Ketina apšviesti dešimtadalį ekonomikos šešėlio
Vy­riau­sy­bė 2019 me­tais iš še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ke­ti­na iš­trauk­ti maž­daug de­šim­ta­da­lį jo­je tū­nan­čių lė­šų – 200 mln. eu­rų – ir ti­ki­na, kad nau­jos nu­ma­ty­tos prie­mo­nės leis tai pa­da­ry­ti. Šiais pi­ni­gais pla­nuo­ja­ma fi­nan­suo­ti struk­tū­ri­nę mo­kes­čių, švie­ti­mo, pen­si­jų ir svei­ka­tos ap­sau­gos pert­var­ką, ku­riai per 2019–2021 me­tus iš vi­so nu­ma­to­ma skir­ti 600 mln. eu­rų.

Lietuvoje visą šią savaitę vyko jau septintoji kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Miestuose ir regionuose buvo organizuojami valdžios, verslo, bendruomenių, verslą kontroliuojančių institucijų susitikimai ir renginiai.

„Beprecedentės priemonės“

Prie verslo atstovų – Investuotojų forumo ir iniciatyvos „Baltoji banga“ narių – sumanytos akcijos kasmet tradiciškai prisideda ir specialiais akcijos marškinėliais pasidabinę bei fotografams noriai pozuojantys ministrai, kiti valdžios atstovai. Jie praeiviams dalija skrajutes, kviečia netoleruoti šešėlinės veiklos. Šiemet nauja tai, kad Vyriausybės nariai prabilo apie „beprecedentes priemones“ šalies šešėlinės ekonomikos mastui mažinti. Taip jas yra įvardijęs ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, ir finansų ministras Vilius Šapoka.

„Ugdydami žmonių sąmoningą mokesčių mokėjimą ir mažindami šešėlį kuriame palankias sąlygas verslui užtikrinti ir kokybiškas viešąsias paslaugas Lietuvos gyventojams. Ką planuoja Vyriausybė? Siūlome naujas ekonomines paskatas gyventojams ir verslui, padėsiančias savo finansus tvarkyti skaidriai. Numatytomis priemonėmis 2019 metų biudžetą papildysime 200 mln. eurų iš šešėlio“, – žadėjo finansų ministras V. Šapoka.

Jo teigimu, įgyvendinus šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, atsiras vienkartinė galimybė per 6 mėnesių laikotarpį susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Bus skatinami „baltieji finansai“ – sąžiningai mokesčius mokančios įmonės turės geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti bankų finansavimą.

Gyventojai bus skatinami įsigyti oficialiai apskaitytas paslaugas – nuo 2019 metų patirtomis išlaidomis už įsigytas pastatų, automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas galės susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Finansų ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovai taip pat užsiminė, kad 2020 metais turėtų nebelikti jokių fiskalinių ir nefiskalinių čekių – informacija iš kasos aparatų keliaus tiesiai į VMI, o Vyriausybė parengs atitinkamą nutarimą, kur bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį verslas turės pritaikyti savo kasos aparatus prie naujų reikalavimų.

Ekspertai vertina įvairiai

Nepriklausoma analitikė Rūta Vainienė naujienų agentūrai BNS teigė, jog Vyriausybė šiuo metu daro pakankamai, kad iš mažėjančios šešėlinės ekonomikos galėtų finansuoti reformas.

„Šešėlį gali mažinti trimis būdais, pirmas – šviesti, motyvuoti ir prašyti visuomenę, kad mokėtų. Kitas būdas – ekonominė motyvacija – mokesčių mažinimas, ir trečias būdas yra mokesčių administravimas. Manau, kad dabar aktyviai taikomos dvi priemonės: žmonių agitavimas ir griežtesnis administravimas“, – kalbėjo R. Vainienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu mokesčių administravimas gerėja. „VMI dabar turi įdiegusi išmaniąsias sistemas. Manau, kad ji valdo labai daug informacijos, galima sakyti, realiu laiku. Ta institucija dirba gana efektyviai. Bent jau turi instrumentus dirbti efektyviai. Mokesčių administravimas gerėja“, – vertino R. Vainienė.

Kad Vyriausybės planai numatomas mokesčių, pensijų sistemos ir kitas struktūrines reformas iš dalies finansuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais yra realūs, mano ir Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas. Pasak jo, tam yra palankios ir dabartinės ekonomikos tendencijos.

Nuo 2019 metų už įsigytas pastatų, automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Pasigenda nuoseklumo

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė „Lietuvos žinioms“ teigė Vyriausybės planuose pasigendanti nuoseklumo.

„Pagrindinis nenuoseklumas, kurį matau, yra toks. Viena vertus, žmonės skatinami savarankiškai susimokėti „pamirštus“ mokesčius, jiems siūloma susigrąžinti dalį išlaidų už namų ūkio, automobilio tvarkymą ar remontą, statybas. Ir tai yra labai gerai – skatinti žmones legaliai pirkti paslaugas. Kita vertus, norima panaikinti verslo liudijimus būtent statybų, remonto, namų ūkio paslaugų sektoriui. Ir čia mes kalbame apie, galima sakyti, ketvirtadalį visų verslo liudijimų. Tai yra labai didelis skaičius. O juk žinome, kad verslo liudijimas yra pirmas kelias iš šešėlio. Iš pradžių tai būna smulkusis verslas, ir dažniausiai niekas jo nepradeda iš karto kurdamas bendroves“, – pasakojo I. Valeškaitė.

Dar vienas LLRI ekspertei į akis kritęs nenuoseklumas – kovojama su šešėline nelegalia tabako gaminių rinka, kuri ir taip pastaruoju metu ėmė plėstis, o kartu ketinama vėl didinti akcizą rūkalams. Be to, anksčiau akcizas buvo keliamas motyvuojant Europos Sąjungos reikalavimais, o šįkart minimalus reikalaujamas akcizo dydis bus viršytas.

„Taigi Vyriausybės pasiūlymuose yra tarsi ir gerų dalykų, bet, kita vertus, tos priemonės yra šiek tiek nenuoseklios ir gali duoti priešingų rezultatų, nei tikimasi“, – reziumavo I. Valeškaitė.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ yra kalbėjęs ir apie tai, kad politikai toleruoja dalį šešėlinės ekonomikos, nes baiminasi, kad pusiau legaliai veikiančios įmonės užsidarys, mažins darbuotojų skaičių.

„Didelis darbo jėgos apmokestinimas skatina šešėlį ir iškraipo konkurenciją. Kai kurie ūkio sektoriai su Vyriausybės palaiminimu dirba pusiau legaliai arba nelegaliai. Tarkime, autoservisų, statybų sektorius. Faktiškai šiose srityse nėra daug įmonių, dirbančių visiškai legaliai, nes jos pralaimi konkurencinę kovą. Jeigu jos moka visus mokesčiu, tampa per brangios. O tos, kurios slepia mokesčius, neinvestuoja nei į darbuotojus, nei į technologijas, nes jas slegia didelis neapibrėžtumas, – juk visada gali užgriūti mokesčių inspektoriai“, – apie esmines šešėlio priežastis pasakojo ekonomistas.