Lietuva griauna Baltijos šalių regioninės dujų rinkos projektą
Lie­tu­va, anks­čiau dek­la­ra­vu­si sie­kį pri­si­dė­ti prie ku­ria­mos Bal­ti­jos ša­lių bend­ros du­jų rin­kos, at­si­sa­kė šių pla­nų ta­da, kai Suo­mi­ja, Es­ti­ja ir Lat­vi­ja su­si­ta­rė su­vie­ny­ti sa­vo rin­kas. Lie­tu­va ne­pa­si­ra­šė bend­ro su­si­ta­ri­mo, nes ne­no­ri da­ly­tis pa­ja­mo­mis, ku­rias gau­na iš du­jų tran­zi­to į Ka­li­ning­ra­dą, o at­ei­ty­je gaus ir iš du­jų jung­ties su Len­ki­ja.

Vasario 14 dieną Estijos elektros ir dujų perdavimo sistemos kompanija „Elering“ pasirašė sutartį su Suomijos ir Latvijos dujų sistemos operatoriais dėl bendros Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų rinkos sukūrimo nuo 2020 metų pradžios. Lietuvos dujų operatorės tarp sutarties signatarių nėra.

Dalysis pelnu ir išlaidomis

„Elering“ pranešime spaudai teigiama, jog pasirašytu susitarimu bus įvestas vienas dujų importo į šias valstybes tarifas ir atšauktos pasienio rinkliavos. Nuo kitų metų dujos tarp Suomijos, Estijos ir Latvijos tekės be papildomų išlaidų.

Kompanijos „Elering“ valdybos pirmininkas Taavi Veskimägi sakė, kad pasirašyta sutartis – svarbus žingsnis siekiant sukurti regioninę elektros ir dujų rinką. „Mes jau integravome Estiją į regioninę elektros energijos rinką, dabar tai norime padaryti dujų sektoriuje. Pagal susitarimą bus sukurta bendra dujų rinka, kuri apims Suomiją, Estiją ir Latviją. Ji pakeis atskiras valstybių rinkas. Pirmą kartą Europoje trijų šalių rinkos sujungtos į vieną apeinant nacionalines sienas“, – pabrėžė T. Veskimägi.

Trijų valstybių dujų perdavimo sistemų operatoriai taip pat susitarė sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų kompensuojamos išlaidos, patiriamos dėl dujų tranzito, ir dalijamasi pelnu iš vietinių rinkliavų.

Deklaracijos ir tikrovė nesutapo

Anksčiau Lietuva deklaravo prisidėsianti prie Baltijos regioninės rinkos ir kūrė tam reikalingus nacionalinius teisinius pamatus. Tai turėjo būti pirmas toks keturių valstybių nacionalinių dujų rinkų integravimo atvejis Europoje.

„Regioninė dujų rinkos zona leistų mažinti dujų transportavimo išlaidas. Supaprastintos tarpvalstybinio dujų tiekimo taisyklės sukurtų patrauklesnę aplinką naujiems dujų tiekėjams, o tai sudarytų sąlygas vartotojams įsigyti dujų už konkurencingesnę kainą“, – 2018 metų spalį kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatoriams pasirašant susitarimą, kuris realiai nuo 2020 metų sukuria bendrą regioninę Baltijos valstybių dujų rinką, Lietuva liko nuošalyje.

Lietuvos energetikos ministerija skelbė, kad atskirų nacionalinių dujų rinkų sujungimas sukurtų palankesnes sąlygas dujų prekybai ir konkurencijai regione. Be to, bendros taisyklės esą leistų visose keturiose valstybėse taikyti vienodus dujų transportavimo paslaugų kainodaros principus ir užtikrintų aiškią tvarką dujų sistemų operatoriams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių perdavimo sistemomis. Visa tai turėjo sudaryti prielaidas didesniems tarpvalstybiniams dujų srautams garantuoti, taip pat efektyviau naudoti dujų infrastruktūrą.

„Galutinis nacionalinių dujų rinkų integracijos lygmuo priklausys nuo Baltijos šalių ir Suomijos susitarimų“, – pranešime spaudai praėjusių metų spalį nurodė Energetikos ministerija.

2016 metais per Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją dėl regioninės dujų rinkos plėtros. Ja buvo patvirtintas Regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planas ir numatyti žingsniai, kuriuos valstybės įsipareigoja žengti siekdamos integruoti atskiras nacionalines Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į vieną rinkos zoną.

Tačiau Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatoriams pasirašant susitarimą, kuris realiai nuo 2020 metų sukuria bendrą regioninę Baltijos valstybių dujų rinką, Lietuva liko nuošalyje.

Lietuva iškrito iš projekto

„Amber Grid“ nebuvo įtraukta į Suomijos, Estijos ir Latvijos susitarimą dėl regioninės rinkos sukūrimo, nes Lietuva ir kitos regiono šalys nerado bendro sprendimo. Taip „Lietuvos žinioms“ aiškino Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Amber Grid“.

„Tačiau nacionalinių rinkų apjungimo procesas, nors ir mažesnės apimties, ateityje leis lengviau įgyvendinti tolesnius integracijos procesus ir bus naudingas rinkos dalyviams, ypač šiauriau esančioms regiono šalims. Joms prieiga prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, einančių per Lietuvą, gerės“, – dėstė dienraščiui Jolita Butkienė, „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji vadybininkė.

Anot jos, Lietuvos pasiūlymai kitoms regiono valstybėms, kaip pasiekti integraciją jau nuo 2020 metų, buvo pateikti šio vasario pradžioje. „Kitų šalių atsakymo turėtume sulaukti kovo mėnesį“, – patikslino J. Butkienė. Vadybininkės žodžiais, Lietuvos strateginis tikslas prisijungti prie regioninės rinkos išlieka, tačiau tai „tai turi vykti abipusiai naudingomis sąlygomis, dėl tokių sprendinių tariamasi“.

Nenori dalytis pajamomis iš tranzito

Energetikos ministerijos „Lietuvos žinioms“ atsiųstame atsakyme sakoma, kad regioninės dujų rinkos skiriamasis bruožas yra šalių susitarimas bendros rinkos zonoje netaikyti tarifo tarpvalstybinių dujų srautų transportavimui. Tai reiškia, jog dujotiekių jungčių valstybių sienų kirtimo taškuose nebūtų imami papildomi dujų transportavimo mokesčiai. Dėl to esą atpigtų dujų transportavimas regione, būtų suvienodintos dujų kainos, skatinamas efektyvesnis dujų infrastruktūros naudojimas ir konkurencija tarp tiekėjų. Iki šiol tokiu būdu integruoti dujų rinkas yra pavykę tik Liuksemburgui ir Belgijai.

„Energetikos ministerija pozityviai vertina Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų perdavimo sistemos operatorių susitarimą. Tai gerokai supaprastins, o galbūt ir atpigins prekybą tarp Lietuvos ir Estijos bei Suomijos dujų rinkų. Kad artėjama prie šio susitarimo, Lietuva buvo informuota vasario 5 dieną Rygoje vykusiame Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės susitikime“, – nurodė ministerija.

Šiuo metu esą tebevyksta derybos dėl Lietuvos prisijungimo prie bendros rinkos. Vis dėlto mūsų valstybei siūlomos dabartinės sąlygos, ministerijos nuomone, yra neproporcingos. „Be pagrindinės sąlygos – neapmokestinti dujų srautų Lietuvos ir Latvijos sienos kirtimo taške, taip pat numatoma dalytis pajamomis, kurias Lietuva gauna iš dujų tranzito į Kaliningradą, o ateityje gaus ir iš GIPL dujų jungties su Lenkija. Toks modelis būtų nuostolingas Lietuvos dujų vartotojų atžvilgiu“, – pažymima rašte.

Tačiau Lietuva, pasak ministerijos, toliau ieško būdų, kaip pasiekti kompromisą. Rygoje vykusiame Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės susitikime buvo pateiktas jau ketvirtas kompromisinis pasiūlymas dėl sąlygų, kuriomis Lietuva galėtų prisidėti prie bendros dujų rinkos zonos. Jame sakoma, kad mūsų šalis sutinka dujotiekių jungties Latvijos sienos kirtimo taške netaikyti papildomo dujų transportavimo mokesčio, tačiau nenori prisidėti prie Suomijos, Estijos ir Latvijos operatorių planuojamo taikyti operatorių pajamų dalijimosi mechanizmo. „Siūlomi pajamų dalijimosi principai reikštų nuostolius Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui“, – tvirtina ministerija.

Iki 2019 metų kovo 1 dienos regiono partneriai turi įvertinti šį Lietuvos pasiūlymą ir pateikti savo nuomonę.