Latvių ekonomistas ramina: krizes pergyventi jau išmokome
Bal­ti­jos ša­lys šiuo me­tu yra kur kas at­spa­res­nės eko­no­mi­niams su­krė­ti­mams nei prieš de­šimt­me­tį, sa­ko Lat­vi­jos „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas. 

Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas.

„Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų. Atėjus kitai krizei, burbulai, disbalansai bus kur kas mažesni ir recesija bus kur kas mažesnė, nei matėme anksčiau. Namų ūkiai turi mažiau paskolų, skolos lygis yra žemesnis, todėl kita krizė nebus tokia skausminga“, – pirmadienį „Swedbank“ ekonomikos forume Vilniuje kalbėjo M. Kazakas.

Anot jo, nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo, Baltijos šalys išlaiko aukštą optimizmo lygį.

„Optimizmas jaučiamas visuose sektoriuose, ypač paslaugų. Pramonė ir namų ūkiai yra nusiteikę optimistiškai, jie investuoja ir išlaidauja daugiau. (...) Atsigavimas matomas visuose sektoriuose, eksportas demonstruoja tvirtą augimą ir prie to neabejotinai prisideda pasaulio ekonomikos augimas. Pagerėjimą jaučia ir darbo rinka: verslas plečia savo veiklos apimtis, pradeda uždirbti daugiau ir tuomet pradeda galvoti apie naujų darbuotojų priėmimą“, – sakė M. Kazakas.

Kovo pabaigoje „Swedbank“ nuo 4,2 proc. iki 3 proc. sumažino Latvijos ūkio augimo šiais metais prognozę, tačiau prognozės Lietuvai ir Estijai liko nepakitusios. Anot „Swedbank“ analitikų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet padidės 3,2 proc., Estijos – 3,9 procento.

2019 metais Lietuvoje laukiamas 2,5 proc., Latvijoje – 3,2 proc., Estijoje – 3,0 proc. ekonomikos augimas.