LEZ posūkis: valstybinės žemės sklypus parduos įmonėms
Šiuo me­tu ša­ly­je vei­kian­čių sep­ty­nių lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų (LEZ) val­dy­mo bend­ro­vės nuo­mo­ja skly­pus juo­se vei­kian­čioms įmo­nėms be tei­sės juos iš­si­pirk­ti. Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė leis­ti šioms įmo­nėms be auk­cio­no įsi­gy­ti vals­ty­bi­nės že­mės skly­pus, ku­riuo­se sto­vi jų sta­ti­niai ar įren­gi­niai.

Ūkio ministerija argumentuoja, kad tokios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos esą labiau skatins plyno lauko investicijas bei pritrauks daugiau užsienio investuotojų.

„Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes bus aiškiau reglamentuotos žemės įsigijimo sąlygos LEZ (...). Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pagal pritrauktas plyno lauko investicijas Lietuva pernai buvo ketvirta pasaulyje ir pirma ES, tačiau kol kas mūsų šalis išlieka tarp atsiliekančiųjų pagal gamybinio projekto įgyvendinimo trukmę, o sklypų parengimo plyno lauko investicijai dalis įvardijama kaip viena problemiškiausių.

Ūkio ministerija taip pat siūlo supaprastinti žemės tvarkymo, teritorijų planavimo ir miškų pavertimo kitomis naudmenomis LEZ ir pramonės parkuose procedūras, kurias atlikti yra patikėta Nacionalinei žemės tarnybai.

Sugriaus teisinę bazę

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Vytautas Petružis tikino siūlymo negalįs komentuoti, nes apie jį neturįs informacijos. „Tai – ne mūsų iniciatyva. Diversifikacija – gal ir geras dalykas, tik neaišku, kokiomis sąlygomis bus leidžiama įsigyti žemę. LEZ Lietuvoje veikia jau ilgokai, o pastaruoju metu – gana sėkmingai. Pavojinga, jei bus siūloma viską keisti. Kai veikla vykdoma sėkmingai, nekeisčiau nieko arba keisčiau labai atsargiai. Jei tai bus tik patobulinimas, įvedami papildomi dalykai – kodėl gi ne“, – svarstė V. Petružis.

Vis dėlto siūlomos įstatymo pataisos išjudintų esamą teisinę bazę, susijusią su LEZ. Tektų peržiūrėti ir keisti ne tik 2017 metų gruodžio 19 dieną Seimo priimtus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Nuo minėtos datos Lietuvos LEZ valdymo bendrovėms galima išsinuomoti savo teritorijos žemės sklypus 99 metų laikotarpiui.

Anksčiau šiam laikotarpiui žemę išsinuomoti galėjo tik Kauno ir Klaipėdos LEZ. Pakeitime taip pat buvo numatyta, kad pasibaigus nustatytam zonos veiklos terminui zonos įmonė turės teisę tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kurį iki zonos veiklos termino pabaigos subnuomojosi iš LEZ valdymo bendrovės.

V. Petružis vylėsi, kad naujasis Ūkio ministerijos siūlymas taip pat labiau siejamas su Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Akmenės LEZ, bet mažiau lies Kauno ir Klaipėdos LEZ.

Dėl to, kad žemę įsigyti leidžiama be aukciono, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius grėsmės neįžvelgė. „Tačiau jei būtų įteisintas žemės pardavimas aukciono būdu, tai reikštų, kad mus, valdymo bendrovę, atleidžia. 1998 metais mes per aukcioną įgijome teisę nuomotis žemę, taigi būtų pažeista pirminė sutartis. Turime sutartį su Vyriausybe iki 2045 metų. Jei dabartinis ministrų kabinetas turi kokių nors kitokių užmojų, teks spręsti, kaip tai suderinti su galiojančia sutartimi ir vykdoma veikla“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu Kauno LEZ veikia 33 įmonės, 70 proc. jų yra lietuviško ir 30 proc. – užsienio kapitalo, tačiau investuoto kapitalo proporcija yra atvirkštinė. Kadangi įstatymas neleidžia kitaip, visos jos ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui žemę yra subnuomojusios iš valdymo UAB, kuri žemę nuomojasi iš valstybės.

V. Petružis pabrėžė, kad Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinių „Continental“ ir „Hella“, taip pat Amerikos medicinos įrangos gamintojos „Hollister“ atėjimas Kauno LEZ valdymo bendrovei suteikė naują kryptį. Jo įsitikinimu, šioms įmonėms iš paskos turėtų ateiti ir daugiau panašių investuotojų.

Vytautas Petružis: "Pavojinga, jei bus siūloma viską keisti. Kai veikla vykdoma sėkmingai, nekeisčiau nieko arba keisčiau labai atsargiai."

Laiko pataikavimu užsieniečiams

Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis Ūkio ministerijos siūlymą veikiančioms įmonėms leisti valstybinės žemės sklypus, kuriuose stovi jų statiniai ar įrenginiai, įsigyti be aukciono vertina teigiamai.

„Galimybė pagal turto vertinimą išsipirkti žemę ne aukciono būdu yra geras dalykas. Tai neiškreips pradinės LEZ idėjos. Šios teritorijos sukurtos gamybai, elektronikai ir automatizavimui, maisto pramonei ir farmacijai bei logistikai plėtoti. Dabar LEZ turi mokesčių lengvatų naujiems užsienio ir vidaus investuotojams pritraukti, sutvarko infrastruktūrą. Galimybė išsipirkti žemę paskatins naujų įmonių steigimą šiose teritorijose ir nesukels konkurencijos LEZ“, – įsitikinęs B. Žemaitis.

Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidento nuomone, pakeitimas nesukels įmonių, veikiančių LEZ ir kitose teritorijose, priešpriešos. „Tai jau pačių įmonių pasirinkimas, kur joms labiau apsimoka kurtis. Vienoms parankesnis užmiestis, LEZ su mokesčių lengvatomis, kitos linkusios rinktis miestą, kur patogiau atvažiuoti darbuotojams, labiau išplėtota transporto infrastruktūra. Žinoma, jei įsigyji žemės ūkio paskirties žemę, ilgai vargsti, kol pakeiti jos paskirtį ir nuskuti dirvožemį su žole“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak B. Žemaičio, LEZ buvo kuriamos su viltimi pritraukti užsienio investuotojų, ir šis instrumentas pateisino lūkesčius.

Tačiau esą bėda yra ta, kad valdžia užsienio investuotojus „labiau myli“ ir suteikia jiems mokesčių lengvatų. „Jau turime ne vieną pavyzdį, kai užsieniečiai pasisukioja Lietuvoje, kol „suvalgo“ lengvatas, ir tada išeina kitur. Tai, mano nuomone, yra neteisinga. Nebūtinai LEZ, apskritai užsienio ir vietos investuotojams yra sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos. Mes, Lietuvos verslininkai, tą nelygybę nemaloniai jaučiame. Pozicija „užjūrio ponas svarbus, savas – nesvarbus“ atrodo keistai ir liudija valdžios neišprusimą. Juk šalies verslininkai sėkmingai investuoja ir vysto verslus“, – apmaudo neslėpė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas.

Šiuo metu šalyje veikia septynios LEZ – Klaipėdos, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Akmenės. Kauno LEZ veikia elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“, bendrovės „DPD Lietuva“ siuntų rūšiavimo terminalas, gamyklos statybą pradėjo Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“. Klaipėdos LEZ veikia tarptautinės grupės „Indorama Ventures“ PET granulių gamykla „Orion Global PET“, Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamybos bendrovė, viena didžiausių PET žaliavos gamintojų Europoje „Neo Group“, Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“, Didžiosios Britanijos elektros jungiklių gamintoja „Albright International“ ir kitos.