci­jo­mis.

J. Bu­če­lis tei­gia, jog šian­dien, kaip ir stu­di­jų me­tu, to­bu­lė­ti ir ieš­ko­ti ne­tra­di­ci­nių spren­di­mų jį ska­ti­na kon­ku­ren­ci­ja. Jis pri­si­me­na, jog bai­gus stu­di­jas pra­mo­ni­nis di­zai­nas mū­sų ša­ly­je dar bu­vo ga­na skur­dus, to­dėl kū­ry­bai Lie­tu­vo­je bu­vo daug erd­vės.

Tech­no­lo­gi­jos tam­pa mada

Dar vi­sai ne­se­niai tech­no­lo­gi­jos ir di­zai­nas bu­vo su­vo­kia­mos kaip at­ski­ros sri­tys. Ta­čiau gy­ve­ni­mo tem­pui in­ten­sy­vė­jant, mes tam­pa­me vis la­biau pri­klau­so­mi nuo įvai­rių iš­ma­nių­jų įren­gi­nių. Kom­piu­te­riai ir mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai jau ku­ris lai­kas yra ne tik mū­sų pa­gal­bi­nin­kai ir dar­bui skir­ti įran­kiai, bet ir pa­trauk­lūs ak­se­sua­rai. To­dėl juos ku­rian­tys di­zai­ne­riai pri­va­lo do­mė­tis šiuo­lai­ki­ne ma­da, nuo­lat sek­ti pa­sau­li­nes ten­den­ci­jas.

„Ankš­čiau spręs­ti im­da­vai nuo tech­no­lo­gi­jų, o da­bar ins­pi­ra­ci­jos ieš­ko­me tarp ma­dos kū­rė­jų ar jų su­kur­tų ba­tų“, – juo­kau­ja J. Bu­če­lis. Di­zai­ne­riai pri­va­lo ne­at­si­lik­ti ir nuo tech­no­lo­gi­nių ino­va­ci­jų. To­dėl jiems daž­nai ten­ka da­ly­vau­ti įvai­rio­se tarp­tau­ti­nė­se par­odo­se, kur moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­jos pri­sta­to nau­jau­sias ino­va­ci­jas.

Lie­tu­viš­kas dizainas

Anot J. Bu­če­lio, šiuo me­tu di­zai­no pa­dė­tis Lie­tu­vo­je ge­ra, o di­zai­ne­riai už­sa­ky­mų gau­na tiek, jog yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti. „Ži­no­ma, vi­si no­ri ino­va­ci­jos, ste­buk­lo. Pra­dė­jus nuo ste­buk­lo, ten­ka at­si­rem­ti į pi­ni­gus ir ga­lų ga­le gau­na­si tai, kas gau­na­si“, – sa­ko J. Bu­če­lis. Pa­ska­tas kur­ti nau­jus di­zai­no pro­duk­tus duo­da vers­las, ku­ris sie­kia su­kur­ti iš­skir­ti­nį pro­duk­tą ir sėk­min­gai kon­ku­ruo­ti rin­ko­je.

Ankš­čiau bi­jo­da­vo­me sva­jo­ti, nes sva­jo­nių ne­bu­vo įma­no­ma įgy­ven­din­ti.

J. Bu­če­lio tei­gi­mu, stu­di­juo­jant svar­bu pa­jus­ti kū­ry­bi­nę lais­vę, nes vė­liau, dir­bant su kon­kre­čiu vers­lo pro­jek­tu, lais­vės bus ge­ro­kai ma­žiau. Kai ku­rie di­zai­ne­riai tam­pa sėk­min­gais vers­li­nin­kais, ta­čiau tai pri­klau­so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių, to­dėl ki­ti lie­ka dirb­ti gry­nai kū­ry­bi­nį dar­bą.

Ku­ria­mo pro­duk­to di­zai­no ly­gis itin pri­klau­so nuo jo už­sa­ko­vų ski­ria­mų fi­nan­si­nių re­sur­sų. Ne­ma­žą vaid­me­nį vai­di­na ir ki­tų sri­čių – mar­ke­tin­go, rin­kos ty­ri­mų, įvai­rių tech­no­lo­gi­jų – spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­de­da pir­mi­nę di­zai­ne­rio idė­ją pri­tai­ky­ti nau­do­ji­mui ir sėk­min­gam par­da­vi­mui. To­kiu bū­du ino­va­ci­ja tam­pa ne tik gra­žiu di­zai­no kū­ri­niu, bet ir pa­trauk­liu pro­duk­tu po­ten­cia­liam var­to­to­jui.

Julius Bučelis / Asmeninio archyvo nuotrauka

Lie­tu­va di­zai­no pasaulyje

„Vie­nin­gos di­zai­no mo­kyk­los Lie­tu­vo­je nė­ra“, – sa­ko J. Bu­če­lis. Dėl iš­au­gu­sių in­ves­ti­ci­jų į šią sri­tį, žy­miai pa­ge­rė­jo są­ly­gos stu­den­tams, jie tu­ri ga­li­my­bę dirb­ti su nau­jo­mis me­džia­go­mis tam pri­tai­ky­to­mis stak­lė­mis, nau­do­ti tri­ma­čius spaus­din­tu­vus.

„To­kios ga­li­my­bės lei­džia sva­jo­ti ir da­ry­ti bet ką. Ankš­čiau bi­jo­da­vo­me sva­jo­ti, nes sva­jo­nių ne­bu­vo įma­no­ma įgy­ven­din­ti“, – pri­si­me­na jau­na­sis di­zai­ne­ris. To­dėl da­bar­ti­nių stu­den­tų dar­bai pa­si­žy­mi ne tik pui­kio­mis idė­jo­mis, bet ir aukš­tu tech­ni­niu įgy­ven­di­ni­mo ly­giu.

J. Bu­če­lis pa­brė­žia, jog lie­tu­viš­ko di­zai­no pro­duk­tai yra ži­no­mi pa­sau­ly­je, nors nė­ra vie­no iš­skir­ti­nio juos vie­ni­jan­čio bruo­žo. Gal­būt tai le­mia di­de­lė pra­mo­nės ir pro­duk­tų įvai­ro­vė, to­dėl su­nku for­muo­ti vie­nin­gą di­zai­ną.

Už­sie­nie­čiai daž­nai no­ri, kad jiems ką nors su­kur­tu­mė­me, bet ta­da rei­kia va­žiuo­ti ten.

Šiuo me­tu Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je „Ti­ta­ni­kas“ vei­kia par­oda „A­ka­de­mi­ja+“, ku­rio­je ga­li­ma iš­vys­ti įvai­rių bu­vu­sių aka­de­mi­jos di­zai­no stu­den­tų kū­ri­nius, tarp jų ir J. Bu­če­lio. Jo dar­bai yra pel­nę ne­ma­žai tarp­tau­ti­nių ir na­cio­na­li­nių ap­do­va­no­ji­mų. Dir­bant kom­pa­ni­jo­je „AC­ME Eu­ro­pe“ su­kur­ta ne­šio­ja­ma gar­so ko­lo­nė­lė BAT ga­vo „Ge­ras Di­zai­nas 2016“ ap­do­va­no­ji­mą, ekra­no va­lik­lis „Drop“ ap­do­va­no­tas „IF De­sign Award“ bei „Ge­ras Di­zai­nas 2015“ pri­zais, ne­šio­ja­mos au­si­nės Moon ir kup­ri­nė Peak 2014 m. pel­nė „IF De­sign Award“ pri­zus, o au­si­nės Jung­le su­lau­kė dė­me­sio „Ge­ras Di­zai­nas 2013“ ap­do­va­no­ji­muo­se.

Įkvė­pi­mo jau­na­sis di­zai­ne­ris se­mia­si ban­dy­da­mas perp­ras­ti bū­si­mo pro­duk­to funk­ci­ją. Su­ra­dus prob­le­mą, ku­rią di­zai­no pa­gal­ba ga­li­ma iš­spręs­ti, funk­ci­ja tar­si pa­dik­tuo­ja bū­si­mą for­mą. Šiuo me­tu J. Bu­če­lis sa­ko jau esan­tis pa­si­ren­gęs ženg­ti to­li­mes­nį žings­nį ir iš­ban­dy­ti sa­vo ga­li­my­bes dir­bant su tarp­tau­ti­nė­mis kom­pa­ni­jo­mis.

„Už­sie­nie­čiai daž­nai no­ri, kad jiems ką nors su­kur­tu­mė­me, bet ta­da rei­kia va­žiuo­ti ten. No­rė­čiau da­ly­vau­ti vi­sa­me pro­ce­se – nuo idė­jos kū­ri­mo iki pro­duk­to pa­lei­di­mo į rin­ką“, – tei­gia di­zai­ne­ris.