Klaipėda raginama stiprinti ryšius su Vokietija
Klai­pė­da ne­iš­nau­do­ja bend­ra­dar­bia­vi­mo su Vo­kie­ti­ja ga­li­my­bių. Ka­dai­se su tri­mis Vo­kie­ti­jos mies­tais su­si­gi­mi­nia­vęs ir su vo­kie­čiais ak­ty­viai bend­ra­vęs Lie­tu­vos uos­ta­mies­tis šio­je sri­ty­je pa­sta­rai­siais me­tais ap­si­lei­do.

Tam yra objektyvių priežasčių. Nebelikus keltų linijos iš Klaipėdos į Zasnicą, atslūgo buvęs entuziazmas, kai iš Riūgeno salos buvo gabenama labdara daugiavaikėms šeimoms, vyko kultūriniai mainai. Tiek turizmo, tiek pramonės atstovai skundžiasi, kad nėra skrydžių į Vokietiją iš Palangos, nes jūrinės linijos į Kylį taupantiems laiką verslininkams nepakanka.

Palankūs istoriniai ryšiai

Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovė, Klaipėdos savivaldybėje prieš šventes vykusiame susitikime su atstovais iš Vilniaus ragino uostamiesčio verslininkus vykti į pramonės parodas Vokietijoje ir kreiptis į šią organizaciją visus, siekiančius plėtoti verslą Vokietijoje.

2016 metais Lietuvos importas iš Vokietijos viršijo 3 mlrd. eurų, eksportas į Vokietiją sudarė 1,7 mlrd. eurų. Vokietija užima 3-ią vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų kiekį Lietuvoje (1,2 mlrd. eurų) ir ši valstybė įeina į Lietuvos prioritetinių rinkų dešimtuką. Pasak A. Gurinskienės, Klaipėdos regione veikia 30 Vokietijos kapitalo įmonių, bet lietuviams įeiti į Vokietijos rinką patekti nėra lengva.

Seimo narys Žygimantas Pavilionis uostamiesčio merą bei kitus politikus agitavo ekonominės stiprybės ieškoti būtent santykiuose su Vokietija.

„Pinigai sustoja kažkur už Kauno. Turime sutelkti jėgas, kad investicijos ateitų į Klaipėdą. Čia istoriškai susiformavusi vieta, galinti būti santykių su Vokietija centru“, – kalbėjo Ž. Pavilionis. Jis siūlė padėti organizuoti Vokietijos užsienio reikalų ministro apsilankymą Klaipėdoje, kad uostamiestis atsidurtų Vokietijos televizijų ekranuose.

Pasak Ž, Pavilonio, iš Vokietijos galima pasimokyti, kaip plėsti finansinių technologijų sektorių, reformuoti švietimo sistemą stiprinant profesinį mokymą, o Klaipėdos universitetui reikėtų ieškoti kelių bendradarbiauti su pažangiausiomis techninėmis Vokietijos mokyklomis.

Ambicingi raidos scenarijai

Pastaruosius metus Klaipėdoje galima pavadinti vizijų ir strategijų kūrimo laikotarpiu, aukštųjų mokyklų verslo planų rengimo etapu. Sparčiais tempais už miesto ribų persikrausto nemažai gyventojų, tačiau mokesčių mokėtojų dėl to nemažėja, – uostamiestyje laikiną darbą nuolat dirba atvykėliai iš kitų miestų.

Jeigu ekonominių permainų nevyktų, Klaipėdos gyventojų ir toliau mažėtų (nuo 154 tūkst. 2016 metais iki 126 tūkst. 2030 metais). Tačiau miesto valdžia tiki optimistiniu raidos scenarijumi, pagal kurį Klaipėda ateityje taps „pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu“, kuriame gyventojų daugės po 2 proc. per metus, o darbuotojų skaičius sieks 130 tūkstančių.

Pagal ambicingiausią scenarijų, Klaipėdos gyventojų skaičius turėtų 2030 metais siekti daugiau nei 190 tūkst. , vidutinis atlyginimas – 1500 eurų prieš mokesčius, tai būtų 75 proc. Baltijos jūros regiono vidurkio.

Vyrauja gamybos pramonė

Sėkmės lokomotyvą ir toliau turėtų tempti Klaipėdos uostas ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje šiuo metu veikia 120 įmonių, tačiau naujų pasaulinio lygio vardų, tokių kaip Kaune ketinanti 95 mln. eurų investuojanti kompanija „Continental“, uostamiestyje kuriasi vos vienas kitas.

Pernai, investavusi 5 mln. eurų, Klaipėdos LEZ įsikūrė „General Electric“ korporacijai priklausanti norvegų kompanijos „Advantec“ metalo konstrukcijų gamykla. Statoma ir antroji, o šiemet pranešta apie Jungtinės Karalystės kompanijos „Focus Fabrication Group“ 4 mln. eurų vertės investiciją į vamzdynų surinkimo ir suvirinimo cechą.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė iš sukauptų lėšų stato 6 tūkst. kv. m ploto universalų pastatą, leisiantį nuomininkams įsikurti ir pradėti gamybą vos per tris mėnesius. Statybas planuojama užbaigti šių metų vasarą.

Klaipėdos LEZ kol kas orientuojasi į tradicinę pramonę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos apskrityje buvo nukreiptos į apdirbamosios gamybos (406,7 mln. eurų) bei transporto ir saugojimo veiklos (276 mln. eur) įmones.