Lietuva pagal bankrotų augimą – trečia Europoje
Eu­ro­po­je 2017-ai­siais ban­kru­ta­vo ma­žiau įmo­nių nei 2016-ai­siais, ta­čiau Lie­tu­va per­nai bu­vo tarp tų ša­lių, ku­rio­se įmo­nių ban­kro­tų skai­čius iš­au­go, nors nuo me­tų vi­du­rio įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mas, var­žan­tis ban­kro­tų ini­ci­ja­vi­mą. Ban­kro­tų gau­sė­ji­mas aiš­ki­na­mas mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­to­rių uo­lu­mu.

UAB „Creditreform Lietuva“ paskelbė, kad Lietuva pagal bankrotų gausėjimo tempus (8,6 proc. bankrotų daugiau negu 2016-aisiais) buvo trečia Europoje. Labiausiai bankrotų pernai gausėjo Graikijoje (11,1 proc.) ir Belgijoje (8,7 proc.).

Daugiau bankrotų buvo ir Švedijoje (6,2 proc.), Šveicarijoje (2,8 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2,4 proc.) ir Norvegijoje (0,3 proc.). Iš 14 Vidurio ir Rytų Europos šalių daugiau nei prieš metus bankrutavo ir Estijos (2,4 proc.), Ukrainos (0,6 proc.) įmonių.

Palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, inicijuojant bankroto procesus aktyvesni buvo tik įmonių darbuotojai, o kitų iniciatorių aktyvumas mažėjo.

Likusiose aštuoniose valstybėse įmonės bankrutavo rečiau. Bankrotų rekordiškai sumažėjo Kroatijoje (42,9 proc.), Latvijoje (19,7 proc.), Lenkijoje (3,7 proc.). Senosiose Europos valstybėse bankrotų labiausiai sumažėjo Olandijoje (25,2 proc.), Airijoje (15,3 proc.). Vokietijoje įmonės bankrutavo 6,6 proc. firmų mažiau.

Bankrotai pernai 7,7 proc. rečiau ištiko Vakarų Europos statybų ir 15,9 proc. Vidurio bei Rytų Europos paslaugų sektorių. Bankrotų amplitudė buvo kur kas didesnė Vidurio ir Rytų Europoje, matyt, dėl to, kad verslas šiame regione skaičiuoja tik trečią dešimtį, o Vakaruose gerokai brandesnis.

Dėl skirtingų įstatymų sunkiau valstybes lyginti absoliučiais bankrotų skaičiais. Antai Lietuvoje pernai iš rinkos pasitraukė 2971 įmonė, o kur kas didesnėje Graikijoje – 120.

Vakarų Europoje pernai iš viso bankrutavo 164 181 įmonė, arba 4,2 proc. mažiau nei užpernai. Vidurio ir Rytų Europoje kritimas buvo staigesnis – 86 985 vietinės įmonės, arba 12,8 proc. įmonių mažiau.

Ne ekonomika kalta

„Dėl to, kad Lietuvoje praėjusiais metais gausėjo bankrutuojančių įmonių, kalta ne prasta ekonomikos būklė, – įsitikinęs įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Atvirkščiai, Lietuvos ekonomikos būklė kaip niekad gera. Išaugusio bankrotų skaičiaus priežastys labiau susijusios su teisiniais dalykais. Nuo 2017 m. liepos 1 d. atsirado 500 eurų žyminis mokestis už bankroto inicijavimą. Todėl nemažai kreditorių iki liepos 1 dienos suskubo kelti bankrotą savo skolininkams, mat grasinimas bankrotu – viena iš populiariausių skolų išieškojimo priemonių.“

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AATVNVT) nurodo, kad daugiausiai bankroto procedūrų pernai buvo pradėta kovo mėnesį. Be to, nuo metų pradžios pradėtos taikyti nemažos baudos už bankroto bylos neinicijavimą, jei pačiai įmonei yra pareiga tai padaryti. Tad kompanijos suskubo pačios kelti sau bankrotus.

Prognozės nepasiteisino

Praėjusių metų liepą iki 500 eurų padidintas žyminis mokestis už bankroto inicijavimą, kaip ir prognozuota, bankrotų banką šiek tiek apramino. Tąsyk dabartinė laikinoji Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorė Gražina Tarvydienė „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad dėl pasunkėjusių bankroto inicijavimo sąlygų teismai sutaupys laiko, bet klientus kredituojančių įmonių santykius su skolininkais, ypač mažais, naujovė apsunkins, o verslo sąlygų tikrai nepagerins. Mat įmonės turėtų atsargiau toleruoti atsiskaitymo atidėjimus, ir tai sumažins jų pačių apyvartumą.

„Mažesnės įmonės, įsiskolinusios nedaug, gali neskubėti grąžinti skolų, žinodamos, kad žyminis mokestis už turto arešto reikalavimą, nors ir nedidelis, vis tiek pristabdys skolų išieškojimą“, – aiškino LPK atstovė.

G. Tarvydienės teigimu, kreditoriaus padėtį apsunkina tai, kad jis neturi informacijos apie skolininko mokumo rodiklius, o ja disponuoti gali tik teismas. „Galima skolininko finansines ataskaitas gauti Registrų centre, bet jos gali būti pernykštės, o per metus daug kas pasikeičia. Tad neturėdamas dabartinių duomenų kreditorius rizikuoja, nes bankroto bylos teismas iš karto gal ir neiškels“, – komentavo LPK atstovė.

„Žyminį mokestį privalo mokėti tik skolininko bankrotą inicijuojantys kreditoriai, jis nevaržo „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos“, – pabrėžė Saulius Žilinskas.

Jos teigimu, skolų susigrąžinimo rodiklis Lietuvoje yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, ir tai smarkiai trauko verslo grandinę: neatgaunant skolų savo finansinius sunkumus tenka spręsti sąžiningam verslui.

S. Žilinskas patikslino, kad 500 eurų žyminis mokestis yra depozitas, kuris bankroto iniciatoriui grąžinamas, jei bankrotas iškeliamas. Todėl esą šis mokestis menkai stabdo bankroto inicijavimą, jei kreditorius gerai žino, kokia skolininko finansinė padėtis, nors tai sužinoti apsunkina vėluojanti Registrų centro informacija.

Administratoriai mokesčio nemoka

S. Žilinsko įsitikinimu, labiausiai bankrotus augina lietuvių verslumas ir mokesčių administratorių uolumas.

„Žyminį mokestį privalo mokėti tik skolininko bankrotą inicijuojantys kreditoriai, jis nevaržo „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė S. Žilinskas.

Pasak jo, lietuviai yra labai verslūs. Kiekvienais metais sukuriama daugiau kaip po 10 tūkst. įmonių. Dalis jų nebūna sėkmingos. „Lietuva neturi supaprastintų bankroto procedūrų. Įmonės iš karto privalo mokėti „Sodros“ mokesčius; šiek tiek vėliau reikia mokėti tik pajamų mokesčius, priklausomai nuo veiklos rezultatų. Bet mažosios bendrijos dar neturėdamos sutarčių privalo įdarbinti žmogų, už kurį irgi turi mokėti mokesčius. Jei verslo planas nepavyko – skola „Sodrai“ liko. Mokesčių administratoriai nurašyti skolų negali, todėl iš karto skelbia bankrotą“, – konstatuoja S. Žilinskas.

Šiemet veržiamės aukštyn

Šiemet, sprendžiant iš metų pradžios, bankrotų tendencijos Lietuvoje turėtų būti vienos geriausių Europoje. AATVNVT duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį bankroto procesai buvo pradėti 512 įmonių, arba 46,8 proc. mažiau, negu 2017 metų pirmąjį ketvirtį.

Tarnybos duomenimis, aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai pirmąjį ketvirtį buvo „Sodra“ (55,5 proc. inicijuotų bankrotų) ir VMI (17,8 proc.). Įmonių vadovai inicijavo 11,2 proc. bankrotų, savininkai – 10,2 proc., kreditoriai – 3,5 procento. Kitą bankrotų dalį – 1,6 proc. – inicijavo įmonių darbuotojai. Palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, inicijuojant bankroto procesus aktyvesni buvo tik įmonių darbuotojai, o kitų iniciatorių aktyvumas mažėjo.

Šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia bankroto procesų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (34 proc.), statyba (15,4 proc.), profesine, moksline ir technine veikla (7,8 proc.), apdirbamąja gamyba (7,6 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (6,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (6,8 proc.) bei transportu ir saugojimu (6,6 proc.) besiverčiančioms įmonėms.

Bankrotai Lietuvoje pirmąjį ketvirtį

MetaiInicijuota bankrotų
2016586
2017898
2018512

Šaltinis: AATVNVT