Kitąmet trečdalis didžiųjų šalies įmonių linkusios prisiimti daugiau finansinės rizikos
Treč­da­lis (31 proc.) Lie­tu­vos di­džių­jų įmo­nių ma­no, kad ki­tą­met eko­no­mi­kos są­ly­gos iš­liks pa­lan­kios ir bus ga­li­ma pri­siim­ti tiek trum­pa­lai­kę, tiek il­ga­lai­kę fi­nan­si­nę ri­zi­ką. Lat­vi­jo­je taip ma­nan­čių įmo­nių dar dau­giau – 38 proc., o štai Es­ti­jo­je – per­pus ma­žiau (18 proc.). Tai par­odė šį ru­de­nį SEB ban­kų at­lik­ta di­džių­jų Bal­ti­jos ša­lių bend­ro­vių fi­nan­sų di­rek­to­rių apk­lau­sa.

Apklausos duomenimis, Estijos įmonės kur kas atsargiau linkusios vertinti ilgalaikes investicijas – kas trečia įmonė laikosi nuomonės, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas padidinti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Taip mano ketvirtadalis (24 proc.) Lietuvos ir penktadalis (20 proc.) Latvijos didžiųjų įmonių. Dėl trumpalaikės rizikos prisiėmimo kitąmet neabejoja didžiausia dalis įmonių – taip tvirtino 48 proc. Estijos, 45 proc. Lietuvos ir 42 proc. Latvijos didžiųjų įmonių finansų vadovų.

Vilius Juzikis./SEB nuotrauka

„Lietuvoje įmonių požiūris į ateitį iš esmės nesiskiria, palyginti su ankstesniais metais, nors ekonomistų prognozės dėl pasaulio ir Baltijos šalių ekonomikos yra kuklesnės. Estai yra atsargesni vertindami ilgesnę negu vienų metų perspektyvą, todėl ir jų norima prisiimti rizika šiuo laikotarpiu yra palyginti mažesnė. Tai gali lemti ateityje mažesnes investicijas į verslo plėtrą, įsigyjamas įmones ar kitas kapitalines investicijas. Nors į estų nuomonę atsižvelgti verta, nereikėtų pernelyg konservatyviai žiūrėti į ilgalaikes investicijas, ypač tais atvejais, kai įmonių gamybiniai pajėgumai yra visiškai išnaudojami jau šiandien. Tai turėtų būti ypač aktualu įmonėms, kurios svarsto galimybę investuoti į gamybos ar paslaugų našumo didinimą – tokios investicijos yra svarstytinos net ir ne pačiais geriausiais verslui metais, nes jos padeda mažinti gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų savikainą. Kaip žinome, ekonomikos recesijos laikotarpiu įmonių pelningumo maržos paprastai gerokai traukiasi, todėl būti pasiruošus ir iš anksto sumažinti produktų ar paslaugų savikainą didinant našumą yra tiesiog būtina“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Pasak jo, Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas pastaruoju metu lėtėja, ir tokio tempo, koks buvo fiksuotas 2018 metais, išlaikyti nepavyks. Vis dėlto SEB ekonomistų prognozės dėl 2019 metų nežada kažko nenuspėjamo, sulėtėjimas nėra didelis, palyginti su tuo, kaip buvo augama šiais metais. V. Juzikio nuomone, įmonėms, planuojančioms investicijas, visuomet svarbu tinkamai ir laiku įvertinti verslo padėtį, kad skolinimasis ar įsipareigojimai būtų priimtini.

Kas ketvirta šalies įmonė planuoja trejų metų biudžetą

SEB atlikta finansų vadovų apklausa taip pat parodė, kad dauguma Baltijos didžiųjų įmonių vis dar biudžetą planuoja ateinantiems metams ar ilgesniam laikotarpiui, nors pasaulyje vis labiau populiarėja praktika sudaryti slenkantį keturių ketvirčių biudžetą. Toks slenkantis biudžetas tampa įmonėms aktualesnis atsižvelgiant į dinamišką šių dienų pasaulį. Pastarąjį metodą taiko tik 13 proc. Estijos, 11 proc. Latvijos ir 6 proc. Lietuvos didžiųjų įmonių. Pažymėtina, kad Lietuvoje net 27 proc. įmonių rengia trejų metų biudžetą. „Viena vertus, faktas, kad įmonės planuoja ir sudaro net ilgalaikius biudžetus, yra tikrai sveikintinas žingsnis, tačiau lygiai taip pat svarbu nuolat sekti, ar neverta peržiūrėti anksčiau suplanuotų skaičių atsižvelgiant į pasikeitusias makroekonomines ar kitas veiklos sąlygas“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.