Kvalifikuotų darbuotojų poreikis gena į profesines mokyklas
Dau­giau kaip pu­sė darb­da­vių dar­bo skel­bi­muo­se siū­lo kva­li­fi­kuo­tą dar­bą, tad vis dau­giau as­me­nų at­sig­rę­žia į pro­fe­si­nio mo­ky­mo prog­ra­mas ir sie­kia įgy­ti nau­ją ar pir­mą­ją kva­li­fi­ka­ci­ją ar­ba rei­kia­mų įgū­džių. Vis dėl­to aki­vaiz­du, jog pro­fe­si­nės mo­kyk­los ne vi­sa­da yra pa­kan­ka­mai lanks­čios, kad rea­guo­tų į pa­klau­siau­sių pro­fe­si­jų po­ky­čius, to­dėl į dar­bo rin­ką iš­lei­džia ir ne­pers­pek­ty­vių spe­cia­lis­tų.

Lietuvos darbo biržos (LDB) liepos 1 dienos duomenimis, kas trečias (34, 4 proc., arba 46,3 tūkst.) darbo biržoje registruotas darbo ieškantis asmuo neturi kvalifikacijos. Tuo tarpu daugiau kaip pusė (beveik 57 proc.) visų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems specialistams. Pernai darbdaviai iš viso įregistravo 222,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Pastebima, kad augo statybos darbininkų poreikis, o didžiausias darbdavys – paslaugų sektorius, tad šių sričių programos yra tarp paklausiausiųjų.

Programos, skirtos įgyti tam tikrą kvalifikaciją paslaugų srityje, yra akivaizdžiai populiaresnės renkantis pirmąją kvalifikaciją.

Mokosi visiškai naujų dalykų

LDB mini, kad profesinio mokymo apimtis pernai, palyginti su 2015-aisiais, didėjo. 2015–2017 metų laikotarpiu kvalifikaciją įgijo apie 57,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų: pernai – apie 21,4 tūkst., 2016 metais – 17,1 tūkst., 2015 metais – 19,1 tūkst., iš jų nekvalifikuoti asmenys sudarė apie 30 procentų. Šių metų liepos 1-osios duomenimis, kvalifikacijos siekia apie 10,3 tūkst. asmenų.

Darbo biržos organizuojamo profesinio mokymo programų dalyvių skaičius augo per pastaruosius šešerius metus. Vertinant pagal plačiąsias švietimo sritis, daugiausia dalyvių baigė programas transporto paslaugų bei paslaugų asmenims (plaukų ir grožio priežiūra) srityse. O įvertinus pasirinkimų dinamiką matyti, kad spartus mokymo programų dalyvių skaičiaus augimas matomas informacijos ir ryšio technologijų srityje. Čia dalyvių skaičius išaugo keturis kartus: nuo 235 dalyvių 2016 metais iki 1065 dalyvių 2017 metais.

Analizuodama praeitų metų rezultatus Darbo birža pažymėjo tendenciją, kad darbo ieškantys asmenys siekė įgyti tas kompetencijas ir kvalifikacijas, kurių daugiausia ieškojo darbdaviai. Tiesa, esama išimčių: daug darbo pasiūlymų sulaukia verslo, administravimo ir teisės specialistai, tačiau šiose srityse kompetencijas ar kvalifikaciją įgijo nedaug asmenų – tikėtina, kad darbo vietas užima aukštųjų mokyklų absolventai.

Taip pat matyti, kad tik labai nedidelė dalis asmenų pasirenka profesiją, artimą turimai. Tai aktualiau jau turintiems darbo patirties tam tikroje srityje ir norintiems įgyti papildomą kompetenciją, pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo profesiją dažniausiai renkasi buvę socialiniai darbuotojai, mokytojai.

2015–2017 metais mokymo dalyviai daugiausia rinkosi formaliojo profesinio mokymo, suteikiančio kvalifikaciją, programas. Tuo tarpu kompetencijų įgijimo programas renkasi tik kas ketvirtas profesinio mokymo dalyvis.

Paveikė skaitmenizacija

LDB duomenimis, tarp formaliojo profesinio mokymo programų paklausiausios yra motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, krautuvų vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, manikiūrininko, virėjo, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis mokymo programos.

Tarp neformaliojo profesinio mokymo programų dominuoja programos, skirtos įgyti teisę vairuoti įvairių kategorijų motorinių transporto priemones. Taip pat populiarios tinklalapių kūrimo pradmenų, sisteminių ir vamzdinių sistemų montuotojo, Java programavimo pagrindų, profesionalaus visažisto-stilisto, kasininko padėjėjo mokymo programos.

Rinkoje pastebimai augo statybos darbininkų poreikis.pixabay.com nuotrauka

LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė pažymėjo, kad darbo ieškančių žmonių profesijos pasirinkimui įtaką daro inovacijos ir skaitmenizacija – jau pernai buvo akivaizdu, kad daugiau darbo ieškančių žmonių renkasi IT sektoriui reikalingas profesijas. Šiais metais jau daugiau nei 1 tūkst. Darbo biržos klientų rinkosi ne tik visiems įprastas ir gerai žinomas profesijas, bet ir IT sektoriaus „kompiuterines“ bei retesnes profesijas.

„Daugiausia netradicines, šiuolaikiškas mokymo programas renkasi jaunimas iki 29 metų. Neatsilikti nuo laikmečio siekia ir vyresni nei 54 metų asmenys. Jie taip pat nori įgyti paklausias darbo rinkoje elektroninio verslo, fotografo, kompiuterinės grafikos, maketavimo ir projektavimo, kompiuterizuotos buhalterijos, skaitmeninių technologijų – internetinių tinklalapių projektuotojo, vizualinės reklamos ir želdynų prižiūrėtojo kvalifikacijas ar kompetencijas“, – pasakojo ji.

Paslaugų sektorius – išbandyti save

Kaip teigė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Marius Ablačinskas, pagal Profesinio mokymo įstatymą galimi du programų tipai: pirminio mokymo programos, skirtos pirmai kvalifikacijai įgyti, ir tęstinio mokymo programos, skirtos tolesnėms kvalifikacijoms įgyti.

„Visos programos veda kvalifikacijos link – jų rezultatas yra kvalifikacijos įgijimo pažymėjimas. Kitaip tariant, išleidžiame diplomuotus specialistus, kurie turi tam tikrą profesiją. Dėl to programos yra ilgos – metų ar pusantrų metų trukmės. O Darbo birža, dirbanti su bedarbiais, daugiau rengia kursus, kurie suteikia pagrindinius profesijos gebėjimus, bet nebūtinai kvalifikaciją. Tarkime, virėjas, duonos gaminių kepėjas turi kvalifikaciją, o picų kepėjas, dirbantis picerijoje, turi tik šį vieną gebėjimą, kurio dirbant picerijoje jam ir tereikia“, – aiškino jis.

M. Ablačinsko pastebėjimu, šiuo metu matyti, kad profesinėse mokyklose populiariausios yra inžinerinės pramonės ir apdirbamosios pramonės sričių programos. Jos apima suvirintojo, elektromonterio, metalo staklių tekintojo, elektriko, mechatroniko ir kt. profesijas.

Nuo šių programų populiarumo nedaug atsilieka paslaugų sektoriaus profesijos. „Didžiąją Lietuvos ekonomikos dalį sudaro paslaugos, o ne gamyba, todėl virėjų, kirpėjų, kosmetologų, masažuotojų, kepėjų, padavėjų, barmenų ir panašios programos yra ir visada buvo ant bangos. Tačiau žmonės, įgiję inžinerinės pramonės srities kvalifikaciją, paprastai įsidarbina gerokai ilgesniam laikotarpiui, gal ir visam gyvenimui. O virėjai, padavėjai, barmenai ir t. t. – nebūtinai. Džiaugiuosi paslaugų srities programų populiarumu, bet jos neretai skirtos savęs ieškantiems žmonėms, o ne jau tvirtai žinantiems, ko nori“, – kalbėjo M. Ablačinskas.

Taip pat, anot jo, matyti, kad programos, skirtos įgyti tam tikrą kvalifikaciją paslaugų srityje, yra akivaizdžiai populiaresnės renkantis pirmąją kvalifikaciją. „Nes visiems smagu tapti tuo, kuo tapti smagu – gal tos sritys atrodo romantiškos, lengvai prieinamos. Bet kai žmonės kvalifikaciją keičia antrą kartą, pasirinkimai būna rimtesni – žmonės jau nori tapti „tikresniais“ darbuotojais: statybininkais, inžinieriais ir t. t., nes, matyt, pabandė dirbti, ir jiems nepavyko, arba net nebandė dirbti“, – svarstė pašnekovas.

Prioritetai nelygu realybei

Pasak M. Ablačinsko, darbo rinkos analizės nebūtinai atitinka įsidarbinimo galimybes ir nebūtinai atliepia profesinio mokymo programų populiarumą, o ir pačios švietimo įstaigos neretai yra sustabarėjusios.

„Pavyzdžiui, nuolat šnekama, kad reikia siuvėjų ir tolimųjų reisų vairuotojų, bet į abi sritis žmonės nestoja mokytis. Nes siuvėjai dirbti už 200 eurų tiesiog negali. Esame girdėję, kad Visagine, Zarasuose veikia siuvimo bendrovės, kuriose dirba moterys iš Šri Lankos, Vietnamo. Tolimųjų reisų vairuotojų poreikis taip pat didelis, tačiau dirbti šioje srityje kartais pakanka tiesiog tam tikros kategorijos vairuotojo teisių – įmonė tik patikrina žmogaus gebėjimus. Kitos įmonės specialistus parengia pačios. Pavyzdžiui, bendrovė „Girteka“ arba Klaipėdos „Vlantana“ turi savo mokyklas ir žmogų gali išmokyti net vairuoti“, – pasakojo ministro patarėjas.

Šiais metais, kaip ir pernai, anot M. Ablačinsko, valstybė finansuoja apie 20 tūkst. profesinio mokymo vietų. Nors priėmimas į profesines mokyklas organizuojamas pagal Vyriausybės nustatytas kvotas, atsižvelgus į specialistų poreikį ir valstybės finansines galimybes, profesinės mokymo įstaigos parengia ir neperspektyvių specialistų.

„Patvirtinti priėmimo planai gali būti labai artimi kvotoms, bet realiame gyvenime viskas gali būti kitaip – žmonės tiesiog neina mokytis kai kurių profesijų. Pavyzdžiui, lengviau būti virėju nei suvirintoju. Ir, nepaisant didelio specialistų poreikio kurioje nors srityje, žmonės tų sričių nesirenka. Be to, reikia pripažinti, mūsų mokyklos yra gana sustabarėjusios. Jos neretai dirba atsižvelgdamos ne į poreikį, o turimus mokytojus. Galiausiai ir naujų mokytojų nebūtinai yra pilni aruodai.“, – aiškino švietimo ir mokslo ministro pavaduotojas.

Jo teigimu, viena didesnių sistemos bėdų yra ta, kad prie turimų mokytojų „prisirišusios“ mokyklos nebeatitinka rinkos poreikių. „Drįstu teigti, kad iš 70-ies Lietuvos profesinių mokyklų du trečdaliai – apie 50 mokyklų – rengia virėjus, ne mažiau kaip 40 mokyklų tikrai rengia statybininkus, automechanikus, nes Lietuva ilgą laiką gyveno iš šitų specialybių, nepaisant aplinkoje esančios paklausos. Todėl dabar tikrai patiriame vadinamąjį programų nerentabilumą. Jei, pavyzdžiui, Skuodas teberuošia apdailininkus, kurie vargiai turi darbo perspektyvų, bet į programą susirenka vienas kitas, pagal šiandien galiojančią tvarką mes negalime tokios programos paleisti į gyvenimą – stojančiųjų turi būti bent 12“, – aiškino pašnekovas.

Pirminis profesinis mokymas, skirtas 16 metų asmenims, kurie įgijo 10 klasių išsilavinimą, ir šiais metais, ir pernai surenka apie 7 tūkst. asmenų.

Be to, patys stojantieji į profesines mokyklas stokoja lankstumo. „Būsimas mokinys profesinio mokymo įstaigą renkasi maždaug 25 kilometrų spinduliu. Taip pat yra tendencija, kad profesinės mokyklos absolventai „nusėda“ netoli mokyklos – 40–50 kilometrų spinduliu. Taigi jei toje aplinkoje nėra tam tikros profesijos asmenų poreikio, žmonės arba tos profesijos nesirinks, arba pasirinks ir bus potencialūs bedarbiai. O išvažiuoti arba važiuoti kitur mokytis jie nelabai linkę“, – pasakojo jis.

Todėl M. Ablačinskas pabrėžė, kad bet kuri profesinė mokykla turėtų atsisakyti tų specialybių, į kurias jau kelerius metus nebesurenka mokinių, o verčiau persiorientuoti. Tai pat reikėtų susikoncentruoti į kelias paklausias profesijas, užuot siūlius visą jų „puokštę“ ir nesurenkant pakankamo stojančiųjų skaičiaus. „Jei mokykla, pavyzdžiui, gavo 70 finansuojamų vietų, kai joje per tris kursus iš viso mokosi tik 200 mokinių, o ji tas vietas dar desperatiškai „ištaško“ per 8 skirtingas programas, tuomet, matyt, nė viena iš tų programų šansų neturi“, – pažymėjo pašnekovas.

Nesimoko visą gyvenimą

Pirminis profesinis mokymas, skirtas 16 metų asmenims, kurie įgijo 10 klasių išsilavinimą, ir šiais metais, ir pernai surenka apie 7 tūkst. asmenų. Bet šis išteklius, anot M. Ablačinsko, jau senka dėl nedžiuginančios demografinės padėties.

„Mokyklose turėtų būti perspektyvesnės programos asmenims, jau turintiems pirmąją kvalifikaciją, arba asmenims, kurie tiesiog nori įgyti antrą kvalifikaciją. Bet tai nėra populiaru. Tarkime, Danijoje 68 proc. darbingo amžiaus asmenų dalyvauja mokymesi visą gyvenimą (ar tai būtų formalusis mokymasis, ar kursai, pavyzdžiui, fotografo ar valčių mazgų rišėjo, plytelių klojėjo), o pas mus tokių asmenų yra 5,7 procento. Mūsų darbingo amžiaus žmonės mokosi tik arba prispirti nedarbo, arba galbūt turėdami daug laisvo laiko“, – sakė M. Ablačinskas ir pridūrė, kad mokymo programų pasiūla vyresniems asmenims yra didelė.

Bet viena didesnių bėdų, anot jo, yra ta, kad didelė dalis programų vykdomos ryte, tad dirbantys asmenys tokių mokymų lankyti negali. „Siekiame perorientuoti mokyklas – kad mokytų vakarais, savaitgaliais. Dar stengiamės trumpinti programas, jas išgryninti. Anksčiau jos būdavo 3 metų trukmės, o dabar yra ir 9–15 mėnesių“, – sakė jis.

FAKTAI

Geidžiamiausi specialistai

Darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo rinkoje labiausiai trūksta metalo apdirbimo įrenginių operatorių, gydytojų, elektros inžinerijos technikų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, mechanikos inžinerijos technikų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų.

Nacionaliniu lygiu šalyje auga informacinių ir ryšių technologijų specialistų (ypač programinės įrangos kūrėjų), inžinerinės bei gamybos pramonės specialistų, analitikų, pedagogų, slaugos ir akušerijos specialistų paklausa.

STATISTIKA

Paklausiausios formaliojo profesinio mokymo programos

Programos pobūdisPasirinkusių asmenų skaičius
Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka1200
Slaugytojo padėjėjo mokymo programos373
Apskaitininko mokymo programos337
Krautuvų vairuotojo mokymo programos291
Socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programos255
Manikiūrininko mokymo programos249
Virėjo mokymo programos236
Metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis mokymo programos226

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Paklausiausios neformaliojo profesinio mokymo programos

Programos pobūdisPasirinkusių asmenų skaičius
Įvairių kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų vairuotojo pažymėjimui ar teisei vairuoti transporto priemones įgyti1618
Tinklalapių kūrimo pradmenų74
Sisteminių ir vamzdinių sistemų montuotojo61
Java programavimo pagrindų41
Profesionalaus visažisto-stilisto38
Kasininko padėjėjo36

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Mokymų dalyviai pagal švietimo posričius (mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius)

Švietimo posričiaiDalyvių skaičius 2016 m.Dalyvių skaičius 2017 m.
Transporto paslaugos53136705
Plaukų ir grožio priežiūra16551891
Statyba ir statybos inžinerija16221389
Kompiuterio tvarkymas ir kompiuterinis raštingumas2351065
Viešbučių ir maitinimo paslaugos12781004
Apskaita531881
Didmeninė ir mažmeninė prekyba903830
Slauga ir akušerija761808
Mechanika ir metalo darbai826751
Socialinis darbas ir konsultavimas480722
Tekstilė (apranga, avalynė ir oda)582491
Namų ūkio paslaugos510485
Dailieji amatai284370
Elektra ir energija356360
Medžiagotyra (stiklas, popierius, plastikas, mediena)503358

Šaltinis: Lietuvos darbo birža