Kvalifikuotus darbuotojus rengia pačios įmonės
Di­de­lei da­liai įmo­nių šiuo me­tu trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų, ta­čiau švie­ti­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je to­kia be­vil­tiš­ka ir abe­jin­ga rin­kos po­rei­kiams, kad siū­lo­miems dar­bams dirb­ti tin­ka­mus spe­cia­lis­tus įmo­nės mo­ko pa­čios. Jos ge­riau­siai ži­no, kaip par­eng­ti dar­buo­to­jus, ir ne­de­da daug vil­čių į pro­fe­si­nes mo­kyk­las, ku­rios la­biau orien­tuo­ja­si į for­ma­lų­jį mo­ky­mą ir sto­ko­ja ga­li­my­bių su­teik­ti vi­są rei­kia­mą pa­tir­tį.

Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė, kad daugiau kaip pusė darbdavių darbo skelbimuose siūlo kvalifikuotą darbą, tad vis daugiau asmenų atsigręžia į profesinio mokymo programas ir siekia įgyti naują ar pirmą kvalifikaciją arba reikiamų įgūdžių.

Vis dėlto, kaip pažymi specialistai, profesinės mokyklos ne visada lanksčiai reaguoja į paklausiausių profesijų pokyčius, tad į darbo rinką išleidžia ir neperspektyvių specialistų. Dėl to įmonės, jaučiančios kvalifikuotų darbuotojų stoką, pačios imasi juos mokyti. Pagrindinis tokio mokymo pranašumas – profesionalūs mokytojai, išmanantys praktinę veiklos dalį, ir situaciją rinkoje atliepiantys darbuotojų įgūdžiai. Kai kurių sektorių bendrovės taip pat renkasi žmones, baigusius specializuotų mokyklų kursus.

Darbuotojų skaičius nuolat didėja

Lietuvos darbo biržos teigimu, viena paklausiausių formaliojo profesinio mokymo programų yra motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei kvalifikacijai įgyti. Tačiau vežėjus rengia ir pačios įmonės. Darbo biržos duomenimis, 2018 metais tai daugiausia darė bendrovės „Vlantana“, „Agrologistika“.

„Vlantana“ turi mokymo centrą, kuriame rengiami C ir CE kategorijų vairuotojai. Bendrovės transporto saugos ir mokymų direktorius Algimantas Šniepis pasakojo, kad sprendimo turėti nuosavą mokymo centrą priežastis paprasta – įmonė geriausiai žino savo poreikius ir gali suformuluoti konkrečius lūkesčius, ko tikisi iš parengtų žmonių. „Kaip visada sakiau ir sakysiu, patys geriausi mokytojai, profesijos inspektoriai, ypač kalbant apie profesinį mokymą, yra buvę profesionalai“, – tvirtino A. Šniepis.

„Vlantana“ reikiamos kvalifikacijos moko ir žmones, neturinčius jokios patirties, ir tuos, kurie turi vairuotojo pažymėjimą bei kitus reikiamus dokumentus, tačiau stokoja įgūdžių, todėl siekia įgyti profesionalaus vairuotojo kvalifikaciją. Savo darbuotojus apmokyti atsiunčia ir kitos įmonės.

A. Šniepio teigimu, tai nėra konkurentų specialistų rengimas. Įmonė nevertina Lietuvos vežėjų kaip varžovų, esą darbo visiems užtenka. „Kiekvienas turi savo segmentą, tad konkurencija – santykinė. Konkurentais laikome Europos vežėjus, – kalbėjo A. Šniepis. – Mes žinome, kokios šiuo metu yra tendencijos Europoje dėl komandiruočių direktyvos, mobilumo paketo, draudimo 45 valandas ilsėtis vilkikų kabinose ir pan. Tai visiems bendri iššūkiai, ir su jais reikia dorotis. Kasdien susidurdami su praktine darbo dalimi, išmanydami visus reguliavimus ir reikalavimus tarptautiniams vežėjams, mes labai gerai visa tai galime perduoti per mokymus, taip pat greičiau reaguoti į reglamento pokyčius.“

Pašnekovas pridūrė, kad bendrovė turi aibę mokymo įrankių, todėl neapsiriboja vien formaliomis programomis. Vairuotojo parengimas, kaip pažymėjo A. Šniepis, – ne tik gebėjimas vairuoti, tai sudaro vos trečdalį ar dar mažesnę dalį visų reikiamų įgūdžių. Rinkos poreikius labiau atliepiantys įgūdžiai ir yra pagrindinė takoskyra tarp įmonės mokymų ir formalaus mokymo.

Be galimybės reaguoti į esamą situaciją ir pokyčius rinkose, bendrovė turi visas technines priemones, kurių trūksta kai kurioms valstybės atstovaujamoms mokymo įstaigoms, pavyzdžiui: naujų vilkikų, įvairių puspriekabių (su tentu, užuolaidomis), puspriekabių-šaldytuvų ir kitų. Taigi inspektorius gali praktiškai patikrinti vairuotojo įgūdžius, kaip, tarkime, jis geba įjungti šaldytuvą, nustatyti reikiamą režimą ir pan.

Kursą mokymo centre privalo išklausyti tiek patirties jau sukaupę, tiek jos neturintys vairuotojai. Kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau stokojantiems tam tikrų įgūdžių, taikomos individualios programos. Neturintieji patirties dalyvauja išplėstinėje programoje, kuri apima darbui reikalingus įgūdžius. Pavyzdžiui, mokoma ekonominio, efektyvaus vairavimo – tai gana sunkus uždavinys net kai kuriems patyrusiems vairuotojams.

A. Šniepio skaičiavimu, per metus žmonių „nuo nulio“ parengiama iki 200, o turinčių tam tikrą kvalifikaciją arba bent jau vairuotojo pažymėjimą ir darbui būtinus dokumentus – per 1000. Šis skaičius nuolat didėja, tiesa, dabar šiek tiek lėčiau negu anksčiau.

„Tendencija yra tokia, kad tarptautinių vežėjų vairuotojų trūksta visur Europoje. Tarkime, Jungtinei Karalystei jų reikia apie 70 tūkstančių, – sakė pašnekovas. – Ne paslaptis, jog dalis mūsų vairuotojų neblogai moka užsienio kalbas, tad, gavę gerus pradmenis ir įgiję kvalifikaciją, susivilioja darbu užsienyje. Šiais laikais darbo jėga mobili, ir mes to nepakeisime.“

Tiesa, bendrovės apmokytas darbuotojas įsipareigoja dirbti įmonėje tiek laiko, kad atsipirktų investicijos į jį, – metus ar ilgiau.

Žiūri kaip į potencialius darbuotojus

Autobusų ir troleibusų vairuotojus pati rengia ir įmonė „Vilniaus viešasis transportas“. Tai ji daro jau nuo 1970-ųjų. „Mokymai buvo pradėti rengti dar tuometiniame Troleibusų parke. Šiuo metu Vilniuje troleibusų vairuotojus rengiame vien mes, nes tik mes ir galime pasiūlyti troleibuso vairuotojo darbą sostinėje. Per metus jų parengiame 25–30. Norintiesiems tapti troleibuso vairuotoju reikia būti ne jaunesniems nei 21 metų ir turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. T kategorijos vairuotojų kursai trunka 60 darbo dienų“, – nurodė „Vilniaus viešojo transporto“ Profesinio mokymo centro vadovė Daiga Petrauskienė.

Autobuso vairuotojai ruošiami nuo 2001-ųjų. Per metus jų parengiama apie 50. Asmenims, pageidaujantiems tapti autobuso vairuotojais, galioja tokie pat reikalavimai kaip ir besimokantiems T kategorijos, o kursai trunka 49 darbo dienas.

„Mūsų mokyklą baigę vairuotojai greičiau adaptuojasi ir daug lengviau pradeda dirbti įmonėje. Centre į mokinius žiūrima kaip į būsimus bendrovės vairuotojus. Jie mokosi įmonės teritorijoje esančiose mokymo klasėse ir vairavimo aikštelėse, rengiami patyrusių pedagogų ir instruktorių, puikiai išmanančių vairuotojo darbo specifiką. Šiuo metu studentams mokama ir stipendija“, – aiškino D. Petrauskienė.

Renkasi ir specializuotų mokyklų mokinius

Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė kiek anksčiau dienraščiui sakė, kad darbo ieškančių žmonių profesijos pasirinkimui nemenką įtaką daro inovacijos ir skaitmenizacija. Tai buvo akivaizdu jau pernai, o šiais metais net per 1 tūkst. Darbo biržos klientų rinkosi ne tik visiems įprastas, gerai žinomas specialybes, bet ir IT sektoriaus „kompiuterines“ bei retesnes profesijas.

Tačiau šios srities darbuotojų dėl sektoriaus plėtros vis dar trūksta, tad įmonės pačios imasi iniciatyvos. Tiesa, kai kurioms bendrovėms neretai efektyviau ką tik „iškeptus“ specialistus graibstyti iš rinkoje esančių specializuotų IT mokyklų ir toliau kelti jų kvalifikaciją jau pačioje įmonėje.

Programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje, Rygoje, pardavimų ir plėtros vadovas Jevgenijus Abdulajevas pasakojo, kad mokykla atsirado maždaug prieš trejus metus. Jos tikslas buvo padėti žmonėms persikvalifikuoti – supažindinti su programavimu tuos, kurie mokykloje nebuvo „tiksliukai“ arba tiesiog nemąstė apie programuotojo karjerą. Be to, anot pašnekovo, suaugusiems asmenims, turintiems šeimą, darbą ir kitokią veiklą, ne visada tinka aukštasis mokslas, nes jis ganėtinai brangus ir ilgai trunka, tad specializuoti mokymai yra itin aktualūs.

Pamąstymai, jog IT specialistų poreikis toliau didės, virto kūnu. Visi labai greitai pamatė, kad IT specialistų paklausa kyla, ir ne visada jų randama, juolab jog sektoriui būdinga didelė specialistų kaita. „Įmonės pradėjo svarstyti galimybę samdyti pradedančius darbuotojus ir juos auginti. Bendradarbiaujame su darbdaviais, siūlome jiems mūsų specialistus – geriausi studentai keliauja į darbo pokalbius, o įmonės iš kandidatų išsirenka tuos, kuriuos norėtų priimti į darbą ar praktiką. Kadangi dirbame jau trejus metus ir turime per 120 partnerių, dabar būna ir taip, kad bendrovės, ieškodamos darbuotojų, pačios kreipiasi į mus“, – dėstė J. Abdulajevas.

Jo teigimu, kai kurios IT įmonės yra įkūrusios akademijas, kuriose rengia specialistus. Tačiau tai esą ne visada pasitvirtina, mat reikalauja laiko ir personalo sąnaudų. „Tuomet programuotojai, dirbantys akademijoje, negali susitelkti į savo tiesioginį darbą. Taigi specialistus rengia tikrai ne visos įmonės – tikriausiai mažesnė jų dalis“, – spėjo pašnekovas.

Šiuo metu Vilniuje autobusų ir troleibusų vairuotojus rengia įmonė „Vilniaus viešasis transportas", ji pasiūlo žmonėms ir darbą.Romo Jurgaičio nuotrauka

Būna ir kitokių bendradarbiavimo formų. Pavyzdžiui, neseniai mokykla bendradarbiavo su „Tele2 Big Datos“ akademija – pagal parengtą projektą sukūrė specialią programą ir mokė žmones kartu su tos įmonės specialistais. „Tele2“ atsirinko apmokytus asmenis praktikai atlikti ir davė jiems darbą.

„Dar reikėtų paminėti, kad mūsų mokymo programos kuriamos pagal rinkos poreikį. Mes nemokome žmonių programuoti bet ko. Atsižvelgiame į tai, ko reikia įmonėms, kad mokymus baigęs asmuo galėtų įsidarbinti ir kurtų kompanijai vertę. O apie poreikį geriausia išgirsti iš pirmų lūpų, nes darbo skelbimų būna įvairių. Jei bendrovė ieško kokio nors specifinio specialisto, tai ne visada reiškia, kad visoje rinkoje būtent tokių darbuotojų trūksta. Todėl bendraujame su įmonėmis“, – pabrėžė J. Abdulajevas.

Jis pridūrė, jog mokymai trunka nuo mėnesio iki dviejų ir yra intensyvūs – 70–160 valandų. Vienu metu mokykloje Vilniuje pagal įvairius programavimo modelius mokosi apie 100 žmonių, o pridėjus Kauną, Klaipėdą ir Rygą jų per mėnesį susidaro apie 200. Ir tie skaičiai nuolat didėja, mokymo programų daugėja.

„Tikrai džiaugiamės, kad ateina vis daugiau žmonių. Jie supranta, jog programavimo žinių greitai prireiks daugiau ar mažiau visiems. Kalbu ne vien apie programuotojus. Ateityje dauguma žmonių – vadybininkai, vadovai, personalo atrankų ir kiti specialistai – turės suprasti programavimo pagrindus, nes gyvenimas keičiasi, technologijų esama visur. Kaip kadaise atrodė, kad anglų kalbos reikės ne visiems, bet dabar ją mokėti yra natūralu, taip nutiks ir su programavimu“, – prognozavo pašnekovas.

Jo manymu, partnerių taip pat gausės, mat turėti programavimo specialistų bus aktualu ne vien IT bendrovėms. „Aišku, dabar mūsų partnerių būrį daugiausia sudaro IT, programavimo įmonės, bet vis daugiau kreipiasi ir kitokio profilio bendrovių, pavyzdžiui, personalo atrankų“, – sakė J. Abdulajevas.

Apmoko visus darbuotojus

Reikiamus darbuotojus apmoko ir bendrovė „Ekskomisarų biuras“. Mokymų grupės vadovė Raimunda Januškienė aiškino, kad įmonė mokymų licenciją turi nuo 1996 metų, ir tai yra viena „Ekskomisarų biuro“ veiklos sričių. Bendrovė taip pat organizuoja mokymus asmenims, norintiems įsigyti ginklą savigynai, įvairius seminarus, tarp jų – kvalifikacijos kėlimo, veiksmų ekstremaliose situacijose mokymus. „Nuo pat pradžių ruošiame darbuotojus ne tik savo reikmėms. Regis, rinkoje buvome pirmieji, ėmę rengti apsaugos darbuotojus. Apsaugos darbuotojo mokymo programa – tai valstybės nustatyta programa, kuri kartkartėmis vis keičiama. Licencijas išduoda Švietimo ir mokslo ministerija. Programą kuruoja Policijos departamentas“, – kalbėjo R. Januškienė.

Į 52 valandų mokymus įeina teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Mokytis gali visi norintys – ir nedirbę, ir dirbantys apsaugos darbuotojais, stažuotojais, atitinkantys programos reikalavimus: ne jaunesni kaip 18 metų, turintys ne mažesnį kaip pagrindinį išsilavinimą. Baigus kursus apsaugos darbuotojo pažymėjimą išduoda policija, prieš tai patikrinusi, ar žmogus atitinka teisės aktų reikalavimus.

„Apsaugos darbuotojus rengiame ne vien savo reikmėms. Apmokome ir kitų saugos tarnybų darbuotojus, taip pat asmenis, kurie planuoja ateityje dirbti apsaugos sistemoje. Bendradarbiaujame ir su Darbo birža. Ji irgi siunčia žmones, norinčius persikvalifikuoti (įgyti kompetenciją), dirbti apsaugos darbuotoju, – pasakojo R. Januškienė. – Vienas mūsų pranašumų – dėstytojai, turintys praktinės patirties saugos paslaugų organizavimo ir teikimo srityse.“

Apsaugos darbuotojo mokymo programa privaloma visiems, dirbantiems darbą, susijusį su apsauga. Per metus pagal Apsaugos darbuotojo mokymų programą mokosi vidutiniškai 500 asmenų.