Kol mokslininkai ieško alternatyvos, plastiko gamintojai klesti
Nors ES po­zi­ci­ja dėl plas­ti­ko pa­kuo­čių griež­ti­na­ma jau nuo 2014-ųjų, daž­nas ša­lies po­lie­ti­le­no pro­duk­ci­jos ga­min­to­jas pra­ėju­sius me­tus va­di­na sėk­min­gais. Įmo­nės, su­ge­ban­čios iš­šū­kius pa­vers­ti ga­li­my­bė­mis, pri­si­tai­ko prie be­si­kei­čian­čių ap­lin­ky­bių, mo­der­ni­zuo­ja ga­my­bą, pro­duk­tų krep­še­lį pa­pil­do ap­lin­kos ne­ken­kian­čiais ga­mi­niais ar­ba da­ro juos iš per­dirb­tų ža­lia­vų.

„Praėję metai bendrovei buvo labai sėkmingi. Pasirašėme sutartis dėl naujų įrenginių įsigijimo ir saulės jėgainės sumontavimo mūsų įmonėje. Rugsėjo 1-ąją jau pradės veikti nauja įranga, todėl savo klientams galėsime pasiūlyti didesnį produkcijos krepšelį. Išplėsime popierinių pakuočių gamybos ir dažymo galimybes, be to, dar mažiau teršime gamtą, nes naujuose pakuočių dažymo įrenginiuose bus naudojami vandens pagrindo dažai. Tai didelis ir svarbus žingsnis pirmyn. Jo naudą ir teigiamus pokyčius turėtų įvertinti klientai tiek Vakarų Europoje, tiek Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo lanksčios pakuotės iš polimerinės plėvelės su fleksografine spauda gamintojos, UAB „IOCO Packaging“ generalinis direktorius Gvidas Drobužas.

„2018-ieji buvo puikūs ir dėl naujų projektų, ir dėl atsivėrusių rinkų. Sėkmingai dirbame su Švedija, Danija, Norvegija, Suomija, Olandija, Didžiąja Britanija, Islandija, Latvija ir Estija. Pernai eksportavome daugiau kaip 50 proc. produkcijos. Šiuos metus pasitinkame turėdami nuosaikesnį augimo planą. Daugiau dėmesio ketiname skirti didesniam antrinių žaliavų naudojimui, numatome gerinti mūsų gaminamos antrinės žaliavos kokybę ir po truputį keisti vartotojų įpročius“, – tvirtino UAB „Gerovė“ vadovas Jaunius Ramoška.

ES plastiko paklausa siekia 49 mln. tonų per metus, tačiau tik 2–3 mln. tonų plastiko atliekų dabar yra perdirbamos.

„Plamikos“ pernykštei veiklai apibūdinti bendrovės komercijos direktorius Saulius Zujus taip pat pasirinko žodį „sėkminga“: „Gamybos apimtis, palyginti su 2017 metais, augo apie 10 proc., nors bazė buvo ta pati. Tai lėmė darbuotojų kompetencijos padidėjimas, taip pat – tinkami sprendimai planuojant gamybą ir jai vadovaujant.“ Įmonės apyvarta 2018-aisiais siekė 3,39 mln. eurų, 90 proc. jos sudarė pajamos iš gamybos.

Palaiko ES poziciją dėl plastiko

Šių bendrovių atstovai tikino, kad ES priimti reikalavimai yra teisingi ir sveikintini, nes pirmiausia ugdo vartotoją atsakingai naudoti produktus. „Polietilenas – unikali medžiaga dėl savo perdirbimo savybių. Rinka visada diktuoja, ko jai reikia labiausiai, o mes sėkmingai prisitaikome prie rinkos poreikių. Prieš 5 metus mūsų gaminių krepšelį sudarė beveik 90 proc. produktų iš pirminės žaliavos, o šiandien jau daugiau kaip 70 proc. jų gaminami iš antrinės žaliavos“, – aiškino „Gerovės“ direktorius.

Statistikos duomenimis, ES plastiko paklausa siekia 49 mln. tonų per metus, tačiau tik 2–3 mln. tonų plastiko atliekų dabar perdirbama. Tai daro žalingą poveikį ne tik gamtai, bet ir ekonomikai. Europos Komisijos (EK) tikslas – užtikrinti, kad iki 2025 metų 10 mln. tonų rūšiuoto plastiko bus perdirbta ir pakartotinai panaudota gaminant naujus produktus.

J. Ramoška kaip didžiausią iššūkį įvardijo neteisingos informacijos sklaidą, kai ji grindžiama ne faktais, bet jausmais. „Retai teigiama, jog aplinką teršia ne pats plastikas, o netinkamas jo vartojimas. Kartais tai primena kovą su vėjo malūnais. Tačiau suprantame, kad stebuklų nebūna, yra tik žinios. Todėl mokome, šviečiame savo klientus, vartotojus, kaip vartoti plastiką, kokia yra tinkamo rūšiavimo ir perdirbimo nauda gyventojus supančiai aplinkai. Mūsų gaminių vartotojai jau vis dažniau supranta, kad tikroji ekologija – tai daugkartinis produkto naudojimas. Žmonės pradeda daugiau ir išsamiau domėtis, kas yra tvarus produktas, kodėl kartais vietoj popierinės geriau rinktis pakuotę, pagamintą iš antrinių žaliavų arba su jomis“, – pasakojo Kaune veikiančios įmonės vadovas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas pabrėžė, kad negalima lyginti plastikinių, popierinių, medinių ar stiklinių pakuočių pagal vieną – pranašumo – kriterijų. „Tėra mitas, esą „viena pranašesnė už kitą“. Kiekvienos pakuotės esminė funkcija – apsaugoti produktą, kol šis pateks pas vartotoją. Skirtingi produktai turi skirtingas savybes, logistikos ciklus ir poveikį, kai jie transportuojami. Todėl gera pakuotė yra ta, kuri saugiausia, efektyviausia, darniausia ir pigiausia esant tam tikroms konkrečioms sąlygoms“, – dėstė V. Varžinskas.

Pasak „Plamikos“ komercijos direktoriaus, šiandien didžiausią iššūkį bendrovei kelia nuolat besikeičianti rinka. „Todėl klausomės, ką ji diktuoja ir kokias tendencijas ar naujoves privalome įdiegti gamyboje. ES poziciją dėl pirminio plastiko panaudojimo vienkartiniams produktams gaminti visiškai palaikau, tačiau turi būti sukurta alternatyva tokiems gaminiams“, – įsitikinęs S. Zujus.

„IOCO Packaging“ irgi teigė palaikanti ES institucijų nuomonę dėl plastiko naudojimo, gamybos, atsakingo vartojimo skatinimo ir kitų aplinkosaugos strategijų. Šioje Panevėžio įmonėje daug dėmesio skiriama kokybės tobulinimui ir aplinkos apsaugai, o visos gamybai naudojamos pagrindinės ir pagalbinės medžiagos atitinka ES reikalavimus maisto produktų pakuotei. „Tačiau tai – teisiniai niuansai. Mes savo pavyzdžiu norime įkvėpti darbuotojus ir klientus vartoti atsakingai. Nuo šių metų mūsų įmonėje pradės veikti saulės jėgainė. Jos pagamina elektra bus naudojama ne tik bendrovės tikslams, bet ir miesto gyventojų poreikiams. Jau rudenį taip pat ims veiks gamtai nekenksmingi nauji įrenginiai, skirti pakuotėms laminuoti ir dažyti“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Tik iš antrinio perdirbto polietileno

Sostinės polietileno plėvelės, pramoninių polietileno maišų, maišų atliekoms ir polietileno plėvelės su fleksografine spauda gamintojos UAB „Plamika“ veikla, kaip ir ankstesniais metais, buvo tausojanti aplinką. Visi 2018 metais įmonėje pagaminti gaminiai – tik iš antrinio perdirbto polietileno.

Kadangi „Plamikoje“, kaip ir kitur, likdavo gamybos atliekų, bendrovė investavo į broko perdirbimą. „Broką perdirbame patys. Darome antrinio polietileno granules ir grąžiname jas į gamybą. Todėl galime sakyti, kad mūsų gamyba neturi atliekų. Esame sėkmingai įgyvendinę apie dešimt projektų, tad konsultuojame ir kitus polietileno produkcijos gamintojus dėl plastiko perdirbimo įrangos“, – sakė bendrovės komercijos direktorius S. Zujus.

Pernai vilniečiai daugiausia pagamino perdirbto polietileno maišelių ritinėliuose. Jie skirti atliekoms. Įmonė ir toliau eksportuoja, užsienyje parduoda daugiau kaip 99 proc. gaminių. Pagrindinės jos rinkos išliko tos pačios – Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, o svarbiausias veiklos principas yra B2B (verslas verslui, kai bendradarbiauja dvi ar daugiau įmonių ir tiekia viena kitai prekes, paslaugas).

Šiemet „Plamika“ apyvartą iš gamybos planuoja padidinti 22–25 procentais. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo papildomų įrenginių, kurie leis praplėsti jos gaminių asortimentą. „Šiais metais savo pirkėjams pasiūlysime naujų produktų. Be to, pagal finansavimo priemonę DPT pramonei LT+ nusipirkome automatinę palaidų maišų gamybos liniją. Kai ją paleisime, galėsime pasiūlyti rinkai maišelių ne tik ritinėliuose, bet ir palaidų, taip pat įvairiausių maišų su perforacinėmis skylėmis. Pradedame įgyvendinti ir ekologinių inovacijų projektą, deramės su tiekėjais“, – vardijo naujienas įmonės komercijos direktorius.

Tikroji ekologija yra daugkartinis produkto naudojimas. Pradedama daugiau ir išsamiau domėtis, kas yra tvarus produktas, kodėl kartais vietoj popierinės geriau rinktis pakuotę, pagamintą iš antrinių žaliavų.

Pažymima, kad įgyvendinus ekologinių inovacijų projektą indėlis į aplinkosaugą bus akivaizdus. Mat paprastai neperdirbtos atliekos yra tiesiog deginamos – taip teršiama aplinka, didinamas šiltnamio efektas. Įmonė, turėdama modernią įrangą ir technologijas, leidžiančias sujungti įvairius komponentus į vieną gaminį, tieks įvairesnę produkciją ir atitinkamai galės perdirbti daug įvairesnių rūšių plastiko atliekas, gaminti didelės pridėtinės vertės ir kokybiškus produktus.

Pagal jau minėtą finansavimo priemonę DPT pramonei LT+ šių metų pabaigoje „Plamika“ yra numačiusi įsigyti daugiasluoksnės plėvelės gamybos liniją. Pasak S. Zujaus, 2019-aisiais bendrovė taip pat skirs lėšų modernizacijai ir toliau taupys išteklius, t. y. gamybai naudos perdirbtą polietileną.

Rengiasi gaminti išmaniąją pakuotę

Šiemet panevėžiečiai planuoja ne tik turėti saulės jėgainę, įsigyti modernių įrenginių, bet ir diegti ekologines inovacijas. Atsižvelgdama į lanksčios pakuotės rinkos poreikius, siekdama kompleksiškai sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį ir padidinti gaminamos produkcijos ekologiškumą bei saugumą, bendrovė inicijavo projektą „Technologinių ekoinovacijų diegimas UAB „IOCO Packaging“. Įgyvendindama jį įmonė numato įsigyti ir į pakuotės gamybos procesą įdiegti švaresnės gamybos inovacijas. Kaip nurodoma, naujosios technologijos leis smarkiai sumažinti oro taršą ir atliekų susidarymą, reikšmingai patobulinti gaminamų produktų ekologines savybes, atsisakyti kenksmingų medžiagų naudojimo, padidinti gamybos proceso efektyvumą ir pagerinti gaminamos produkcijos kokybę, taip pat gaminti ir rinkai pasiūlyti naują produktą – išmaniąją pakuotę.

Įmonės generalinis direktorius kol kas nekomentavo, kaip sekasi įgyvendinti ekologinių inovacijų projektą, kas jau padaryta, ko dar trūksta. Nebuvo išsamiau pristatytas ir naujas gaminys – išmanioji pakuotė, tai, kokiomis savybėmis ji pasižymės.

„Gerovės“ vadovas taip pat tvirtino, kad įmonės gamyba pamažu atnaujinama ir stiprinama, orientuojamasi į gamybą iš perdirbtos žaliavos. „Klientams, jei yra galimybė, siūlome jungtis į žiedinės ekonomikos grandinę ir patiems kurti savo produktus. Jie renka polietileno atliekas, atiduoda mums, o mes perdirbame tas atliekas ir dar kartą panaudojame kuriamiems naujiems gaminiams“, – dėstė J. Ramoška.

AP/Scanpix nuotrauka

Komentaras

Išlošė tie, kurie sugebėjo prisitaikyti

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas:

– ES pozicija dėl plastiko pakuočių (ypač vienkartinio plastiko gaminių, kurie vos panaudojus tampa atliekomis, teršiančiomis planetos jūras ir vandenynus) griežtėja nuo 2014 metų. Jau tuomet mes, mokslininkai, įspėjome šalies pramonę – laikas galvoti apie pokyčius. Dalis bendrovių reagavo į tokius signalus, dirbo keisdamos savo pakuočių sistemas, ieškojo būdų, kaip minimalizuoti pakuočių medžiagas, optimizuoti jų komponentų skaičių, kokias medžiagas parinkti, kad pakuotei nustojus atlikti savo funkciją tuos komponentus būtų galima nesunkiai atskirti, išrūšiuoti ir perdirbti. Kai kurios įmonės kėlė klausimus, konsultavosi, ieškojo sprendimų, kaip jų naudojamas pakuočių sistemas (ypač antrines ar tretines/transportines) pakeisti į daugkartines ir taip sutaupyti bei sumažinti susidarančių atliekų kiekį. Juk už jų tvarkymą reikia mokėti.

Be abejo, dalis įmonių laukė, tikėjosi, kad situacija nesikeis, ir pokyčių nesiekė. Tačiau ne kartą matėme – jei verslas nesugeba laiku adaptuotis prie besikeičiančios rinkos situacijos, jo vietą greitai ir negailestingai užima inovatyvesnius ir pažangesnius sprendimus taikančios bendrovės.

Visvaldas Varžinskas pabrėžė, kad negalima lyginti plastikinių, popierinių, medinių ar stiklinių pakuočių pagal vieną – pranašumo – kriterijų. Kiekviena pakuotė turi esminę funkciją – apsaugoti produktą, kol šis pateks pas vartotoją.

Kalbant apie inovacijas būtina paminėti, kad pramoninė biotechnologija šiandien yra labai sparčiai auganti tyrimų ir pramonės sritis. Ji, startavus pramoninės biotechnologijos programai, plėtojama ir Lietuvoje. Ši biologiškai skaidaus plastiko alternatyvas tradiciniam plastikui kurianti pramonės šaka Lietuvoje turi puikias perspektyvas dėl galimybių apsirūpinti atsinaujinančia žaliava. Mūsų šalies potencialas užauginti biomasę gerokai didesnis negu poreikis suvartoti ją Lietuvos rinkoje ir santykinai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse, kurioms pagal skaičiavimus biomasę reikės importuoti.

Įsigaliojant draudimams ir griežtiems reikalavimams vienkartinio plastiko gaminiams, kylant grėsmei dėl milžiniškos aplinkos (ypač jūrų) taršos plastiko atliekomis, didelį potencialą įgyja PLA (pieno rūgšties) biologiškai skaidus plastikas, kuris aplinkoje visiškai suskaidomas per kelias savaites. Jau šiandien matome PLA biologiškai skaidaus plastiko taikymo gamyboje augimą ir kartu su pramonės įmonėmis ieškome būdų, kaip ateityje sėkmingai pakeisti šia alternatyva dabar naudojamą tradicinį plastiką.