Lietuva nesuvokia Kinijos keliamos grėsmės
Ki­ni­jos su­ak­ty­vė­ji­mas Va­ka­ruo­se ke­lia vis di­des­nę įtam­pą. Tuo me­tu Lie­tu­va vie­šai dek­la­ruo­ja sie­kį tap­ti Ki­ni­jos fi­nan­si­nių pa­slau­gų var­tais į Eu­ro­pą ir at­ve­ria ki­nams Klai­pė­dos uos­tą bei ge­le­žin­ke­lius, nors ša­lies žval­gy­bos tar­ny­bos at­krei­pia dė­me­sį į ga­li­mą grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

Šių metų sausį pristatyta JAV žvalgybos metinė ataskaita „Pasaulinis grėsmių įvertinimas“ (Worldwide Threat Assessment) įspėjo apie didėjančią Rusijos ir Kinijos grėsmę. „Šios valstybės yra labiausiai suartėjusios nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vidurio“, – teigiama JAV Senatui pristatytame dokumente. JAV žvalgyba taip pat pabrėžia, jog Kinija ir Rusija turi išplėtotus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus ir bandys juos panaudoti per 2020 metų JAV prezidento rinkimus.

Į Kinijos kritikų chorą įsilieja ir žinomi verslo žmonės. Antai milijardierius ir filantropas George'as Sorosas metinėje kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose šių metų sausį piktai užsipuolė Kiniją ir jos prezidentą Xi Jinpingą, esą keliantį beprecedentį pavojų laisvoms visuomenėms. G. Sorosas kritikavo D. Trumpo „švelnią“ politiką Kinijos atžvilgiu ir ragino Vašingtoną imtis griežtų priemonių prieš Kinijos technologijų kompanijas „Huawei“ ir ZTE, kurios, pasak jo, kelia „nepriimtiną saugumo pavojų visam pasauliui“.

Lietuva – Kinijos vartai į Europą?

Į Rusijos grėsmių stebėseną pasinėrusioje Lietuvoje 2018 metų vasarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis į Lietuvą, konkrečiau – į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje (ES) kelia didžiausią įtampą, nes Kinijos valstybinio kapitalo įmonių investicijos bando aprėpti uostus visoje ES.

Kita vertus, Lietuva viešai deklaruoja siekį tapti kone Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą. Labiausiai akcentuojamos galimybės sėkmingai bendradarbiauti fintech paslaugų srityje. Šanchajuje 2018 metų lapkritį vykusiame finansinių technologijų renginyje, kuriame dalyvavo apie 150 Kinijos įmonių, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mūsų šalį pristatė kaip sparčiai tobulėjančių finansinių technologijų srities lyderę Europoje. Finansų ministras Vilius Šapoka viename tarptautinių renginių kalbėjo, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą ir yra pasiruošusi prisiimti lyderės vaidmenį. Prahoje vykusiame Kinijos investuotojų forume praėjusių metų spalį Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, esą Lietuva pasirengusi imtis koordinatorės vaidmens plėtojant Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą siekiant sukurti palankią fintech verslo aplinką. „Per Lietuvos banko mokėjimo infrastruktūrą prieigą prie Europos mokėjimų greitkelio gali gauti ne tik bankų sektoriaus, bet ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos“, – sakė M. Jurgilas.

2018 metais Lietuvoje veikiančių fintech įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių žemyninėje Europoje mūsų šalis užkopė į pirmąją vietą. Pernai Lietuvoje veikė apie 170 fintech įmonių, tarp jų – Lietuvos banko licencijas gavusios 7 Kinijos įmonės.

Agresyvumas nepatinka niekam

Europos Parlamento (EP) narė Laima Liucija Andrikienė įsitikinusi: Lietuva nesuvokia Kinijos keliamos grėsmės. Ji ragina itin atidžiai vertinti Kinijos valstybinio kapitalo įmonių siekius investuoti į Klaipėdos uostą ir finansinių technologijų sektorių. „Jei manote, kad kinai ateis su investicijomis ir sukurs mums darbo vietas, žinokite – taip nebus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikė.

Laima Andrikienė: „Ne vienas verslininkas Lietuvoje man yra pasakojęs apie įmonėje aptiktą kiną, kuris negali paaiškinti, ką jis ten veikia.“ / Alinos Ožič nuotrauka

Koks Europos Parlamento narių požiūris į aktyvesnį Kinijos elgesį Vakaruose?

– Aktyvumas yra gerai, tačiau niekam Europoje ar Europos Parlamente negali patikti agresyvi Kinija. Kairieji linkę užtarti Kiniją, tačiau to Europos Parlamente nedaug. Štai pastarojoje EP plenarinėje sesijoje kalbėjome apie Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Taivano santykius, kurie niekada nebuvo paprasti, tačiau iki šiol didesnių nesusipratimų išvengta. Bet šių metų sausio 2 dieną Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad atėjo laikas išspręsti Taivano klausimą, Taivanas turįs būti prijungtas prie KLR, tam gali būti panaudota karinė jėga. EP debatuose kolegos europarlamentarai labai aiškiai pareiškėme, kad tokie bauginimai yra visiškai nepriimtini, kad vienintelis bet kokių nesutarimų sprendimo būdas yra derybos.

Kinijos veikimas ir Europoje neabejotinai agresyvėja. Štai Rusijos ir Kinijos karinės pratybos Baltijos jūroje 2017 metais.

Kita vertus, akivaizdžiai matyti, kad kinai skverbiasi į tuos ES valstybių ūkio sektorius, nuo kurių išsivystymo priklausys valstybių konkurencingumas kelis dešimtmečius ateityje. Jiems labai rūpi aukštosios technologijos, kaip ir energetika, komunikacijos, kai kurie kiti sektoriai.

Pernai Lietuvoje veikė apie 170 „fintech“ įmonių, tarp jų – Lietuvos banko licencijas gavusios 7 Kinijos įmonės.

Europos Parlamentas tai mato, analizuoja, vertina ir rengia rekomendacijas, kokių priemonių ES turėtų imtis, kad mūsų interesų neatitinkantis, mūsų nepageidaujamas Kinijos veikimas būtų sustabdytas.

Kiek reali grėsmė, jog Kinija per investicijas Europoje siekia įgyti vidaus politikos svertų?

– Kinija neslepia savo ambicijų ir tikslų, ir ne tik Europoje. Jos lyderiai praėjusių metų gegužę vykusiame Kinijos komunistų partijos suvažiavime paskelbė strateginį tikslą – iki 2050 metų tapti dominuojančia pasaulio jėga. Vėliau terminas buvo sutrumpintas – tuos tikslus planuojama pasiekti iki 2030-ųjų. Kinija turės daugiausia gyventojų, didžiausią kariuomenę ir galingiausią ekonomiką. Augant šios valstybės ekonominei galiai, auga ir jos politinės ambicijos.

2013 metais Kinijos prezidento ir Komunistų partijos lyderio Xi Jinpingo paskelbta Šilko kelio – ekonominio diržo (OBOR) strategija – vienas iš svarbių instrumentų siekiant šių tikslų. OBOR – ekonominės ekspansijos strategija, sukurta Kinijos karo ir saugumo žinybose, jos tikslas – „deatlantizuoti“ pasaulį, sumažinti JAV vaidmenį pasaulyje.

Kinijai naudinga ir silpna, susipriešinusi, išsivaikščiojanti Europos Sąjunga, nukirstais ar bent jau rimtai pažeistais ryšiais su JAV. Kai Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti prezidento pareigas, sustabdė de facto baigtas derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp JAV ir ES (TTIP), katučių sutartinai plojo ir Kinija, ir Rusija.

Nepakankamas Europos atsakas

Ar šiame kontekste Europa turėtų taikyti Kinijos investicijų sulaikymo strategiją, ar apsiriboti griežtesniu konkrečių įmonių vertinimu?

– Europos Parlamentas jau išreiškė savo poziciją – ES lygiu turi veikti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikros mechanizmas. Pavojinga, kad tik 13 iš 28 ES valstybių narių turi tokius mechanizmus, veikiančius nacionaliniu lygmeniu. Lietuva – viena iš tų 13, ir, beje, mūsų TUI patikros mechanizmas – vienas griežčiausių. Mes žinome, kodėl tokį mechanizmą turime, – norime užkardyti nepageidaujamas Rusijos investicijas į strategiškai svarbius, su mūsų valstybės saugumu susijusius sektorius ir įmones. Naivumu galima pavadinti tai, kad kinai iki šiol į mūsų radarą nepateko.

Ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija siekia, kad iki šio EP kadencijos pabaigos TUI patikros mechanizmas visos ES lygiu būtų įteisintas ir veiktų. Reiškia, kad visose šalyse turi būti tikrinamos užsienio investicijos į tokius sektorius kaip energetika, komunikacijos, transportas (jūrų ir oro uostai, geležinkeliai) ir žiniasklaida. Informacija turi būti keičiamasi tarp ES valstybių narių ir su Europos Komisija.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas dėl patikros mechanizmo būtinumo yra vieningi, tačiau to nepasakysi apie valstybes nares. Kai kurios jų, ypač pietinės ES narės, kur Kinijos investicijos yra nemažos, jau dabar kalba Kinijos balsu, akivaizdžiai atstovaudamos ir Kinijos interesams. Kitaip sakant, Kinija jau yra ES viduje, ji jau yra tapusi mūsų vidaus jėga. Tai yra labai pavojinga tendencija.

Kaip Europa turėtų plėtoti ekonominius santykius su Kinija?

– Europos Sąjungos politika Kinijos atžvilgiu visada buvo ir yra atvira, geranoriška ir nuosekli. Iki šiol kinai galėjo investuoti ES valstybėse kada tik panorėję ir kur tik panorėję. Tačiau su ES valstybėmis jie taip nesielgia, kaip tik priešingai: potencialiems Europos investuotojams Kinijoje biurokratinių kliūčių ne mažėja, o daugėja. Taigi nesilaikoma abipusiškumo principo. Kinijos politikos rezultatas – Europos investicijų toje šalyje mažėja.

Kinai linkę žaisti pagal savo taisykles, dažnai – ir visai be taisyklių. Kinijos valstybinė pramoninė žvalgyba, apskritai žvalgyba, veikia visur pasaulyje, Europa ar Lietuva – ne išimtis. Ne vienas verslininkas Lietuvoje man yra pasakojęs apie įmonėje aptiktą kiną, kuris negali paaiškinti, ką jis ten veikia.

Trumparegiškas politinio elito požiūris

Ar, jūsų nuomone, Lietuvos politikai ir verslininkai suvokia Kinijos keliamą įtampą?

– Visiškai nesuvokia. Absoliuti dauguma mato tik Rusijos grėsmę. Daugelis Lietuvoje vis dar mano, kad milžiniška Kinija mažutės Lietuvos, prie Baltijos jūros prisiglaudusios, ir per binoklį neįžiūri. O Kinija mus ne tik įžiūri: mano minėtos OBOR strategijos prieduose esančiuose žemėlapiuose vienas iš šešių transporto koridorių baigiasi Klaipėdos jūrų uoste. Mūsų jūrų uostas yra taikinys ir tikslas.

Dar vienas iš minėtų šešių koridorių baigėsi Graikijos Pirėjo uoste, kuris šiandien jau vadintinas kinų uostu Pirėju. Prieš kelerius metus Kinijos valstybinė COSCO kompanija tapo jo savininke su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Pabrėžiu: jei kas manote, kad kinai ateis su investicijomis ir sukurs mums darbo vietas, žinokite – taip nebus. Kinai ateina su investicijomis, technologijomis ir savo darbo jėga. Kelias dešimtis vietinių palieka dirbti administracijoje, kad padėtų susikalbėti su tos valstybės ir vietos valdžia, tačiau visi kiti darbuotojai – kinai.

Prisimenu, praėjusiais metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtą pasitarimą dėl Kinijos OBOR strategijos Vilniuje, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Europos Komisijos atstovams. Atstovavau Europos Parlamentui. Prisimenu, kaip po mano kalbos Klaipėdos jūrų uosto atstovas bandė aiškinti, koks naudingas kinų atėjimas Pirėjo uostui, kaip jame padaugėjo krovinių. Bet jis nežinojo, kad graikams darbo tame uoste nebeliko. Supratau, kad Klaipėdos jūrų uostas, ar bent jau tas jų atstovas, jokių pavojų neįžvelgia.

Nuo 2015 metų rašau ir kalbu apie OBOR strategiją. Kinai į mano kalbėjimą reaguoja, Lietuvos valdžia – ne. Galiu tik džiaugtis, kad VSD savo metinėje ataskaitoje pagaliau be užuolankų įvardijo Kinijos keliamus pavojus.

Ar reikėtų atsargiau vertinti Kinijos valstybinio kapitalo įmonių siekius investuoti į Klaipėdos uostą ir finansinių technologijų sektorių?

– Ne tas žodis – atsargiau. Turime būti ypač atidūs. Norime investicijų, bet ne bet kokia kaina. Valstybinės įmonės – tiesioginis Kinijos valdžios ir jos politikos įgyvendinimo įrankis. Jei turėtume penkis uostus ir vienas atitektų kinams, nebūtų taip pavojinga, tačiau mes teturime vieną Klaipėdos jūrų uostą, kuris yra mūsų strateginis objektas, susijęs su mūsų valstybės saugumu. Jis yra ir turi likti Lietuvos uostas.

Pažymėjau, kad vienas sektorių, kur reikia tikrinti investicijas iš Kinijos ir jas užkardyti, yra žiniasklaida. Ar daug kas Lietuvoje žino, kad komercinis radijas – radijas „Kelyje“ – jau priklauso kinams? Leiskime kinams žinoti, kur jų dalyvavimas yra nepageidaujamas, nes mūsų valstybės saugumas mums yra prioritetas nr.1.

Ar Kinijai pavyks įgyvendinti ambicingus planus iki 2030 ar 2050 metų, priklauso nuo mūsų visų. Kad Kinija, atleiskite už žodį, atkąs Europos gabalą, – jau aišku, tai jau vyksta. Pasinaudojus sudėtinga finansine Graikijos padėtimi paimtas Pirėjo uostas. Lygiai taip pasinaudojusi sudėtinga Portugalijos finansine padėtimi Kinijos valstybinė kompanija palyginti pigiai įsigijo visą Portugalijos elektros energijos gamybos ir paskirstymo sistemą. Praėjusių metų pabaigoje Kinijos prezidentas apsilankė Portugalijoje, nes ten rūpi jūrų uostas. Tokius procesus matome visoje Europos Sąjungoje, ir ne tik ES, bet ir kitur pasaulyje – Vidurinėje Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje.

Mūsų misija – suvokti Kinijos tikslus, įvertinti jų pasekmes ir maksimaliai užkardyti Kinijos veiksmus, kurie gali pakenkti Lietuvos ar visos ES interesams.

Tiesioginės Kinijos investicijos į Lietuvą, mln. eurų*

Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis12,11
Apdirbamoji gamyba2,53
Didmeninė ir mažmeninė prekyba0,88
Nekilnojamojo turto operacijos5,55
Privataus ir nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas1,02

*2018 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje

Pastaba: Investicijų į kai kurias ekonomines veiklos rūšis Statistikos departamentas neskelbia, nes Kinijos investuotojai nesutinka skelbti informacijos ir ji yra konfidenciali. Pavyzdžiui, Kinijos investuotojai atsisako skelbti duomenis apie savo investicijas į maisto produktų, gėrimų ir tabako, naftos, chemijos produktų ir vaistų pramonės, elektros įrangos, baldų, papuošalų, juvelyrinių dirbinių, muzikos instrumentų gamybą, statybą, transportą, sandėliavimą ir transportui būdingų paslaugų veiklą ir kt.

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

Per Lietuvą vežamų Kinijos krovinių šuolis

„Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvais 2018 metais pervežė apie 120 konteinerinių sąstatų su kiniškais kroviniais.

Nuo 2018 metų lapkričio „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo organizuoti kiniškų krovinių gabenimą ir kombinuotu būdu – jūra ir geležinkeliu. Pirmieji 200 vnt. konteinerių pervežti lapkričio 1-ąją. Planuota, kad iš Kinijos traukiniu Lietuvą pasieks ir pašto siuntos.

Iš Kinijos į Lietuvą kroviniai geležinkeliais atkeliauja per Baltarusiją. Į galutinę vietą Vokietijoje pervežami kompiuteriai, buitinė technika ir kita įranga. Tuo tarpu iš Vokietijos per Lenkiją, Kaliningradą, Lietuvą ir kitas šalis Kinijos link gabenamos automobilių detalės ir pramonės prekės.

„Lietuvos geležinkeliai“ ieško ieško galimybių vežti Kinijos krovinius į Skandinavijos šalis per Klaipėdos jūrų uostą.

Šaltinis: „Lietuvos geležinkeliai“, LŽ