Kur Lietuvoje gyventi sočiausia
Ne pi­ni­guo­se lai­mė, bet vis dėl­to tai la­bai ap­čiuo­pia­mas gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ro­dik­lis, lei­džian­tis pa­ly­gin­ti, ku­rio­je sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­ti ge­riau. Al­gos di­des­nės ten, kur dau­giau in­ves­ti­ci­jų. Nors tai pri­klau­so ne vien nuo me­ro, bet yra ir jo dar­bo ko­ky­bės lak­mu­so po­pie­rė­lis.

Išanalizavę, kiek šią savivaldos kadenciją didėjo algos ir daugėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI), skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai išskyrė lyderius ir autsaiderius.

Nėra vienareikšmio atsakymo: meras veteranas ar debiutantas garantuoja savivaldybės sėkmę arba nesėkmę. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas, kuriam 26 metus (su trumpa pertrauka nuo 1990 metų) vadovauja konservatorius Gintautas Gegužinskas, pagal algas ir jų augimą yra maždaug viduryje tarp 60 savivaldybių.

Dvi savivaldybės – Kauno miesto ir Trakų rajono – tarp pirmaujančiųjų pagal visus keturis parametrus: tiek atlyginimų ir investicijų dydžius, tiek jų augimo tempą.

Šių savivaldybių merus būtų galima pavadinti jau apšilusiais savivaldybių vadovais. Visvaldas Matijošaitis 2011 metais su nepartiniu „Vieningo Kauno“ judėjimu buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą ir būtų jau tąkart tapęs meru, jeigu ne politinė aritmetika dėliojant koaliciją. Kauno vadovu jis išrinktas pirmuose tiesioginiuose rinkimuose. Per kadenciją algos Kaune pakilo 39 proc. (jos siekia 741 eurą, Kaunas nusileidžia tik Vilniui ir Klaipėdai), o Trakų rajone pašoko net 47 proc. ir siekia 713 eurų. Dabartinė Trakų merė Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė į rajono tarybą išrinkta 2011 metais, o savivaldybei vadovauja nuo 2014-ųjų.

Martynas Tininis: „Nors daugelį dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia ir savivaldos pastangos bei veikla." / LLRI nuotrauka

Veteranai proveržio negarantavo

Kalvarijos, Zarasų, Varėnos, Lazdijų, Skuodo, Ignalinos, Biržų rajonų savivaldybės atsilieka nuo vidurkio ir pagal algų dydį, ir pagal jų augimo tempą, ir pagal investicijas. Nors tarp šių rajonų vadovų nemažai valdžios veteranų, jiems taip ir nepavyko išvesti savivaldybių iš autsaiderių pozicijų.

Mažiausios algos – Kalvarijoje (526 eurai, augo 30 proc.). Šios savivaldybės meras „tvarkietis“ Vincas Plikaitis nuo 2000-ųjų buvo tarybos narys, apie dešimtmetį su pertraukomis buvo vicemeras, o 2007–2008 metais ir nuo 2015-ųjų – meras.

Pasigirti padėjęs gyventojams daugiau uždirbti negali ir ilgametis Lazdijų rajono vadovas Artūras Margelis (meras 1997–2000 metais ir nuo 2007-ųjų, vicemeras 2003–2007 metais).

Iš atsiliekančiųjų grupės neišsiveržusio Ignalinos rajono meras „valstietis“ Henrikas Šiaudinis šiame poste nuo 2014 metų. Iki tol nuo 1995-ųjų jis buvo „amžinojo“ mero Bronio Ropės „amžinasis“ pavaduotojas, o į tarybą renkamas nuo 1990 metų.

Nuo 2003 metų su pertraukomis į Zarasų rajono tarybą renkamo, 2004–2015 metais – Zarasų miesto seniūnijos seniūno, o dabar pirmą mero kadenciją baigiančio socialdemokrato Nikolajaus Gusevo vadovaujamai savivaldybei tenka priešpaskutinė vieta pagal gyventojų piniginės storį.

Varėnoje proveržio nepavyko padaryti buvusiam ilgamečiam Seimo nariui Algiui Kašėtai, mero rinkimus laimėjusiam 2015 metais. Tarp mažiausios pažangos per kadenciją pasiekusių patenka ir Biržų rajonas, kuriam pirmąkart vadovauja Valdemaras Valkiūnas.

. / LLRI nuotrauka

Smigo žemyn

Kaip rodo LLRI analizė, 2015–2018 metais atlyginimai augo visose savivaldybėse – vidutiniškai 36 procentais. Mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc. – nuo 817 eurų į rankas Vilniuje iki 526 eurų Kalvarijoje. Trakų, Pakruojo, Plungės, Širvintų rajonuose algos šovė į viršų daugiau kaip 45 proc., o mažiausiai augo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių rajone (25,4 proc.).

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas atkreipia dėmesį, kad atlyginimai yra mažesni ir auga lėčiau dažniausiai ten, kur trūksta investicijų. Jos pasiskirsčiusios itin netolygiai. Pagal TUI dešimt savivaldybių lyderių atsiliekančias lenkia šimtus kartų. 2015–2017 metais trylikoje savivaldybių investicijų iš užsienio mažėjo, tad mažėjo ir prielaidų atlyginimams jose kilti.

2015–2017 metais savivaldybėse vienam gyventojui tenkančių TUI vidutiniškai didėjo nuo 1522 iki 1698 eurų. Daugiausia investicijų tenka vienam Vilniaus gyventojui – 18 190 eurų, o šilališkiui – vos du eurai. Sparčiausiai TUI daugėjo Mažeikių rajone (nuo 4454 iki 7540 eurų). Net trylikoje savivaldybių TUI mažėjo (labiausiai Kėdainių rajone – nuo 6573 iki 3731 euro).

„Nors daugelį dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia ir savivaldos pastangos bei veikla. Pavyzdžiui, savivaldybės nustato nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, turi daug įtakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijų planavimo ir su tuo susiję reikalai, o bene svarbiausia – pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui būtų kuo mažiau kliūčių“, – pažymi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovas Martynas Tininis.