Latvių prekybos centras „Depo“ – tik atsidarė ir jau sulaukė pirkėjų priekaištų
Ne­se­niai Lie­tu­vo­je dar­bą pra­dė­jęs lat­vių pre­ky­bos cen­tras „De­po“ jau su­lau­kė ne­igia­mų pri­kė­jų at­si­lie­pi­mų. 

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „Depo“ prekybos centras į Lietuvos rinką žengė itin paslaptingai – prekybos centrai atidaromi be pompastikos, išankstinių pranešimų ar žiniasklaidos dėmesio. Pirmąją parduotuvę bendrovė atidarė Klaipėdoje, vėliau Panevėžyje, o netrukus duris atvėrė ir Gariūnų teritorijoje esantis centras.

Į redakciją kreipėsi skaitytojas Justinas (vardas pakeistas) ir pasidalino įspūdžiais iš naujai Gariūnuose duris atvėrusio prekybos centro bei neslėpė apmaudo.

„Parduotuvės kasose nemokamai dalinamos nuolaidų kortelės ir žadamos nuolaidos jas pateikus. Viskas labai gražu ir malonu, bet, kaip supratau vėliau. Čia tik toks būdas su šypsena žiūrint į akis mulkinti pirkėjus.“ – piktinosi jis.

Vyras pasakojo, jog apsipirkimo metu žiūrėdamas į kainas net neabejojo, kad dideliu šriftu parašyta bei geltoname fone esanti kaina, – pradinė, o šalimais esanti ne ką mažesniu šriftu parašyta, tik raudonai išskirta, – pasiūlymas nuolaidų kortelių turėtojams.

„Pasižiūrėjau, kad kaina visai gera ir nusprendžiau įsigyti ne vieną, o dvi puokštes. Geltonai paryškinta kaina – 6,09 euro. o šalimais esanti raudona – 4,79 euro. Už tiek ir tikėjausi pirkti gėles. Bet kasose likau pasimetęs – net pateikęs pasakiškas nuolaidas žadančią kortelę vis vien turėjau sumokėti po 6,09 eur už puokštę“, – pasakojo pašnekovas.

Vyrui ėmus aiškintis kokiu būdu nuolaidų kortelė nesuteikė norimos nuolaidos, jam buvo paslaugiai patarta atkreipti dėmesį į kitą, apačioje esantį ir gerokai mažesniu šriftu parašytą skaičių.

Pasak pašnekovo, parduotuvės personalas nei kiek nesutriko aiškindamas situaciją – neva štai, ta mažoji kaina ir yra reali, be nuolaidos, o trečioji, išskirta raudonai, yra didmeninė – perkantiems daugiau nei tris vienetus prekių.

„Man negaila tų pinigų, mane tik labai siutina, kai prekybininkai bando apgaudinėti žmones tokiais pigiais triukais ir tikisi, kad žmonės nieko nepastebės ir „apsižioplinę“ prisipirks daugiau“ – apmaudo neslėpė Justinas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė LŽ teigė, kad Lietuvoje galiojančių taisyklių minėtas prekybos centras nepažeidžia, nes visos etiketėje nurodytos kainos atitinka galiojančius teisės aktus.

G. Nenartavičiūtė taip pat paminėjo, kad VVTAT ketina kreiptis į „Depo“ prekybos centrus valdančią bendrovę bei pateikti rekomendacijas pakeisti dabartinę kainų rašymo tvarką, kad pirkėjams būtų aiškiau ir būtų užkirstas kelias galimoms dviprasmybėms.

Pasak jos, tuo atveju, jei bendrovė neatsižvelgs į VVTAT rekomendacijas o vartotojų užklausų, manančių, kad toks kainų rašymo būdas netinkamas, daugės, VVTAT turi teisę savo iniciatyva imtis veiksmų.

Nemalonumų dėl klaidinančių kainų dydžių 2014 metais susilaukė bendrovė „Hennes & Mauritz“ („H&M“). VVTAT atliko patikrinimą po gautų vartotojų skundų. Pirkėjai informavo, kad „H&M“ reklamos stenduose nurodyta kaina suklaidino ir paskatino nuvykti į parduotuvę, kurioje paaiškėjo, jog gerokai didesniu šriftu kaina buvo nurodyta eurais, o ne litais. Nustatyta, kad bendrovės valdomo prekės ženklo „H&M“ reklaminiuose stenduose vartotojai buvo sąmoningai klaidinami kainas eurais nurodant žymiai didesniu šriftu, nei kainas litais, todėl bendrovei buvo skirta 500 litų (145 eurų) bauda. „H&M“ ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalyse ir Suomijoje Tiina Miettinen atsiprašė visų galimai suklaidintų vartotojų ir teigė, kad toks klaidinimas nebuvo sąmoningas, o bendrovė ėmėsi visų reikalingų veiksmų klaidai ištaisyti.

Su „Depo“ prekybos centrus valdančia UAB „Depo Diy Lt“ susisiekti nepavyko. Nurodytu tiek latvišku, tiek lietuvišku kontaktiniu numeriu niekas nekėlė ragelio.