Lenkijos parduotuvių lentynas šluosime rečiau
To­kios gau­sy­bės pir­kė­jų iš Lie­tu­vos kaip prieš­šven­ti­nį sa­vait­ga­lį Len­ki­jos Su­val­kų kraš­to par­duo­tu­vės ma­tė se­niai. Ta­čiau jau nuo Nau­jų­jų me­tų į Len­ki­ją sek­ma­die­niais su­si­ren­gę pir­kė­jai pre­ky­bos cen­trų du­ris ras už­da­ry­tas dar daž­niau.

Tiek prekybininkai, tiek į gretimą šalį vykstantys lietuviai teigia, jog žmonės iš Lietuvos sudarė kone du trečdalius visų pirkėjų. Bet nuo kitų metų Lenkijos parduotuvės per mėnesį dirbs tik vieną sekmadienį.

Eilėje laukė po valandą

Lenkijos Suvalkų miesto parduotuvėse marijampolietė Irena prieš Kalėdas lankėsi net du sykius per savaitę. „Buvome suplanavę, kad prieš šventes apsipirkti į Suvalkus važiuosime su šeima tik kartą. Tačiau mūsų planas nepavyko“, – tikino moteris. Ji pasakojo, kad vieno gruodžio šeštadienio rytą pirmiausia užsuko į Suvalkų turgų nusipirkti įvairių mėsos gaminių, taip pat – žalios mėsos. Taip šeima daro jau ne vienus metus, todėl gausybė į Suvalkų turgų atvažiavusių lietuvių pernelyg nenustebino.

Tačiau kai susirengę grįžti į Lietuvą marijampoliečiai dar užsuko į parduotuvę „Kaufland“, liko be žado. Pirmiausia jie beveik pusvalandį suko ratus po stovėjimo aikštelę, kol rado vietą, kurioje galėjo palikti automobilį. Dar didesnė staigmena laukė pačioje parduotuvėje. Ten pirkėjų, stumiančių prekių prikrautus vežimėlius (ir ne po vieną, o po du, ir abu – kupinus iki viršaus), eilės vinguriavo kone per visą parduotuvę. „Kai kurie jų iškart mus perspėjo, kad eilėje stovi ilgiau kaip valandą. Taigi, nenorėdami gaišti tiek laiko, nuvažiavome į miesto centre esantį kitą prekybos centrą. Tačiau ir ten žmonių buvo begalė, visi vargo ilgose eilėse. Todėl vienas mūsų iš karto stojo į eilę, o kitas rinko prekes“, – apsipirkimo patirtimi Suvalkuose dalijosi marijampolietė. Nepavykus visko, ko reikia, Suvalkuose nusipirkti šeštadienį, kitą dieną ji vėl ten važiavo. Tą kartą prekybos centruose teko sugaišti eilėse ilgiau kaip po pusvalandį.

Nenugalima trauka

Šviežia mėsa, įvairios dešros, sūriai, mineralinis vanduo, kiaušiniai, miltai, pienas, grietinė, sviestas – tai tik dalis populiariausių produktų, kuriuos renkasi pirkėjai iš Lietuvos. Taip pat – alkoholiniai gėrimai, alus. Tiesa, pastarasis, pagamintas Lenkijoje, patinka ne visiems lietuviams. Bet tai – ne bėda. Suvalkuose galima nusipirkti ir lietuviško alaus, beje, kur kas mažesne kaina nei mūsų šalyje.

Viena pagrindinių Lenkijos traukos priežasčių – ten taikoma PVM lengvata maisto produktams, ypač 5 proc. tarifas mėsai, pienui ir neperdirbtiems maisto produktams. Kiti produktai apmokestinti 8 proc. PVM. Lenkijoje galioja įprastas 23 proc. PVM tarifas. Ir nors mūsų šalyje PVM siekia 21 proc., Lenkijoje daugelis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje.

Todėl jau ne vienus metus stebimos tendencijos, kad apsipirkti į Lenkiją važiuoja ne vien pasienio regiono (Marijampolės, Alytaus, Lazdijų ar kitų šalia sienos esančių vietovių) gyventojai. Dažni kaimynės svečiai yra ir kauniečiai, taip pat vilniečiai, net panevėžiečiai ir klaipėdiečiai. Tiesa, pastarieji dažniausiai važiuoja susitarę po keletą šeimų mikroautobusais ar daugiau sėdimų vietų turinčiais talpesniais lengvaisiais automobiliais.

Vis daugiau atvykusiųjų iš Lietuvos Lenkijos prekybos centruose ieško ne tik maisto produktų, bet užsuka ir į baldų, statybinių medžiagų ar elektronikos prekių prekybos centrus, vaistines. Juolab jog Lenkijos verslininkai greitai sugebėjo reaguoti į padidėjusius pirkėjų srautus – pirkėjus kviečia lietuviškai kalbančios pardavėjos.

Lenkijoje dirbantis verslo konsultantas Vygandas Uksa „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad pirkėjų antplūdis jaučiamas ne vien Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Tokia pat situacija stebima ir prie Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos Kaliningrado srities sienų. Mat nemaži daugelio maisto ir kitų prekių kainų skirtumai gena šių šalių pasienio regionų gyventojus apsipirkti Lenkijoje, tad jos verslininkams užsienio pirkėjai duoda nemenką pelną.

Sekmadieniais klientų nelauks

Kol Lietuvoje tebesvarstoma, ar prekybos centrai turėtų dirbti švenčių dienomis ir sekmadieniais, Lenkijoje panašios diskusijos senokai nutilusios. Šioje valstybėje švenčių dienomis didžiosios parduotuvės nebedirba, o nuo 2018-ųjų kovo įsigaliojo ir darbo sekmadieniais ribojimai. Didiesiems prekybos centrams leidžiama dirbti tik pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienį, išskyrus vieną sekmadienį prieš Velykas ir du – prieš Kalėdas. Ribojimas netaikomas degalinių, geležinkelio stočių ir kitoms nedidelėms maisto prekių parduotuvėms. Taigi Lenkijos prekybos centrai šįmet buvo atviri tik 23 sekmadienius iš 52.

Kitąmet draudimai dirbti sekmadieniais taps dar dažnesni. Prekybos centrų pardavėjai galės aptarnauti pirkėjus vos vieną sekmadienį per mėnesį – paskutinį (išskyrus vieną prieš Velykas ir du prieš Kalėdas). Be to, paskutinę savaitės dieną dirbs ir mažiau smulkesnių parduotuvių – tik tos, kuriose prie prekystalių stovi vienos šeimos nariai.

Dar didesnius apribojimus žadama taikyti nuo 2020 metų. Kaip praneša Lenkijos spauda, 2020-aisiais sekmadieniais bus uždarytos visos parduotuvės, išskyrus kelias išimtis, t. y. du sekmadienius prieš Kalėdas, vieną – prieš Velykas bei paskutinius sausio, balandžio, birželio ir rugpjūčio sekmadienius.