Lenkija ir Lietuva tapo pasaulio dujų rinkos dalimi
„Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no vals­ty­bės su­pran­ta su­ve­re­nu­mo pri­nci­pą ir sie­kia pa­na­šių tiks­lų“, – du­jų rin­kai skir­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė Len­ki­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Urs­zu­la Do­ros­zews­ka.

Diplomatės steigimu, Lenkijos dujų rinka išgyvena iššūkių ir pokyčių metą siekdama galutinai išsivaduoti iš energetinės priklausomybės. Šių pokyčių pagrindiniai ženklai yra Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) plėtra, dujų jungtys su Šiaurės Europa bei Lietuva, jos pradės veikti 2021 metais.

„Polskie LNG“ SGD Plėtros departamento vadovas teigė, kad terminalas bus plečiamas. Ketinama išplėsti terminalo paskirtį, kad jis neapsiribotų vien tik SGD importu.

„Viliuosi, kad mūsų valstybės vaisingai bendradarbiaus regione ir ateityje, sėkmingai kurs bendrą dujų infrastruktūrą, o geresnis tarpusavio supratimas padės Lietuvai ir Lenkijai išlikti saugioms“, – pažymėjo ambasadorė.

Lenkijos ambasados Lietuvoje, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų bei dienraščio „Lietuvos žinios“ surengta konferencija „Dujų rinka – iššūkiai ir bendradarbiavimo galimybės Vidurio ir Rytų Europos regione“ buvo pirmasis tarptautinis renginys rugsėjo mėnesį įkurtuves atšventusioje naujoje Lenkijos ambasadoje, įsikūrusioje buvusiuose Pacų rūmuose Šv. Jono gatvėje Vilniuje.

Regioninei dujų rinkai skirtame forume aptartos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo perspektyvos. Baigus įgyvendinti didžiuosius dujų infrastruktūros projektus, tokius kaip Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis, atsivers naujos bendradarbiavimo galimybės. Pastačius naujas dujų jungtis iš Estijos į Suomiją ir iš Lietuvos į Lenkiją, Baltijos šalys bus prijungtos prie ES bei Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų. Lietuva ir Lenkija per pastaruosius dešimt metų sugebėjo diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą, bet, kaip kalbėta konferencijoje, Baltijos šalys ir visas Vidurio ir Rytų Europos regionas vis dar sumoka didžiules sumas už rusiškas dujas – apie 5 mlrd. eurų kasmet.

Perspektyvi Lenkijos dujų rinka

Lenkijos SGD terminalo atstovai renginyje pristatė savo terminalo plėtros planus, Lietuva – sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo. Lenkijoje ateityje bus naudojama vis daugiau gamtinių dujų, tačiau jų vartojimo struktūra keisis. Apie tai forume kalbėjo Svinouiscio SGD terminalo operatorės bendrovės „Polskie LNG“ SGD Plėtros departamento vadovas Lukaszas Trzeszczkowskis. Jis prognozavo, jog gamtinių dujų vartojimas Lenkijoje kasmet augs maždaug 2 procentais. O didžiausi pokyčiai laukia srityse, kuriose šiuo metu dujos mažai naudojamos, tai kelių ir jūrų transportas. Taip pat prognozuojamas ženklus dujų kaip kuro naudojimas elektros gamyboje.

Šiuo metu Lenkijoje kelių transportas sunaudoja 3 proc. gamtinių dujų, o 2040 metais pasaulyje bus naudojama 5 proc., jūrų transportas – atitinkamai 1 proc. ir 10 proc., elektros ir šilumos gamyba – 5 proc. ir 25 proc., namų ūkiai – 3 proc. ir 2 procentus. Tačiau Lenkijoje vis dar 45 proc. teritorijos nėra išplėtoti dujų tiekimo tinklai.

„Lenkijoje dujų vartojimas per praėjusius 11 metų stabiliai augo. 2007 metais Lenkijoje suvartota 13,3 mlrd. kubinių metrų dujų, o 2017 metais – 18 mlrd. kubinių metrų. Tai visų laikų rekordas. Ir tai ne pabaiga, o tik planuojamo spartaus augimo pradžia. Palyginti su 2017 metais, dujų vartojimas Lenkijoje padidėjo 6 proc., o metinis augimas per dešimtmetį siekė 1–4 procentus. Taigi bendra dujų vartojimo tendencija yra pozityvi“, – sakė pranešėjas.

L. Trzeszczkowskis pasakojo, kad siekdama didinti dujų pasiekiamumą Lenkijos vyriausybė pradėjo plėtoti Šiaurės vartų projektą. Planuojama nutiesti per Baltijos jūrą dujotiekį, kuris leis pasiekti Norvegijos gamtinių dujų išteklius. Kita šio projekto dalis numato Svinouiscio SGD terminalo plėtrą. „Taigi dujų rinkos prognozės Lenkijoje yra labai pozityvios, mes matome milžinišką potencialą“, – pažymėjo L. Trzeszczkowskis.

„Polskie LNG“ SGD Plėtros departamento vadovas teigė, kad terminalas bus plečiamas. Ketinama išplėsti terminalo paskirtį, kad jis neapsiribotų vien tik SGD importu.

Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ ir „Polskie LNG“ ateityje galės pasiekti veiklos sinergiją ir užtikrinti dujų poreikį regione.

„Bendra prielaida – būti pasirengusiems su nauja infrastruktūra iki 2022 metų pabaigos. Šiuo metu terminalas jau veikia 2,5 metų. Plėtros tikslas – pakeisti paties terminalo paskirtį“, – sakė L. Trzeszczkowskis.

Jo teigimu, bendradarbiavimas su „Klaipėdos nafta“ yra perspektyvus. „Jau turime gerą bendradarbiavimą tarp bendrovių. Norėtume bendradarbiauti, kad pasiektume sinergiją regione“, – tvirtino „Polskie LNG“ atstovas.

Lenkijos dujų biržos TGE Strategijos ir projektų biuro vadovas Jaroslawas Ziebiecas supažindino su gamtinių dujų rinkos plėtra Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak pranešėjo, dujų prekyba Europoje daugiausia vyksta dvišalių sutarčių pagrindu, o biržoje parduodama nedidelė dalis. Antai 2017 metais euro zonos valstybių rinkoje 72 proc. dujų parduota pagal dvišalius kontraktus, 23 proc. – biržoje ir 5 proc. dujų prekiavo brokeriai, o per šių metų 9 mėnesius – atitinkamai 75 proc., 19 proc. ir 6 procentai.

„Šiemet dujų prekyba biržoje susitraukė, tačiau pati rinka išaugo. Pernai euro zonoje parduota 26,8 teravatvalandės (TWh) dujų, o šiemet per pirmus devynis mėnesius – 24 TWh, tai yra beveik 90 proc. viso praėjusių metų dujų kiekio“, – pažymėjo J. Ziebiecas.

SGD terminalai pakeitė regiono rinką

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys kalbėjo, jog Lietuvos parlamente vyksta daug diskusijų, tačiau visi Seimo nariai yra geri ekspertai dviem – krepšinio ir SGD terminalo – klausimais. „Diskusijose apie SGD terminalą dominuoja požiūris, kad jis per didelis ir jam pastatyti išleista per daug pinigų“, – sakė politikas.

V. Poderys prisipažino, jog asmeniškai tokiai nuomonei nepritaria, nes mano, kad Klaipėdos terminalas galėtų tiekti dujas ne tik Baltijos regiono, Lenkijos, bet ir Ukrainos rinkai, o gal ir kitoms Europos šalims. „Manau, kad terminalas ne per didelis, jis – normalus, o gal net per mažas šiai didžiulei rinkai“, – kalbėjo parlamentaras.

Lenkijos energetikos ministerijos Naftos ir dujų departamento direktoriaus pavaduotojas Pawelas Pikus teigė, jog lenkai ir lietuviai sutaria, kaip turėtų veikti dujų rinka regione. „Suprantame, kad ši rinka turi priklausyti ne nuo vieno užsienio tiekėjo, bet kad ją dujomis aprūpintų daug tiekėjų ir pačių įvairiausių šaltinių. Todėl tai, kad prieš kelerius metus Lietuvoje ir Lenkijoje atsirado SGD terminalai, yra milžiniškos reikšmės faktas“, – kalbėjo P. Pikus.

Jis atkreipė dėmesį, kad prieš kelerius metus Lenkijos (kaip ir Lietuvos) rinka buvo regioninės reikšmės, tačiau atsiradus SGD terminalams ji tapo pasaulinė, nes dujos į šį regioną dabar keliauja iš viso pasaulio, taip pat ir dujų kaina priklauso ne nuo vietos dujų vartojimo lygio, didžiausią įtaką jai daro pasaulio dujų kainų tendencijos.

Lapkričio 9 dieną Lietuvą pasiekė žinia, jog Lenkija pirks amerikietiškas dujas ir tieks jas kaimyninėms šalims. Varšuvoje viešint Jungtinių Valstijų energetikos sekretoriui Rickui Perry, abiejų šalių bendrovės pasirašė susitarimą dėl amerikietiškų SDG pardavimo Lenkijai. Sutartis galios 24 metus, joje numatyta teisė Lenkijai tiekti dujas kaimyninėms šalims. Pranešama, jog amerikietiškos dujos bus penktadaliu pigesnės nei perkamos iš Rusijos. Jos nuo 2019 metų iš JAV į Lenkiją bus gabenamos per Svinouiscio SGD terminalą.

„Tai signalas visai Europai, kaip reikia plėtoti energetikos ateitį – užtikrinti šalies saugumą, energijos šaltinių tiekimo įvairovę. Tai svarbi diena Europai, stipresnio signalo šiai pasaulio daliai negali būti“, – kalbėjo JAV energetikos sekretorius R. Perry.