Levandų ambasadorės užsidirba iš provansiško grožio
Jei per Lie­tu­vą va­žiuo­ji lie­pos mė­ne­sį, akys ne­re­tai užk­liū­va už vio­le­ti­ne spal­va švy­tin­čių lau­ke­lių. Le­van­dos mū­sų ša­ly­je vis la­biau po­pu­lia­rė­ja, o jų au­gin­to­jams po­mė­gis tam­pa vers­lu.

„Viskas priklauso nuo požiūrio: vieniems levandos yra tik gėlės, kitiems – tik verslas, tretiems – meninė saviraiška. Mums, „Lavender Village“, viskas yra viename“, – sakė verslininkė Jūratė Lankauskaitė-Kregždienė, Vilniaus rajone, Kiemelių kaime, įkūrusi kempingą. Pasak jos, atvykusieji ramiai pailsėti, pasmaguriauti išskirtiniais gaminiais susižavi levandų lauku, kiti, atkeliavusieji pasigrožėti levandomis, įsigyti iš jų pagamintų produktų, pajunta, kad norisi pasilikti ilgiau, nei trunka edukacinė programa ar pasivaikščiojimas violetiniame lauke. „Levandų ir kempingo atskirti negalima, tai susipynę dalykai. Levandos – ne bulvių laukas, jis abejingų nepalieka“, – teigė verslininkė. Beje, tarp ragaujamų išskirtinių gaminių Kiemeliuose esama ir su levandomis, vienas jų – specialaus recepto sausainiai.

Viskas priklauso nuo požiūrio: vieniems levandos yra tik gėlės, kitiems – tik verslas, tretiems – meninė saviraiška.

Violetinis verslas

Pagrindinis šio verslo produktas yra hidrolatas, tačiau violetiniai žiedai panaudojami ir arbatai, prieskoniams, kvapiosioms pagalvėlėms bei sapnų maišeliams, automobilių kvapams, iešmeliams gaminti. „Iš levandų galima daryti viską, reikia tik kūrybiškumo ir žinių. Parduodame ir žaliavą, ir sodinukus“, – pasakojo verslininkė.

Be to, organizuojamos ekskursijos, levandų laukai nuomojami fotosesijoms, teikiamos dekoravimo paslaugos. J. Lankauskaitė-Kregždienė pasikartojo negalinti atskirti poilsiavietės ir levandų. Jų bendrystę moteris vadina verslu, o ne vien saviraiška, pomėgių realizavimu.

Kiemelių kaime šiuo metu auga per 6 tūkst. levandų krūmelių. Tačiau, pasak J. Lankauskaitės-Kregždienės, tai nesukuria prancūziško peizažo. „Mus riboja klimatas, Kiemeliuose niekada nebus taip, kaip Provanse, Lietuvoje toli gražu negalima auginti visų rūšių augalų. Kita vertus, gal ir nebūtina į ką nors lygiuotis, turime savo, lietuvišką, variantą, čia žmonės atranda kitų dalykų: ramybę, meditaciją“, – įsitikinusi ji.

O rokiškėnė Kotryna Laucytė su mama Dalia šeimininkaujančios „Levandų vanagynės“ sodyboje, levandų auginimą ir produktų gamybą kol kas vadina hobiu. Šios šeimos moterys verčiasi švenčių dekoravimu ir organizavimu. „Tačiau palengva judame prie sprendimo, kad ir levandų auginimas taptų verslu. Kol kas jos – tik priedas, papildinys prie pagrindinio pajamų šaltinio“, – neslėpė jaunoji verslininkė.

„Levandų vanagynės“ ūkis palyginti mažutis, čia auginama apie 600 krūmelių. „Tai nėra daug, tačiau per žydėjimą iš toliau puikiai matyti. Laukelio plėsti kol kas neketiname, bandome susitvarkyti su tuo, ką turime“, – pasakojo K. Laucytė.

Iš kitų augintojų rokiškėnės išsiskiria tuo, kad produkcijos pakuotėje ir sodybos interjere visiškai atsisakė violetinės spalvos. „Mūsų koncepcija kitokia, levandos mums hobis, todėl nesikoncentruojame į gamybą. Gaminame tik levandų žiedų pagalvėles, o per edukacinius užsiėmimus darome muiliukus su eteriniais aliejais ir žiedeliais, džiovintų augalų puokšteles. Levandos mums yra teminis dalykas sodyboje“, – aiškino jaunoji verslininkė.

Sodybos erdvės panaudojamos fotosesijoms, vestuvėms, krikštynoms ir kitokioms šventėms rengti. Kadangi rokiškėnės pardavinėja ir levandų sodinukus, drąsiai teigia, kad šie augalai Lietuvoje populiarėja. K. Laucytės manymu, prie to prisidėjo ir augintojų rengiamos edukacijos. „Anksčiau žmonės prekybos centruose įsigydavo tokių rūšių levandų, kurios Lietuvoje neauga, ir nusivildavo, kai nepavykdavo jų užveisti. Norint džiaugtis violetiniu laukeliu, tereikia žinoti porą pagrindinių dalykų, pirmiausia – kokioje žemėje jas sodinti. Tinkamoje dirvoje krūmeliai gyvena apie dešimt metų“, – pasakojo rokiškėnė.

Lauke žiedų nepalieka

Biržietė Giedrė Jankūnienė, levandų ūkį puoselėjanti Mockūnų kaime, tvirtino savo veiklos jau negalinti pavadinti hobiu, tačiau negalinti jos įvardyti ir kaip verslo. „Labiau artėjame prie verslo, susijusio su turizmu, pramogomis ir levandų produkcija. Šie augalai turi labai daug gerų savybių, neleidžiančių juos auginti vien dėl grožio“, – šypsojosi pašnekovė.

Šiame levandų ūkyje vykdomos dvi edukacinės programos. Pirmojoje, pažintinėje, pasakojama apie levandų auginimą, kaip jas galima panaudoti, supažindinama su levandų savybėmis. Antroji, praktinė, skirta mažesnėms lankytojų grupėms, tikslinei auditorijai, leidžia susipažinti su eterinių aliejų gamyba ne vien iš levandų.

„Lauke nepaliekame nieko, ką užauginame, levandas perdirbame. Gaminame hidrolatus, kvapiuosius maišelius, arbatą, liejame natūralias žvakes, kurioms naudojame levandų eterinį aliejų“, – produktus vardijo biržietė.

G. Jankūnienė džiaugiasi, kad lankytojai ūkį vis dažniau pavadina mažuoju Provansu. Mockūnų kaime veši 2 tūkst. suaugusių krūmų, jau duodančių derlių, apie tūkstantį priaugančių ir apie 5 tūkst. sodinukų. „Po truputį plečiamės, auginame daigus sau ir parduoti. Be to, mus pradeda atrasti jaunavedžiai ir vestuvių fotografai, turime įrengę provansišką patalpą, fotosesijoms pasirenkamas ir mūsų sodas. Levandos ir mane pačią yra užbūrusios, savo veiklos neįsivaizduoju be jų“, – sakįė pašnekovė.