Kino industrija sotesnė – verslas pasinaudoja mokesčių lengvata
Pen­ke­rius me­tus tai­ky­ta mo­kes­čių leng­va­ta pa­ska­ti­no vers­lą ak­ty­viau įsi­lie­ti į ki­no fil­mų ga­my­bą. Skai­čiuo­ja­ma, kad per ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­pį vers­lo in­ves­ti­ci­jos vir­ši­jo 8,5 mln. eu­rų, o ki­no in­dus­tri­jos mas­tas iš­au­go ke­lis kar­tus. Tei­gia­ma, kad mo­kes­čių leng­va­ta pa­ska­ti­no į Lie­tu­vą su sa­vo pro­jek­tais at­ei­ti ir to­kias kom­pa­ni­jas mil­ži­nes kaip BBC ir HBO.

Europos audiovizualinis sektorius yra viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių. 2017 metais bendroji šio sektoriaus rinkos vertė siekė 28 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2022 metais ji augs iki 35 mlrd. eurų. Dėl didelio šio sektoriaus ekonominio potencialo šiuo metu jau 26-iose Europos valstybėse veikia įvairios mokestinių paskatų schemos, sudarančios palankesnes sąlygas filmų gamintojams įgyvendinti nacionalinius kino projektus bei skatinančios audiovizualinių paslaugų eksportą. Dėl to konkurencija tarp šalių, galinčių pasiūlyti mokestines paskatas filmų gamintojams, itin suaktyvėjo. Taip teigiama Lietuvos kino centro išplatintame pranešime.

Lietuvoje mokesčių lengvata taikoma nuo 2014 metų iki šių metų pabaigos, tačiau tikimasi, kad valdžios atstovai jos galiojimą pratęs. Kino industrijos atstovai teigia, kad mokesčių praradimai dėl lengvatos taikymo palyginti nedideli, tačiau investicijos atsiperka – nauda sugrįžta per kitų ekonominių veiklų stimuliavimą: prekių ir paslaugų sektorius, užimtumą darbo rinkoje, augantį vartojimą, kultūrinių veiklų suaktyvėjimą, šalies įvaizdžio kūrimą.

Kūrė darbo vietas

Lietuvos kino centro užsakymu kūrybinių industrijų konsultacijų įmonės „KEA European Affairs“ (Belgija) atliktas tyrimas konstatavo, kad 2014–2017 metų laikotarpis kino sektoriui buvo itin produktyvus – padidėjo tiek nacionalinių, tiek su kitomis šalimis gaminamų filmų apimtis, taip pat išaugo užsienio kino kompanijų projektų skaičius. Per šį laikotarpį dėl mokestčių lengvatos veikimo į Lietuvą buvo pritraukta 24,4 mln. eurų užsienio filmų gamintojų investicijų. Iš viso mokesčių lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš kurių 23 – užsienio kompanijų filmai. Teigiama, kad mokesčių lengvata paskatino į Lietuvą su savo projektais ateiti tokias kompanijas kaip BBC, HBO.

Skelbiama, kad mokesčių lengvatos kinui taikymas paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per ketverių metų laikotarpį iš privačių investuotojų filmų gamybai Lietuvoje buvo pritraukta daugiau kaip 8,5 mln. eurų suma.

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė daugiau nei 14 mln., o verslo investicijos artėjo prie 3 mln. eurų. Lietuvos kino centras, administruojantis mokesčių lengvatą, prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį kino gamybai bus išleista apie 27 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 5 mln. sudarys šalies verslininkų investicijos.

Kino projektai, pasinaudoję mokesčių lengvata, paskatino darbuotojų užimtumą kino ir kitose susijusiose industrijose. Lietuvos kino centro pranešime pabrėžiama, kad filmų gamybos masto didėjimas sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas, nes šiam procesui reikalingos itin didelės įvairių sričių profesionalų komandos. Tai ne tik tiesiogiai su filmo gamyba susijusios darbuotojų grupės (operatoriai, režisieriai, asistentai, dailininkai ir kt.), bet ir kino gamintojams paslaugas teikiantys gretutinių ūkio šakų darbuotojai (techninis ir administracinis personalas). Atvykstant didelėms filmavimo grupėms iš užsienio, padidėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių ir restoranų verslas, transporto ir nuomos paslaugų sektoriai.

Išaugusi filmų gamybos apimtis lėmė, kad 2014–2017 metų laikotarpiu buvo sukurta daugiau nei 12 tūkst. laikinų darbo vietų, o valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė beveik 11 mln. eurų.

Tikisi lengvatos patobulinimo

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas mokesčių lengvatą įvertino kaip vienareikšmiškai efektyvią ir labai reikalingą priemonę. Anot jo, teigiami jos rezultatai akivaizdūs: industrijos apimtis, taikant šią lengvatą, išaugo kelis kartus.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu Vyriausybėje svarstoma pratęsti lengvatą, kurios galiojimas nutrūksta šių metų pabaigoje. Tikimasi, kad ji toliau bus taikoma 2019 metais, tiesa, šiek tiek pakoreguota. „Kadangi per tą laiką, kol galiojo ši lengvata, tarptautinis kontekstas pasikeitė, šiuo metu taip pat svarstoma padidinti jos apimtį. Šiuo metu investuotojų lėšomis galima dengti 20 proc. filmo biudžeto, o planuojama šią dalį padidinti iki 30 procentų“, – pasakojo K. Drazdauskas.

www.unsplash. com (Mitch Nielsen) nuotrauka

Jo aiškinimu, lengvatos esmė yra tai, kad pelningai Lietuvoje veikiančios įmonės gali dalį savo pelno mokesčio skirti kino gamybai, taigi verslas nepatiria papildomų sąnaudų. Neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui, įmonė susimažina apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį.

Esama įmonių, kurios šia priemone pasinaudojo ne vieną kartą, – jos čia mato tiek finansinę, tiek kultūrę prasmę. Vis dėlto, anot pašnekovo, norėtųsi, kad verslas apie lengvatą žinotų daugiau, nes tarp įmonių vis dar pasitaiko nedrąsos ar skepticizmo. „Viskas, kas susiję su mokesčiais, verslui kelia nerimą“ , – nusijuokė K. Drazdauskas.

Dėl šios priežasties, kaip pasakojo pašnekovas, dėl investicijų į kino filmų gamybą paprasčiau šnekėtis su finansų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis – jos geriau išmano mokestinius dalykus. Tačiau investuotojų sulaukiama ir iš farmacijos, transporto bei kitų sektorių. „Negalėčiau pasakyti, kad kuris nors vienas sektorius būtų lyderiaujantis“, – pridūrė jis.

Pritraukti daugiau investuotojų, anot K. Drazdausko, taip pat padėtų supaprastinta biurokratija – ją tikimasi ateityje tobulinti, bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija.

Remia ne tik dideli

Nors lengvata taikoma neatsižvelgiant į kino filmo žanrą ar turinį, verslas, kaip pasakojo K. Drazdauskas, investuodamas į filmą atsižvelgia į jo idėją, kūrybinę grupę. „Investuoti būtų galima vien dėl finansinės naudos, bet įmonės, kurios tai daro, paprastai domisi, koks tai filmas, koks jo turinys, kokie aktoriai vaidins ir pan. Šie dalykai yra svarbūs, nors pagal įstatymo apibrėžtį investuotojas negali gauti jokios kitos naudos, pavyzdžiui, reklamuotis kaip rėmėjas. Ir vis dėlto prieš investuodamos įmonės domisi ir nori tam tikra prasme būti socialiai atsakingos“, – sakė pašnekovas.

Kokią vidutinę paramą verslas skiria filmų kūrėjams, anot jo, įvardyti sunku, nes filmų biudžetai labai skirtingi, taigi skiriasi ir pritrauktų investuotojų finansinės galimybės. Apskritai mokesčių lengvata leidžiama naudotis, jeigu biudžetas yra ne mažesnis kaip 43 tūkst. eurų – tai, kaip paaiškino K. Drazdauskas, yra ganėtinai nedidelis biudžetas.

Mokesčių lengvatos kinui taikymas paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per ketverių metų laikotarpį iš privačių investuotojų filmų gamybai Lietuvoje buvo pritraukta daugiau kaip 8,5 mln. eurų suma.

„Lietuvoje kuriami filmai, kurių biudžetas viršija ir 2–5 mln. eurų. Esant 5 mln. eurų biudžetui, mokesčių lengvatos dalis gali būti 1 mln. eurų. Dažnai tokias dideles sumas būna sunku gauti iš vienos įmonės, todėl dalyvauja keli investuotojai, – aiškino pašnekovas. – Jeigu turi labai mažą biudžetą, tai paprastai nesikreipsi į multimilijoninį banką, nes suma yra per maža, kad jis susidomėtų. Jei biudžetas yra 100 tūkst. eurų, tai greičiausiai investuos labai smulkus verslas. Tačiau jei biudžetas siekia kelis milijonus, tada jau ieškome didelį pelną generuojančių investuotojų, nes po 10 tūkst. eurų surankioti milijoną labai sudėtinga.“

Kadangi ir smulkusis verslas yra suinteresuotas remti kino filmų gamybą bei pasinaudoti lengvata, kino industrijos atstovai svarsto galimybę kurti fondus. Tokiu būdu verslas, norintis pasinaudoti lengvata, galėtų pinigus dėti į fondą, o šis paskirstytų lėšas konkretiems projektams. Tačiau tokią sistemą sukurti esą nėra paprasta, todėl tai kol kas veikiau pasvarstymai.