Klaipėdos uosto žemėje – vizijų dėlionė
Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai nu­si­tei­kę prieš­in­tis cen­tri­nės val­džios nuo­sta­tai, kad ren­gia­mas uos­to bend­ra­sis pla­nas bus vir­šes­nis už mies­to bend­rą­jį pla­ną. Gy­ven­to­jai pa­dė­tį dėl pla­nų ne­ati­ti­ki­mų va­di­na chao­su ir pra­šo stab­dy­ti pro­ce­są. Uos­to bend­ruo­me­nė sa­vi­val­dy­bės veiks­mus ža­da gin­čy­ti teis­me.

Klaipėdos miesto taryba artimiausiu metu svarstys miesto bendrojo plano (BP) keitimo koncepciją. Ketina kviestis susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Posėdyje spalio 25 dieną buvo nutarta klausimą atidėti dėl esą pažeistos informavimo procedūros. Po pasitarimų šį mėnesį tarybos komitetai linkę pritarti 2-ajam koncepcijos variantui, kuris apima dabartinį uostą ir planuojamas naujas teritorijas, įskaitant išorinį uostą jūroje.

Gyventojų vardu seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė kreipėsi į Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetą su perspėjimu, kad teisines ribas peržengiantys savivaldybės sprendiniai dėl valstybės lygmens dalykų turės daug neigiamų pasekmių. Bet plano rengėjai tokių pastabų nenori girdėti. Netgi nekreipiama dėmesio į stipresnį balsą – uosto bendrovių bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) poziciją, kad miesto BP uosto teritorijos paskirtis neatitinka uosto BP sprendinių, įstatymų ir ekonominių miesto perspektyvų.

Į pateiktus prieštaravimus dėl gamybinės teritorijos konversijos į mišrią, kurioje galima ir gyvenamoji statyba, miesto BP autoriai ir užsakovai nė kiek nereaguoja, nors dar vasarą, dokumentą pristatant miesto visuomenei, buvo žadėta, kad „daugiafunkcės“ teritorijos uoste grafinio žymėjimo brėžinyje neliks. Nes visiems aišku, kad tokia vizija šviečiasi labai toli horizonte už 10 metų BP galiojimo termino ir įgyvendinta ji gali būti tik Vyriausybės nutarimais. Kaip pasielgta su „Laivitės“ teritorija, kai jos atsisakė žemę nuomojusi įmonė ir perėmė nekilnojamojo turto vystytojas „Memelio miesto“ projektui, kuris taip ir liko popieriuje.

Kur miesto planavimo ribos?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo bandoma aiškintis, ar miesto BP gali galioti uosto teritorijai, ar ne. Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė – Amšiejienė kalbėjo, kad neva pagal Teritorijų planavimo įstatymą Klaipėdos miesto BP rengiamas visai administracinei teritorijai. Net ir tai, kuriai galioja Vyriausybės lygmens planavimo dokumentai, nes uostas, jos nuomone, tai tik miesto teritorijos dalis, kuriai turi būti rengiamas vietovės planas – dėl techninės plėtros. Aukščiau už miesto sprendinius būtų tik Lietuvos Respublikos bendrasis planas.

Politikė Judita Simonavičiūtė sakė, kad miesto BP turėtų būti rengiamas tik miesto ribose esančiai teritorijai. Anot jos, uosto infrastruktūra yra strateginis valstybės objektas, nepatenkantis į miesto administracines ribas. Miestas gali reguliuoti tik tas dalis, kurios išlenda į miesto pusę: geležinkeliai, automobilių aikštelės ir kt. Ji pagyrė projektuotojus, kad šie atliko gerą darbą – įvertino aplinką, tačiau papeikė, kad neišaiškino visuomenei, kur yra miesto riba.

Komiteto narė Aldona Staponkienė pareiškė nuomonę, kad planuojami nerealūs dalykai, siūlė išmesti iš brėžinio išorinį uostą, nes planavimui jūroje reikia gauti Vyriausybės leidimą. „Nereikia rodyti menamų sprendinių ir dar gąsdinti, jog jų nepatvirtinus Klaipėdos plėtra sustos“, – kalbėjo A. Staponkienė. Konservatorius Laisvūnas Kavaliauskas pareiškė, kad konservatoriai pritaria pateiktai koncepcijai, o kolegoms įgėlė, kad liberalams dėl BP didžiausia opozicija dabar yra... liberalai.

Apibendrindamas diskusiją dėl koncepcijos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys reziumavo, kad Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija, nusprendusios rengti atskirą uosto BP, pasinaudojo įstatymų netobulumu ir institucijos esą turėjusios gauti miesto tarybos sutikimą.

A. Grublys siūlė pateikti svarstyti 2 brėžinius: vieną su išoriniu uostu, kitą – be jo, kad politikai taptų ramesni. Bet miesto BP rengiančios įmonės „Urbanistika“ projekto vadovas Saulius Motieka patikino, kad pritarimas koncepcijai – tai tik startas sprendiniams konkretizuoti. O jie gali atsirasti tik administracinėse ribose.

Miestas nori uosto teritorijų

Uosto naudotojai nerimauja ir teigia, jog miestas, nusitaikęs mažinti uosto teritoriją, elgiasi neteisėtai. Miesto BP rengėjai išskiria dvi vietas abipus Danės upės žiočių, kuriose numatyta žemės paskirties konversija – prie Žiemos uosto ir Baltijos laivų statyklos vietoje. Du plotai užbraižyti įstrižomis juostomis ir vaizduojami kaip pramoginė – gyvenamoji zona.

Uosto BP tokių pakeitimų neatspindi, nes teisiškai jie negalimi – žemė uosto naudotojams išnuomota 50 metų terminui. Abiejuose sklypuose investuoti šimtai milijonų eurų valstybės ir privačių lėšų į uosto infrastruktūrą ir gamybos įrangą, o per artimiausią dešimtmetį šiose teritorijose numatomos naujos investicijos.

Vien kalbos apie tai, kad Klaipėdos savivaldybė planuoja apriboti uosto veiklą, jau daro žalą uosto reputacijai ir neša ekonominių nuostolių.

Paprašytas paaiškinti, kodėl Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas pasisako už tokią miesto BP koncepciją, kuri mažina uosto teritoriją, A. Grublys išsisuko nuo tiesioginio atsakymo, teigdamas, kad asmeniškai tokio sprendinio nepalaiko, „jis atsiradęs kažkur Liepų gatvėje“. „Uosto teritorijoje vyksta gamyba, sukurtos darbo vietos, atliktos didžiulės investicijos. Jokia konversija negali vykti ir net nebuvo svarstyta mūsų komitete. Tai tik vizija. Jos tikrai nebeliks miesto bendrajame plane“, – tikino politikas.

Ne kartą patyrę, kaip žodžiai skiriasi nuo priimamų sprendimų, uosto naudotojai siekia užkirsti kelią savivaldybės administracijos veiksmams teikti brėžinį su konversijos dalimi miesto tarybai. Prašoma nekeisti dabar galiojančio uosto teritorijos reglamento, nes tai pažeistų verslo interesus.

Jau vien kalbos apie tai, kad Klaipėdos savivaldybė planuoja apriboti uosto veiklą, daro žalą uosto reputacijai ir neša ekonominių nuostolių. Tokios žinios nepraeina pro užsienio konkurentų ausis ir klientams kelia abejonių, ar galios ilgalaikiai susitarimai. Be to, kelia klausimą: kam uosto ir miesto interesų supriešinimas yra naudingas?

Uosto žemę verslui nuomojančios KVJUD vadovai „Lietuvos žinioms“ pateiktame atsakyme pažymi, kad uosto administracija pateikė pastabas Klaipėdos miesto BP keitimo koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rengėjams.

„Jei kalbėsime apie minimą teritoriją, joje pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą planuojama plėtoti uosto veiklą, tam tikslui numatant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų, pramonės ir sandėliavimo objektų bei ūkinei veiklai naudojamų vandens telkinių teritorijas. Kas dėl miesto planų kuo daugiau erdvių skirti visuomeniniams poreikiams, mūsų nuomone, miestas šiandien turi pasinaudoti esamomis galimybėmis ir kokybiškai išvystyti turimas teritorijas prie marių, sukurti patrauklias žmonėms erdves. Manome, šios krypties šiuo laikotarpiu ir reikėtų laikytis“, – teigia uosto vadovybė.