KLASCO pristatė aplinkosaugos priemones
AB Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO) penk­ta­die­nį į pa­žin­ti­nę eks­kur­si­ją pa­kvie­tė ži­niask­lai­dos at­sto­vus. Jiems įmo­nės va­do­vas Vy­tau­tas Kau­nas pa­pa­sa­ko­jo ir pa­de­mons­tra­vo, ko­kias įvai­rias ap­lin­ko­sau­gos prie­mo­nes pa­gal Va­ka­rų Eu­ro­po­je su­kaup­tą pra­kti­ką tai­ko įmo­nė.

Per pastaruosius kelerius metus į įrangą ir technologijas, kurios trumpintų operacijų laiką, mažintų jų kiekį ir energijos išteklius, saugotų aplinką nuo taršos, viena didžiausių Rytų Baltijos regione bei didžiausia Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanija investavo maždaug milijoną eurų.

Įsigyti nauji „Tukan“ kranai sumažino operacijų skaičių bei laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai. Įsigyta dulkių patekimą į aplinką mažinanti įranga, nutiesti nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai.

KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Artimiausiu metu numatyta įsigyti dar 2 tokius įrenginius. Darbuotojai apmokyti juos naudoti atsižvelgiant į vėjo kryptį ir kitas meteorologines sąlygas.

KLASCO pirmoji uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriesiems kroviniams dengti. Krovinys specialia įranga, kuri taip pat naudojama keliams laistyti, apipurškiamas ir padengiamas vandens bei celiuliozės mišiniu krovos vietoje. Jam išdžiūvus susidaro plėvelė, kuri išlaiko jo drėgmę ir eliminuoja dulkėtumą. Ši olandų bendrovės technologija, taikoma Vakarų Europos terminaluose, buvo įsigyta atsižvelgus į perkraunamus krovinius ir bendrovės krovos zonos bei gyvenamojo kvartalo artumą.

Susitarta ir su kita bendrove dėl jos gaminamo produkto, kurį užpurškus ant krovinio susidaro stipresnė plėvelė.

Teritorijoje ir privažiuojamuosiuose keliuose nuolat valomos dulkės. Teritorija drėkinama nuolat, pastaruoju metu technika drėkina ir valo Vitės gyvenamojo kvartalo gatves.

Vidinės kontrolės tikslais bendrovė naudoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prie krovos zonos pastatytos aplinkos stebėjimo stotelės duomenis ir pagal tai organizuoja krovos operacijas.

Teritorijoje planuojamos naujos aikštelės, kurios leis išplėsti krovos plotą ir sumažinti rietuvių aukštį.

Nuo praėjusių metų vasaros bendrovė naktimis apribojo kai kurių krovinių iškrovą iš vagonų. Su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendraujama dėl pažangių techninių priemonių keliuose panaudojimo ir greičio ribojimo, kad sumažėtų naktinio triukšmo.

Šiemet pradėta bendradarbiauti su Europos aplinkosaugos specialistais, ieškant dar efektyvesnių naujų taršos prevencijos priemonių, numatoma bendradarbiauti ir su Klaipėdos universiteto mokslininkais, dirbančiais oro tyrimų srityje. Rengiama nauja poveikio aplinkai mažinimo programa, kuri numatys priemones ir investicijų terminus.

Ateityje, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rekonstruos jūrų perkėlos terminalo krantines, dalį krovinių numatoma iškelti į pietinę teritoriją. Paraiška rekonstruoti Smeltės pusiasalio KLASCO krantines yra pateikta.