Kibernetinės rizikos draudimas gelbsti ir nuo bankroto
Vi­są pa­sau­lį su­krė­tu­sios ki­ber­ne­ti­nės at­akos „Wan­naC­ry“ ir „Pe­tya“, pa­vei­ku­sios šim­tus tūks­tan­čių kom­piu­te­rių, dar kar­tą pri­mi­nė, kad prog­ra­mi­šių kės­lai ga­li su­trik­dy­ti įmo­nių veik­lą ir net lem­ti jų ban­kro­tą. Vis dėl­to ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mas, su­švel­ni­nan­tis pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius, Lie­tu­vo­je įsit­vir­ti­na lė­tai – drau­di­kai lau­kia, kol vers­li­nin­kai įsi­są­mo­nins virš jų ky­ban­čią glo­ba­lią ki­ber­ne­ti­nę ri­zi­ką.

Nors tech­no­lo­gi­jos to­bu­lė­ja, jos ne­ga­li vi­siš­kai ap­sau­go­ti in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų (IT) ūkio nuo nu­si­kals­ta­mos prog­ra­mi­šių vei­kos. Rea­guo­jant į įmo­nių pa­ti­ria­mus mi­li­jo­ni­nius nuo­sto­lius su­kur­tas nau­jas drau­di­mo pro­duk­tas – drau­di­mas nuo ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos. Apie tai, kaip jam se­ka­si skin­tis ke­lią į rin­ką Lie­tu­vo­je ir ko­kią ža­lą, pa­da­ry­tą prog­ra­mi­šių, drau­di­kai pa­den­gia, dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ži­nios“ pa­pa­sa­ko­jo kon­cer­nui „A­che­mos gru­pė“ pri­klau­san­čios drau­di­mo bro­ke­rių bend­ro­vės Drau­di­mo bro­ke­rių al­jan­so ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas Pla­čia­kis. Ši įmo­nė sa­vo klien­tams siū­lo drau­di­mą nuo ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos.

„Gy­ve­na­me glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, ku­ria­me vis­kas la­bai grei­tai kei­čia­si. Tai, kas anks­čiau drau­di­mo rin­ko­je bu­vo trak­tuo­ja­ma kaip ne­drau­džia­mie­ji įvy­kiai, šian­dien tam­pa nor­ma­liais drau­di­mo ob­jek­tais. Spar­čiai vys­tan­tis tech­no­lo­gi­joms iš­sip­lė­tė elek­tro­ni­nių par­duo­tu­vių tink­las, ser­ve­rių nuo­mos vers­las, taip pat va­di­na­mo­sios de­be­si­jos pa­slau­ga. Vie­na ver­tus, tech­no­lo­gi­jos pa­leng­vi­na gy­ve­ni­mą, lei­džia vers­lui dirb­ti efek­ty­viau, na­šiau, ki­ta ver­tus, at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie ieš­ko, kaip pa­si­nau­do­ti tech­no­lo­gi­ne pa­žan­ga sie­kiant pa­kenk­ti ar nu­si­kals­ta­mai vei­kai“, – kal­bė­jo J. Pla­čia­kis.

Ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mas už­sie­nio par­tne­riams ro­do įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą. Tai tar­si ga­ran­tas, kad ji, ne­pai­sy­da­ma grės­mių, su­ge­bės pa­ga­min­ti pro­duk­tą ar su­teik­ti pa­slau­gą.

Su­lai­ko bran­gi rin­ka

– Lie­tu­vo­je ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mas žen­gia pir­muo­sius žings­nius, nors to­kių at­akų dau­gė­ja jau ne kas­met, o kiek­vie­ną mė­ne­sį. Kas su­lai­ko drau­di­kus nuo šios rin­kos štur­mo?

– Lie­tu­vo­je iš­ties nė­ra drau­di­mo įmo­nių, ku­rios siū­ly­tų ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mą kaip sa­va­ran­kiš­ką pro­duk­tą, ta­čiau tei­kian­čių­jų šią pa­slau­gą kaip tur­to ar ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo iš­plė­ti­mą jau esa­ma. Dar ga­na ri­bo­tas to­kio drau­di­mo prie­ina­mu­mas ti­kriau­siai su­si­jęs su men­ku jo po­rei­kiu. Tuo tu­rė­tų bū­ti su­in­te­re­suo­ti pa­tys vers­li­nin­kai, bet kol kas to ne­jau­čia­ma. Tie­sa, jei ki­ber­ne­ti­nių at­akų gau­sės, ti­kė­ti­na, jog ir po­rei­kis ap­si­sau­go­ti nuo ga­li­mų nuo­sto­lių di­dės. Ki­ta ver­tus, gy­ve­na­me glo­ba­lio­je rin­ko­je, to­dėl ne­bū­ti­na vi­sų var­to­to­jų po­rei­kių pa­ten­kin­ti Lie­tu­vos rin­ko­je. Mes, bro­ke­riai, ga­li­me pa­siū­ly­ti ne tik Lie­tu­vos, bet ir tarp­tau­ti­nės rin­kos žai­dė­jų spren­di­mus. Pa­vyz­džiui, ne­stan­dar­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mo seg­men­te pa­si­žy­mi Lon­do­no rin­ka – „Lloyd's“ drau­di­kų aso­cia­ci­jos na­riai.

– Drau­di­mo bro­ke­rių rū­mai pers­pė­jo drau­di­kus, kad vil­kin­ti šio drau­di­mo pro­duk­to at­si­ra­di­mą Lie­tu­vo­je ri­zi­kin­ga, esą įmo­nės pra­dės dai­ry­tis drau­di­kų už­sie­ny­je. Ar joms svar­bu, ku­rio­je rin­ko­je ap­sid­raus­ti?

– Pa­slau­gos var­to­to­jui lie­tu­viui pa­to­giau tu­rė­ti drau­di­ką Lie­tu­vo­je. Mat prob­le­mų ky­la ta­da, kai rei­kia re­gu­liuo­ti ža­lą: pra­neš­ti tam ti­krą in­for­ma­ci­ją, bend­rau­ti su drau­di­mo įmo­nės ža­lų re­gu­lia­vi­mo spe­cia­lis­tais ir pan. Ga­li at­si­ras­ti kal­bos bar­je­ras, įsta­ty­mų ba­zės ne­to­ly­gu­mas. Ki­ta ver­tus, bro­ke­rių par­ei­ga šiuos ne­pa­to­gu­mus pa­ša­lin­ti.

– „Lloyd’s“ skai­čiuo­ja, kad rim­ta ki­ber­ne­ti­nė at­aka glo­ba­liai eko­no­mi­kai ga­li kai­nuo­ti dau­giau kaip 120 mlrd. JAV do­le­rių – tiek pat, kiek gam­tos sti­chi­jos, kaip an­tai ura­ga­no Ka­tri­na, ža­la. BBC ra­šo, jog pa­sta­ro­ji di­džiau­sia ki­ber­ne­ti­nė at­aka „Pe­tya“ su­kė­lė chao­są vi­sa­me pa­sau­ly­je, o pa­da­ry­ta ža­la di­de­lė kaip nie­ka­da – ji at­sieis 10 kar­tų dau­giau, ne­gu ge­gu­žę smo­gęs ir per 250 tūkst. kom­piu­te­rių 150 pa­sau­lio ša­lių pa­vei­kęs vi­ru­sas „Wan­naC­ry“. Kom­pa­ni­ja „CFC Un­derw­ri­ting“ prog­no­zuo­ja, kad ki­ta pa­na­ši at­aka drau­di­kams ga­li kai­nuo­ti jau maž­daug 2,5 mlrd. JAV do­le­rių – bend­ras me­ti­nes rin­kos pa­ja­mas iš drau­di­mo įmo­kų. Ar šie skai­čiai by­lo­ja, jog rin­ka per­ne­lyg bran­gi šok­ti į ją sta­čia gal­va?

– Su­nku gin­čy­tis su skai­čiais. Drau­di­mas aps­kri­tai par­em­tas ma­te­ma­ti­ka: drau­di­kas skai­čiuo­ja, ko­kia įvy­kio ti­ki­my­bė, ga­li­ma ža­la ir ko­kį drau­di­mo įmo­kų dy­dį rei­kia nu­sta­ty­ti, kad bū­tų ga­li­ma pa­deng­ti tą ža­lą. Gal tai ir stab­do pro­duk­to plė­trą Lie­tu­vo­je. Jei su­kur­si at­ski­rą pro­duk­tą, su­da­ry­si 2–3 su­tar­tis ir pri­siim­si vie­ną ki­tą ri­zi­ką, gau­tų įmo­kų dy­dis bus n kar­tų ma­žes­nis nei ga­li­ma drau­di­mo iš­mo­ka. Šio­je rin­ko­je svar­bu star­tuo­ti taip, kad iš kar­to tu­rė­tum pa­kan­ka­mai klien­tų. Va­di­na­si, pir­miau­sia pri­va­lo bū­ti po­rei­kis ir rea­li grės­mė. Po­rei­kis at­si­ran­da na­tū­ra­liai ar­ba į jį tu­ri at­kreip­ti dė­me­sį pa­slau­gų tei­kė­jas. Bė­da ta, kad prog­ra­mi­šių už­pul­tos įmo­nės ne­no­ri vie­šin­ti šios in­for­ma­ci­jos, nes ji ro­do, jog įmo­nių sis­te­mos ne­ap­sau­go­tos. Tai­gi iš­ky­la re­pu­ta­ci­jos ir pa­ti­ki­mu­mo klau­si­mas.

Ap­sau­go ir nuo bankroto

– Dėl ki­ber­ne­ti­nės at­akos su­tri­ku­si įmo­nės veik­la – tai ne su­dau­žy­tas au­to­mo­bi­lis, ku­rio re­mon­tą ga­li­ma ne­sun­kiai įver­tin­ti fi­nan­siš­kai. Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip drau­di­kai nu­sta­to prog­ra­mi­šių pa­da­ry­tą nuo­sto­lį.

– Per ki­ber­ne­ti­nę at­aką pa­pras­tai pa­žei­džia­mas kom­piu­te­rių tink­las, prog­ra­mi­nė įran­ga. Su­pran­ta­ma, kuo įmo­nė stam­bes­nė, tuo tas tink­las di­des­nis. Į jį įsib­ro­vę prog­ra­mi­šiai taip pat ga­li pa­vog­ti ar užb­lo­kuo­ti bend­ro­vės su­kaup­tus duo­me­nis. Kad vis­ką at­kur­tų, įmo­nė pa­ti­ria iš­lai­dų, ku­rias ir pa­den­gia drau­di­kas.

Daž­nos at­akos tiks­las – pa­si­sa­vin­ti pi­ni­gus. To­kiu at­ve­ju drau­di­mas at­ly­gi­na elek­tro­ni­niu bū­du pa­da­ry­tos va­gys­tės nuo­sto­lius.

Kar­tais duo­me­nis pa­si­sa­vi­nę prog­ra­mi­šiai rei­ka­lau­ja už juos iš­pir­kos – pa­vyz­džiui, tam ti­kros su­mos bit­koi­nų. Tai ir­gi at­ly­gin­ti­ni nuo­sto­liai.

Drau­di­kas taip pat pa­den­gia ža­lą, ku­rią įmo­nė pa­ti­ria dėl at­akos ne­ga­lė­da­ma vyk­dy­ti veik­los. Tar­ki­me, jei prog­ra­mi­šių už­pul­tas nau­jie­nų por­ta­las ku­rį lai­ką ne­veiks, rek­la­mos už­sa­ko­vas grei­čiau­siai ne­no­rės mo­kė­ti už tuo me­tu ne­su­teik­tą pa­slau­gą.

Ir tai dar ne vis­kas. Pa­gal nau­ją ES reg­la­men­tą, įsi­ga­lio­sian­tį ki­tą­met, bend­ro­vė pri­va­lo in­for­muo­ti kiek­vie­ną as­me­nį, ku­rio duo­me­nys bu­vo pa­vog­ti. Va­di­na­si, jei įmo­nė tu­ri ke­le­tą mi­li­jo­nų var­to­to­jų, jai teks iš­siųs­ti ke­le­tą mi­li­jo­nų laiš­kų ir pra­neš­ti apie pa­žeis­tą var­to­to­jo pri­va­tu­mą. Drau­di­kas pa­den­gia šias iš­lai­das, kaip ir skam­bu­čių srau­to iš­lai­das. Juk pra­ne­ši­mus ga­vę žmo­nės vei­kiau­siai skam­bins, tei­rau­sis, ko­kie duo­me­nys bu­vo pa­vog­ti ir ką da­bar da­ry­ti. Bend­ro­vei, ma­tyt, rei­kės sam­dy­ti skam­bu­čių ope­ra­to­rių, juos ap­mo­ky­ti ir pan. O ka­dan­gi duo­me­nų nu­te­ki­ni­mas pa­vei­kia įmo­nės re­pu­ta­ci­ją, jai ga­li tek­ti pri­im­ti į dar­bą ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tų. Kri­zės val­dy­mo iš­lai­das taip pat pa­den­gia drau­di­kai, ir tuo daž­nai už­sii­ma drau­di­ko pa­sam­dy­ti dar­buo­to­jai.

– Ar drau­di­mas ap­mo­ka ir ne­tie­sio­gi­nę ža­lą, pa­vyz­džiui, dėl duo­me­nų ap­sau­gos spra­gų pra­ras­tą re­pu­ta­ci­ją bei klien­tus? Kaip įver­tin­ti šiuos nuo­sto­lius?

– Drau­di­kai pa­den­gia nuo­sto­lius, ky­lan­čius dėl tre­čių­jų as­me­nų pre­ten­zi­jų. Žmo­gus ga­li rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti ir ma­te­ria­li­nę (jei to­kią pa­ty­rė), ir mo­ra­li­nę ža­lą vien dėl fak­to, kad jo duo­me­nys ne­bu­vo ap­sau­go­ti, gal­būt vie­šai at­skleis­ti. Daž­nai tre­čių­jų as­me­nų pre­ten­zi­jas ri­bo­ja tik jų fan­ta­zi­ja. Ne­tur­ti­nius nuo­sto­lius la­bai su­dė­tin­ga įvar­dy­ti. To­kios pre­ten­zi­jos pa­pras­tai spren­džia­mos teis­muo­se, o jų pra­kti­ka kiek­vie­no­je vals­ty­bė­je ski­ria­si. Kai ku­rio­se ša­ly­se nu­ken­tė­ju­sie­siems pri­tei­sia­mos mi­li­jo­ni­nės, ki­to­se – vi­so la­bo tūks­tan­ti­nės su­mos.

Ma­ža to, įmo­nei ga­li bū­ti par­eikš­tos pre­ten­zi­jos dėl ža­los, pa­da­ry­tos pre­kės ženk­lams, re­pu­ta­ci­jos, au­to­rių tei­sių pa­žei­di­mų ir pan. Jei re­gu­liuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­to, kad dėl grės­mės fi­zi­nių as­me­nų duo­me­nų sau­gu­mui iš da­lies kal­ta bend­ro­vė, jai dar gre­sia ir mil­ži­niš­kos bau­dos. Nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­sian­tis ES reg­la­men­tas dėl fi­zi­nių as­me­nų ap­sau­gos tvar­kant as­mens duo­me­nis nu­ma­to ad­mi­nis­tra­ci­nes bau­das, sie­kian­čias iki 20 mln. eu­rų, ar­ba 4 proc. įmo­nės me­tų apy­var­tos. Šias bau­das drau­di­kas įsi­pa­rei­go­tų at­ly­gin­ti.

Pri­dė­ti­nė ver­tė – ir partneriams

– Kaip drau­di­mo bend­ro­vė rea­guo­ja, jei nuo­sto­lių dėl ki­ber­ne­ti­nės at­akos pa­ty­ręs klien­tas ne­bu­vo tin­ka­mai pa­si­ren­gęs ją at­lai­ky­ti?

– Vie­na pa­pil­do­mų drau­di­mo nau­dų kaip tik yra tai, kad drau­di­kas, prieš su­teik­da­mas drau­di­mo ap­sau­gą, tu­ri įver­tin­ti ga­li­mą ri­zi­ką, tai­gi ir drau­di­mo kai­ną, tad bū­si­mo klien­to pra­šo už­pil­dy­ti an­ke­tą. Jos klau­si­mai su­si­ję su įmo­nės nau­do­ja­ma tech­ni­ka, prog­ra­mi­ne ir tink­lo val­dy­mo įran­ga, duo­me­nų ap­sau­gos tvar­ky­mu ir ki­tais da­ly­kais. Tie klau­si­mai yra kaip orien­ty­ras ver­ti­nant ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ly­gį.

Ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos drau­di­mas už­sie­nio par­tne­riams de­mons­truo­ja įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą. Tai tar­si ga­ran­tas, kad ji, ne­pai­sy­da­ma grės­mės, su­ge­bės pa­ga­min­ti pro­duk­tą ar su­teik­ti pa­slau­gą. Už­sa­ko­vas ga­li net rei­ka­lau­ti iš par­tne­rio to­kios rū­šies drau­di­mo, ypač jei ki­to­je ša­ly­je jis taip pat tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų ir pats nė­ra ga­lu­ti­nis pre­kės var­to­to­jas.

– Ko­kioms įmo­nėms, jū­sų ma­ny­mu, rei­kė­tų la­biau­siai rū­pin­tis sa­vo kom­piu­te­ri­nių tink­lų ap­sau­ga?

– Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, prog­ra­mi­šių tai­ki­nys yra ne tiek di­džio­sios kor­po­ra­ci­jos, ku­rios gal­būt tu­ri dau­giau tech­ni­nių prie­mo­nių ir iš­tek­lių ko­vo­ti su jais, kiek smul­kio­jo vers­lo įmo­nės. Di­des­nės ri­zi­kos zo­no­je at­si­du­ria IT pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ir vi­sas fi­nan­si­nis sek­to­rius: ban­kai, il­ga­lai­kės nuo­mos, drau­di­mo įmo­nės. Į šią zo­ną pa­ten­ka vi­si, ku­riems var­to­to­jai at­sklei­džia sa­vo as­me­ni­nius duo­me­nis. Ypač jau­tri in­for­ma­ci­ja apie svei­ka­tą. Tai­gi di­des­ne ri­zi­ka pa­si­žy­mi li­go­ni­nės, po­lik­li­ni­kos, SPA cen­trai, vieš­bu­čiai, taip pat ūkio su­bjek­tai, lei­džian­tys lo­ja­lu­mo kor­te­les: de­ga­li­nės, par­duo­tu­vės, mai­ti­ni­mo įstai­gos ir ki­tos.

Įsi­dė­mė­ti­na, jog esant ga­li­my­bei pa­si­sa­vin­ti duo­me­nis, ne­są­ži­nin­gi kon­ku­ren­tai ga­li ban­dy­ti su­žlug­dy­ti prieš­inin­kų vers­lą: pa­vog­ti duo­me­nis ir taip par­ody­ti, ne­va kon­ku­ren­tas dir­ba ap­lai­džiai. Ar­ba įskųs­ti prie­žiū­ros tar­ny­boms, kad šios skir­tų mil­ži­niš­ką bau­dą ir taip eli­mi­nuo­tų jį iš rin­kos.

Ga­li­ma kal­bė­ti net apie po­li­ti­nius mo­ty­vus: nu­si­tai­ky­ti ne tik į at­ski­rą bend­ro­vę, bet su­žlug­dy­ti ir vi­są vers­lo ša­ką. Pa­vyz­džiui, vieš­bu­čiai daž­niau­siai nau­do­ja­si to­kio­mis re­zer­va­vi­mo sis­te­mo­mis kaip boo­king.com. Už­puo­lus sis­te­mą ga­li­ma pa­kenk­ti vi­soms įmo­nėms, ku­rios yra už­si­re­gis­tra­vu­sios jo­je. Rea­lus pa­vyz­dys – pa­sta­ro­ji at­aka „Pe­tya“, nu­si­tai­kiu­si į Ukrai­no­je vei­kian­čią plat­for­mą, per ku­rią įmo­nės pri­va­lo teik­ti duo­me­nis mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­to­riui. Ap­krė­tus šią prog­ra­mą pa­žei­džia­mi vi­si var­to­to­jai, o jie – be­veik vi­si Ukrai­nos ūkio su­bjek­tai.

Ne­si­mo­ko iš sve­ti­mų klaidų

– Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų pa­slau­gų gru­pė „Al­lianz“ prog­no­za­vo, jog pa­sta­rų­jų me­tų at­akos iš­ryš­kins ki­ber­ne­ti­nę ri­zi­ką vers­lui ir šio drau­di­mo rin­ka augs grei­čiau bei ag­re­sy­viau nei iki šiol. Ar yra ženk­lų, kad di­de­lio mas­to at­akos pa­sau­ly­je iš­ju­din­tų Lie­tu­vos rin­ką? O gal ji jau­tres­nė lo­ka­liems in­ci­den­tams?

– Ne­su di­de­lis op­ti­mis­tas. Štai ką tik pra­ūžė liū­tis – sken­do au­to­mo­bi­liai, bu­vo už­lie­tas žmo­nių tur­tas, ta­čiau di­džiu­lio klien­tų ak­ty­vu­mo ne­ma­ty­ti. Ma­nau, plė­trai tie­siog rei­kia lai­ko ir švie­ti­mo. O duo­me­nų nu­te­ki­ni­mo pa­vyz­džių esa­ma ir Lie­tu­vo­je. An­tai 2015 me­tais prog­ra­mi­šiai pa­vie­ši­no 13,5 mln. in­ter­ne­to sve­tai­nių prie­glo­bos pa­slau­gų bend­ro­vės „Hos­tin­ger“ var­to­to­jų pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis. Taip pat ga­li­ma pri­si­min­ti pla­čiau­siai nu­skam­bė­ju­sią „Gro­žio chi­rur­gi­jos“ is­to­ri­ją, kai prog­ra­mi­šiai nu­te­kin­to 24 tūkst. žmo­nių svei­ka­tos kor­te­lių duo­me­nis ir iš kli­ni­kos bei klien­tų rei­ka­la­vo su­mo­kė­ti iš­pir­ką, kad jie ne­bū­tų pa­vie­šin­ti. Ti­kė­ti­na, kli­ni­ka su­lauks ieš­ki­nių – kiek ži­nau iš ži­niask­lai­dos, ad­vo­ka­tų kon­to­ros jau bu­ria nu­ken­tė­ju­sius as­me­nis. Įmo­nė taip pat pra­ra­do klien­tų, tai­gi ir pa­ja­mų, pa­kenk­ta jos re­pu­ta­ci­jai.

– Ar šian­dien, kai ki­ber­ne­ti­nės at­akos tam­pa ga­na daž­nu reiš­ki­niu ir pa­si­ren­gi­mas jas at­rem­ti dar sky­lė­tas, o drau­di­mo nuo ki­ber­ne­ti­nės ri­zi­kos pa­siū­la ne­di­de­lė, šis drau­di­mas yra pra­ban­ga?

– Taip ne­sa­ky­čiau. Svar­bu su­pras­ti, kad drau­di­kas at­ly­gi­na ne vi­sus pa­tir­tus nuo­sto­lius, – tik tiek, kiek nu­sta­to­ma su­tar­ti­mi. Va­di­na­si, klien­tas mo­ka drau­di­mo įmo­ką, o už tai drau­di­kas įsi­pa­rei­go­ja, nu­ti­kus drau­džia­ma­jam įvy­kiui, iš­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­ką, ku­rią ri­bo­ja su­tar­ta drau­di­mo su­ma. Drau­di­mo įmo­ka su­da­ro maž­daug 0,5 proc. drau­di­mo su­mos. Jei drau­di­mo su­ma bus 1 mln. eu­rų, me­ti­nė drau­di­mo įmo­ka sieks apie 5 tūkst. eu­rų. At­sa­kant į klau­si­mą, ar tai daug, vi­sa­da rei­kia ly­gin­ti su ga­li­ma nuo­sto­lių su­ma.