Lietuvio mokslininko išradimas gelbės skęstančius vaikus
Eu­ro­po­je kas­met nu­skęs­ta apie 5 tūkst. vai­kų. Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis, vai­kų iki 19 me­tų nu­skęs­ta dau­giau­sia. Ga­li­my­bė iš­gel­bė­ti gy­vy­bes pa­ska­ti­no 31 me­tų ino­va­to­rių Ta­dą Juk­nių su­kur­ti iš­ma­nią­ją gel­bė­ji­mo apy­kak­lę. Pro­jek­tas tu­rė­tų bū­ti baig­tas dar šie­met.

Už sukurtą išmanųjį antibakterinį pleistrą 2016-aisiais Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas pelnė Metų išradėjo titulą. Šiemet studijas baigęs inovatorius vėl siekia padėti žmonėms, ištiktiems nelaimės.

Vaikui įkritus į vandenį apykaklė per tris keturias sekundes pripučia pagalves ir lėtai iškelia vaiko galvą į vandens paviršių.

Paraiška pasauliniam patentui

„Idėjų inovacijoms turėjau nuo pat mažens. Visada norėjau ką nors tobulinti ar net sukurti visai naują daiktą. Kiek prisimenu, jau pradinėse klasėse tobulindavau elektra varomas mašinytes. Išardydavau, pakeisdavau detales. Būdavo, pervynioju elektros varikliukų vijas dėl didesnio greičio ir galios. Konstruodavau draugams žaislinius vandens šautuvus ir išbandydavome juos karštomis vasaros dienomis. Manau, kad gimiau turėdamas su polinkiu generuoti naujas idėjas, ir dabar jų turiu daugiau nei galimybių įgyvendinti“, – sakė „Lietuvos žinioms“ KTU Medžiagų mokslo instituto projektų vadovas T. Juknius.

Idėjos inovatoriui kyla analizuojant įvairias problemas. Tarkim, vaikystėje matydavo, kaip mama vargdavo perrišdama žaizdas, kai bintas pridžiūsta ir sunku jį atplėšti. Mintis patobulinti tvarstį grįžo jau studijuojant. Buvo 28 metų, kai sugalvojo naują tvarsčio koncepciją. Iš dalies pasinaudojo gamtos sprendimu kurdamas pleistrą sunkiai gyjančioms žaizdoms, pavyzdžiui, kaip nudegimus gydo pats organizmas.

„Visi žinome, kad nudegus odą iškyla pūslelė, pripildyta skysčio. Ji apsaugo skausmingus audinius nuo bet kokio kontakto, taip pat neleidžia patekti bakterijoms ir sukelti uždegimo. Toks gamtos sprendimas padeda žaizdai greitai gyti ir žmogus išvengia skausmo“, – pasakojo Tadas.

Inovatyvus pleistras sudarytas iš daugelio sluoksnių, bet svarbiausia dalis – tiesiogiai kontaktuojanti su žaizda. Kai ant žaizdos uždėtas pleistras sušyla, ištirpsta speciali masė ir susidaro daug pūslelių. Į bičių korį panašios jų pertvaros neleidžia ištirpusiai medžiagai su sidabro jonais nutekėti nuo žaizdos. Sušilęs pleistras kartu tampa kaip indikatorius, nes dėl skysčių apykaitos pačiame pleistre yra galimybė nustatyti, ar žaizdoje nėra infekcijos. Kuriant ir tobulinant išmanųjį pleistrą daug dėmesio skirta jo struktūrai, galimoms gamybos technologijoms. Taip pat pagal projektą bus tobulinama jau patentuota indikatorinė sistema, kuri gebės aptikti infekciją žaizdoje nenuėmus pleistro.

Pasak inovatoriaus, šiuo metu yra pateikta paraiška pasauliniam patentui gauti. Pagal pirmines vertinimo išvadas pleistro inovacija atitinka naujumo kriterijus ir pritaikyti sprendimai yra galimai nauji pasauliniu mastu.

Kad būtų išvengta tragedijų

Už pirmąją inovaciją pelnytas Metų išradėjo titulas padrąsino KTU doktorantą toliau eiti pasirinktu keliu. Kita jo inovacija – išmanioji gelbėjimo apykaklė – taip pat susijusi su vaikystės patirtimi.

Kaip Tadas prisimena, buvo gal šešerių septynerių metų, kai kartą su savo mažesne sesute Milda didelėje statinėje plukdė iš popieriaus padarytus laivelius. Vienas nuplaukė toliau, sesutė norėjo jį pasiekti, persisvėrė per statinės kraštą ir įkrito žemyn galva į vandenį. Viskas baigėsi laimingai. Tadas ištraukė sesutę, atsipirkta tik išgąsčiu. Tačiau labai daug panašių atvejų baigiasi tragedijomis.

Išmaniosios gelbėjimo apykaklės projektas vykdomas bendradarbiaujant su įmone „Smartmedic’’. Ji inovacijos koncepciją pristatė vienoje didžiausių inovacijų konferencijų pasaulyje „Slush 2016’’ Suomijoje ir sulaukė didelio susidomėjimo bei palaikymo. Inovacija plėtojama toliau, atlikta daugiau tyrimų ir išspręstos susijusios problemos. Pasak inovatoriaus, buvo sukurta daug naujų techninių sprendimų ir įdiegta technologijų, kurios prototipą priartins prie galutinio gaminio.

Šiemet doktorantūros studijas baigęs išradėjas vėl siekia padėti žmonėms, ištiktiems nelaimės.Asmeninio archyvo nuotrauka

Išmanioji gelbėjimo apykaklė svers maždaug kaip išmanusis telefonas ir bus kelių centimetrų skersmens. Uždėtą ant kaklo, ją bus galima nešioti visą dieną, kai yra pavojus nuskęsti, tarkim, vaikas paliekamas netoli vandens telkinio arba šalia namų yra baseinas. Vaikui įkritus į vandenį apykaklė per tris keturias sekundes pripučia pagalves ir lėtai iškelia vaiko galvą į vandens paviršių. Tai garantuoja, kad vaikas nenuskęs, kol ateis pagalba. Taip pat planuojama integruoti pagalbos skambutį tėvams. Tokia funkcija leistų iš karto informuoti tėvus, kad įsijungė apykaklės gelbėjimo mechanizmas.

Pavyzdys – Elonas Muskas

„Išradėjams ir inovatoriams labai svarbu užsispyrimas ir kryptingas tikslo siekimas, – įsitikinęs Tadas. – Kad sukurtum inovaciją, reikia daug ką atlikti prieš pradedant patį procesą. Pirmiausia būtina pasidomėti, kas jau padaryta pasaulyje, kad inovacijos kūrimas netaptų tiesiog kopijavimu. Tada reikėtų įvertinti, kokių technologijų, inžinerinių sprendimų, medžiagų, kompetencijos bei žinių reikės. Išradėjai retai kada žino viską, jie tiesiog dirba, bando, eksperimentuoja, daugybę kartų susimauna, analizuoja, kodėl susimovė, ir vėl bando, kol kas nors pavyksta.“

Pasak inovatoriaus, kai užvaldo idėja sukurti naują daiktą ar technologiją, mintis nepalieka net naktį. Jam pačiam būdavo: prabunda ir jau žino, kaip kokią nors techninę problemą išspręsti, nors pusmetį diena po dienos tokie bandymai buvo nesėkmingi.

Vienu geriausių šių laikų inovatorių pavyzdžių Tadas laiko Eloną Muską – verslininką, filantropą, išradėją, daugiausia žinomą dėl elektromobilių „Tesla‘‘ ir privačios kosmoso kompanijos „Space X‘‘. Tadą domina pranešimai apie išradėjo nesėkmes, kaip E. Muskas neatostogauja, miega tiesiog gamykloje aukodamasis dėl savo tikslų. Kai kam tai atrodo beprotiška, bet tokia yra inovatorių realybė.

Už pirmąją inovaciją pelnytas Metų išradėjo titulas padrąsino Tadą Juknių toliau eiti pasirinktu keliu.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Pats kurdamas inovacijas žinau, ką reiškia dirbti septynias dienas per savaitę po 14–16 valandų kasdien beveik kelerius metus iš eilės su labai trumpomis atostogomis. Todėl puikiai suprantu Eloną, kaip jis jaučiasi, – sakė Tadas. – Taip pat žaviuosi Nikola Tesla. Jis buvo išradėjas iš didžiosios raidės ir visiškai atsidavęs darbui. Taip pat patinka skaityti prof. Michio Kaku knygas bei žiūrėti jo laidas apie mokslą, labai įdomiai pateikia futuristinius dalykus, priverčia pažvelgti į viską plačiau.“

Tado įsitikinimu, inovacijų kūrėjas turi turėti žinių bent iš kelių mokslo sričių. Kuo platesnis akiratis, tuo daugiau sugebės numatyti problemų, kurios gali apsunkinti visą procesą ir atitolinti rezultatą. Inovatoriai visuomet siekia rezultato, jų netenkina pats procesas, dažnai trunkantis ilgiau, nei planuota. Ir įgimti gabumai nieko nereiškia, jei žmogus neturi užsispyrimo, nesugeba susitelkęs ilgai dirbti ir nėra pasiryžęs aukoti dalį savo gyvenimo dėl konkrečios idėjos.

Kurs gimtinėje

Tadas kilęs iš Šilutės rajono, nedidelio Bikavėnų kaimo Vainuto seniūnijoje. Mama Ona Juknienė dirba visuomenės slaugytoja, tėtis Steponas Juknius – privatus veterinarijos gydytojas. Baigęs Pajūrio vidurinę mokyklą (dabar Stanislovo Biržiškio gimnazija), Tadas pradėjo medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LSMU). Tačiau po praktikos Neurochirurgijos skyriuje suprato, kad gydytoju nebus. Toliau tęsė veterinarijos studijas LSMU. Jas baigęs jau turėjo idėją sukurti išmanųjį pleistrą, todėl kreipėsi į KTU Medžiagų mokslo instituto direktorių prof. Sigitą Tamulevičių ir gavo pasiūlymą stoti į doktorantūrą.

Radikaliai pakeisti studijų kryptį buvo nelengvas sprendimas, bet su šiuo iššūkiu jaunasis inovatorius susidorojo. Juo labiau kad disertacijos tema – „Nanokompozitinių medžiagų sintezė ir panaudojimas ruošiant išorinio poveikio vaistines formas ir jų farmakologinis įvertinimas’’. Arba, paprasčiau kalbant, sukurti pleistrą, kuris turėtų antimikrobinių savybių, neliptų prie žaizdos ir gerintų gijimą.

Šiemet Tadas baigė doktorantūros studijas. Turėjo baigti pernai, tačiau buvo išėjęs akademinių atostogų, kad galėtų kurti išmaniąją gelbėjimo apykaklę. Jai skyrė vienus studijų metus.

Šiuo metu KTU absolventas baigia rašyti daktaro disertaciją. Ją apgynęs planuoja išvykti į kelių mėnesių stažuotę kurioje nors inovatyvioje Europos įmonėje. Vyksta derybos su keliomis ir dar neapsisprendė, kurią pasirinks.

„Stažuotės tikslas – išmokti inovatyvaus verslo subtilybių. Jaučiu tokių žinių stygių ir labai noriu padirbėti didelę patirtį sukaupusių inovatorių ir verslininkų komandoje, – sakė Tadas. – Lietuvą matau kaip augančių galimybių valstybę. Investuotojų ir kitų žmonių, kurie gali prisidėti įgyvendinant įdomius projektus, mūsų šalyje netrūksta, todėl planuoju iš visų jėgų stengtis ir kurti gimtinėje. Su specialistų komanda įgyvendinti sudėtingiausius inovacinius projektus.“