Laikinai prisnūdusios naftos rinkos „meškos“ bunda
Pu­san­tros sa­vai­tės kri­tu­si ir pa­bu­vu­si „meš­kų“ guo­ly­je, naf­tos rin­ka tre­čia­die­nį pra­dė­jo at­si­ties­ti. Ma­tyt, ne­tru­kus tai pa­ju­si­me ir de­ga­li­nė­se, kur de­ga­lų kai­nos pa­sta­rą­ją sa­vai­tę bu­vo šiek tiek smuk­te­lė­ju­sios. Rin­kos ana­li­ti­kai ža­da nau­ją ža­lios naf­tos kai­nų au­gi­mą.

Pasaulio rinkose lapkričio 15-osios rytą „Brent“ rūšies naftos kaina jau buvo perkopusi 66 JAV dolerius už barelį po nedidelio pabrangimo prieš dieną. Iki lapkričio 13 dienos šios naftos kaina buvo kritusi iki 65,43 dolerio nuo spalio 3 dieną pasiektų 76,2 dolerio. Taigi per pusantro mėnesio nafta atpigo 15 procentų.

Prognozės nepasitvirtina

Prognozės, kad naftos kainos toliau kris dėl susidariusio pasiūlos pertekliaus, nepasitvirtina. Pastarosiomis dienomis ryškėja rinkos atsigavimo arba bent stabilizavimosi priežastys. Trečiadienį, lapkričio 14 dieną, „Reuters“ agentūra pranešė, kad naftą eksportuojančių šalių kartelio ir jo sąjungininkų (OPEC+) valstybės svarsto galimybę 2019 metais gavybą sumažinti 1,4 mln. barelių per parą. Spalį, kaip pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TENA), per parą buvo išgaunama beveik po 33 mln. barelių.

Saudo Arabijos energetikos ministras Khalidas A. Al-Falihas pirmadienį kalbėjo, jog OPEC ir kartelio sąjungininkai sutiko, kad, siekiant subalansuoti rinką, būtina kitąmet sumažinti naftos pasiūlą maždaug 1 mln. barelių per parą, palyginti su spaliu. „Matome atsargų augimo riziką, jei nieko nedarysime, ir to negalime leisti. Akivaizdu, kad atsiras tokiu atveju poreikis mažinti paklausą“, – „Reuters“ citavo ministrą.

Taigi naftos kainos turėtų vėl kilti, bet abejotina, ar pasitvirtins kai kurių analitikų spalį išsakytos prognozės, kad metų pabaigoje jos pasieks 100 JAV dolerių už barelį. Dabar kalbama tik apie 80–82 dolerius, o atsargesni mini ir 75 JAV dolerių vidurkį.

Manoma, kad OPEC šalių pastangų mažinti gavybą 2019 metais gali neužtekti ryškesniam pasiūlos mažinimui. Dėl to bus nuspręsta per kartelio narių susitikimą gruodį. Artimiausioje ateityje, matyt, teks stebėti savotiškus naftos karus tarp OPEC ir JAV. Kartelis ir jo sąjungininkai planuoja mažinti gavybą, tačiau JAV Energetikos informacijos valdyba (EIA) gruodį prognozuoja 7,9 mln. barelių didesnę skalūnų naftos per parą gavybą. Jungtinių Valstijų gavybos apimtis jau pralenkė buvusią lyderę Saudo Arabiją. Be to, Vašingtonas pažadėjo netaikyti sankcijų Iranui, ir šis galės nevaržomai prekiauti savo nafta.

Rinkos analitikai pažymi, kad pusantros savaitės matomas naftos rinkos kritimas priminė buvusį 2015 metais, kai nafta sparčiai pigo, smarkiai padidinus skalūnų naftos gavybą JAV. Šiemet naftos kainos buvo smuktelėjusios tik liepą.

Degalai nežymiai pigo

Naftos kainoms krintant, mažėjo didmeninės, o vėliau ir mažmeninės naftos produktų kainos. Antai AB „Orlen Lietuva“ dyzelinas nuo spalio 29 iki lapkričio 14 dienos atpigo nuo 1,125 iki 1,09 euro už litrą, o benzinas A95 – nuo 1,104 iki 1,052 euro.

Tokios tendencijos pamažu skleidėsi ir mažmeninėje degalų prekyboje. Naujovė ta, kad dyzelino ir benzino kainos degalinėse susilygino. Tai būdinga šildymo sezonui. Mat tokiu metu didėja dyzelino paklausa, nes jis daug kur pasaulyje naudojamas kaip krosnių kuras.

Lapkričio mėnesį pigiausiai degalais prekiaujančiuose mažųjų degalinių tinkluose litras benzino kainavo 1,11–1,13 euro, o dyzelino – 1,13–1,14 euro. Tokia padėtis šiuo metu atkartoja Estijos mažmeninės prekybos degalais praktiką. Šios šalies degalinėse jau daugiau kaip 10 metų benzino ir dyzelino kainos yra vienodos.